Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-10-23 · Administracinė byla Nr. I-3733-426/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
I-3733-426/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-3733-426/2008Procesinio sprendimo kategorija 26; 38; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Giedrei Venckutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-81 ir Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-89.

Skunde paaiškino, kad 2007 m. spalio 24 d. iš UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ internetu pirko fotoaparatą „CANON EOS 40D BODY“, kurio serijinis Nr. 0530122027. Už fotoaparatą sumokėjo 3894 Lt su PVM. Teigia, kad UAB „Skaitos kompiuterių servisas“, iki sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo raštu informuoti jį apie jo teisę atsisakyti sutarties ir sutarties nutraukimo įgyvendinimo tvarką bei sutarties atsisakymo sąlygas, kaip numato Civilinio kodekso (toliau CK) 6.366 str. 6 d. Aiškina, jog raštu jokios informacijos apie fotoaparato atsisakymo galimybes ir pirkėjo teises pardavėjas nepateikė. 2007 m. spalio 24 d. atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą serija V Nr. 5172 apmokėjimui.Sąskaitą apmokėjo internetu kitą dieną, t. y. 2007 m. spalio 25 d. Siuntą su fotoaparatu gavo 2007 m. spalio 26 d. Praėjus 3 dienoms, t. y. 2007 m. spalio 29 d., fotoaparatą grąžino pardavėjui. Nežinojo CK 6.367 str. 1 d. suteiktos teisės tai padaryti per 7 dienas. Apie prekės atsisakymą pardavėjui raštu pareiškė 2007 m. lapkričio 22 d. ir pakartotinai - 2007 m. gruodžio 5 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos.

Mano, kad atsakovas apribojo jo, kaip vartotojo, pasirinkimo teisę, pažeidė CK 6.366 str. 6 ir 7 d. ir Ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių (toliau Taisyklės) nuostatas, neįvykdė jo prašymo nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą ryšio priemonėmis, nors savo valią apie sutarties nutraukimą pareiškė raštiškai, nepažeisdamas CK nustatytų terminų.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos taryba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 40-42) paaiškino, kad 2008 m. vasario 19 d. gavusi vartotojo J. M. skundą dėl fotoaparato „CANON EOS 40D BODY“, įsigyto naudojant ryšio priemones, grąžinimo ir įvertinusi jame išdėstytas aplinkybes, kreipėsi į UAB „Skaitos kompiuterių servisas“, siūlydama ginčą tarp bendrovės ir vartotojo išspręsti taikiu būdu. Nesutinkant ginčo išspręsti taikiu būdu, bendrovės paprašė pateikti įrodymus bei kitus motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, susijusius su J. M. skunde nurodytomis aplinkybėmis. 2008 m. kovo 19 d. gavo atsakymą iš UAB „Skaitos kompiuterių servisas“, kuriame įmonė pateikia argumentus, kodėl nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimo.

Daiktų pardavimui naudojant ryšio priemones dėl sutarties sudarymo formos specifikos taikomos taisyklės, numatytos CK 6.366, 6.376 str., taip pat juos konkretizuojančiose Taisyklėse. Pirkėjo teisės atsisakyti pirkimo - pardavimo sutarties terminai, vadovaujantis minėtais teisės aktais, yra 7 darbo dienos ir 3 mėnesiai. Vartotojas per 7 darbo dienas turi teisę atsisakyti pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, nesant pardavėjo kaltės ar kitų priežasčių. Minėtai teisei gyvendinti, vadovaujantis CK 6.367 str. 1 d., keliamas reikalavimas - rašytinė kreipimosi į pardavėją forma. Iš J. M. skundo medžiagos matyti, kad pirmojo rašytinio vartotojo kreipimosi į UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ data - 2007 m. lapkričio 22 d. Atsakovas daro išvadą, kad 7 dienų terminas atsisakyti pirkimo - pardavimo sutarties vadovaujantis CK 6.376 str. 1 d. buvo praleistas.

CK 6.367 str. 2 d. numatyta, kad jeigu šio kodekso 6.366 str. 6 d. nurodyta informacija pirkėjui neįteikta raštu, jis turi teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos. Šios vartotojo teisės įtvirtinimo tikslas - užtikrinti jo teisę gauti pakankamą ir išsamią informaciją apie prekę, kuri parduodama nuotoliniu būdu - naudojant ryšio priemones. Todėl teisės nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį dėl netinkamo informacijos suteikimo įgyvendinimas galimas tuo atveju, jei tokia informacija iš tiesų nebuvo suteikta ir sutarties nutraukimo motyvas yra būtent tos informacijos nesuteikimas arba netinkamas suteikimas.

Atsakovas tvirtina, kad J. M. raštu į UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ kreipėsi ne dėl informavimo pareigos pažeidimo, o ginčydamas įsigyto fotoaparato netinkamą kokybę, savo reikalavimo pagrindą nurodydamas Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 4.5 p. Ginčas tarp vartotojo ir UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ kilo būtent dėl fotoaparato kokybės, o ne dėl informacijos apie įsigyjamą prekę nesuteikimo. Teisės nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą naudojant ryšio priemones, dėl informacijos nesuteikimo ar netinkamo suteikimo įgyvendinimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.367 str. ir Taisyklių 16 p., nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos. Skundo teiginys, kad atsakovas pažeidė CK 6.366 str. 6 ir 7 d. ir Taisyklių nuostatas, neįvykdė prašymo nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą ryšio priemonėmis, yra nepagrįstas.

Pažymi, jog ginčo šalys pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijoje metu, tiek po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. spalio 24 d. J. M. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5172 (b. l. 8) iš UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ įsigijo fotoaparatą „CANON EOS 40D BODY“. 2007 m. spalio 29 d. pašto siunta Nr. 0979 0000084044 E (b. l. 10) fotoaparatas buvo grąžintas pardavėjui. 2007 m. lapkričio 22 d. pretenzija (b. l. 6) J. M. kreipėsi į UAB „Skaitos kompiuterių servisas“, kurioje nurodė, kad bandydamas fotoaparatą rado gamyklinius defektus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nutraukia pirkimo - pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, neprašydamas papildomų kompensacijų už patirtus nemalonumus ir profesinės veiklos nuostolius. 2007 m. lapkričio 30 d. UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ J. M. atsakė į pretenziją ir informavo, jog pagal CK 6.363 str. 8 d. grąžins pinigus, jei bus nustatyta, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atliko fotoaparato kokybės įvertinimą ir 2008 m. sausio 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 7KLS-08-936-2, kuriame nurodė, jog vartotojo pretenzija nepagrįsta; fotoaparatas tinkamas naudoti pagal paskirtį. 2008 m. vasario 14 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ši 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 10-81 (b. l. 22-24) atmetė J. M. reikalavimą nutraukti fotoaparato pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą naudojant ryšio priemones, ir grąžinti už prekę sumokėtą kainą. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Ši 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2008/05-4R-89 (b. l. 11-14) J. M. skundo netenkino.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 str. 1 d.). Viena iš funkcijų, kurias atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba - vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p.).

Pagal minėto įstatymo 25 str., reglamentuojančio ginčų nagrinėjimo tvarką, 4 ir 7 d. nuostatas, ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę, pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. įtvirtinta, kad šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. Pagal šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą teisinį reglamentavimą administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Remiantis minėtu teisinių reglamentavimu konstatuotina, kad į administracinį teismą įstatymu nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas dėl valstybinio administravimo subjektų administracinių aktų ir/ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t.y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia teisines pasekmes.

Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjant vartotojo skundą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtas nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių. Sprendžiant iškilusį ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, buvo siekiama taikaus šio ginčo išsprendimo ir tik nepavykus jo pasiekti, 2008 m. balandžio 10 d. buvo priimtas ginčo nutarimas, kuris neįgijo jokios įpareigojančios galios. Toks nutarimas iš esmės neatitinka individualaus teisės akto požymių (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.), o yra tik rekomendacinis aktas. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. teisėjų kolegija vertina, jog minėtas nutarimas negali būti laikomas administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Ginčas dėl fotoaparato pirkimo - pardavimo, kilęs tarp dviejų asmenų, t. y. J. M. ir UAB „Skaitos kompiuterių centras“, yra civilinio pobūdžio ir gali būti sprendžiamas bendros kompetencijos teisme, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos surinkti bei ginčo nutarime aptarti įrodymai gali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl konkrečių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo bei konkrečių pažeidimų buvimo ar nebuvimo.

Taigi, jei po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo priėmimo šalys nepasinaudoja jame išdėstytomis rekomendacijomis dėl ginčo išsprendimo ar kitu būdu pačios neišsprendžia ginčo, vartotojas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės.

Dėl išvardintų priežasčių byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-81 nutrauktina, kadangi ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str.1 d., 18, 19 str., 101 str.1 p).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2008/05-4R-89 pareiškėjo prašymo įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą pakeisti 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-81 netenkino, iš esmės vertindama tarnybos 2008 m. balandžio 18 d. priimto akto teisėtumą ir pagrįstumą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 10-81 yra tik rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių J. M.. Iš to darytina išvada, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai skundą išnagrinėjo iš esmės ir konstatavo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tinkamai aiškino materialinės teisės normas, nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, ir J. M. skundą atmetė. Ginčų komisijai teisės aktai nesuteikia teisės nagrinėti administracinių aktų, kurie asmeniui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo. Gavusi skundą dėl tokio akto (nutarimo) panaikinimo (pakeitimo), Vyriausioji administracinių ginčų komisija turėjo jo nepriimti nagrinėjimui, o tuo atveju jei jis buvo priimtas - nutraukti bylą kaip nežinybingą (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 40.4 p.).

Tokiu būdu spręstina, kad yra juridinis pagrindas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-89 kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo J. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-89.

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-81 nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Veslava RuskanRūta MiliuvienėRaimondas Blauzdžius