Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-506-784/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
1-506-784/2009
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00566-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
G. G.
Kaltinamasis
D., K.
Advokatai
Anatolijus Svila
Baudžiamoji byla Nr. 1-506-784/2009Proceso Nr. 1-18-1-00566-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Aperanei,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2004-11-22 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 2) 2005-10-27 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 3) 2007-01-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 4) 2007-07-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 5) 2007-11-13 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su 2007-07-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2008-02-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta 2007-11-13 nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisves atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; nuo 2009 03 17 atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2009 -11-10 paleistas iš laisvės bausmės atlikimo vietos lygtinai, likus 11 mėnesių ir 24 dienoms neatliktos bausmės, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

jis 2009-02-28 apie 14 val. 30 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su savimi turėtais raktais atrakinęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio G. G. duris, įsibrovė į minėtą butą, kur iš ant baro, esančio tarp virtuvės ir svetainės, gulėjusio segtuvo pagrobė G. G. priklausančius pinigus - 500 Lt, po to su minėtais pinigais pasišalino ir tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. G. priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Be to D. K. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą:

jis 2009-02-28 apie 14 val. 35 min., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš minėtame bute buvusio kompiuterio, IP adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės - AB banko “Swedbank” elektroninės bankininkystės hanza.net naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (duomenys neskelbtini), priklausančius G. G., ir taip prisistatydamas banko sistemai teisėtu kortelės savininku iš G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė nukentėjusiajam G. G. priklausančius 1500 Lt, kuriuos vėliau atsiėmė iš K. V..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad anksčiau su G. G. buvo draugai, nukentėjusįjį pažįsta nuo vaikystės. Šiuo metu santykiai nėra draugiški. 2008 metais kurį laiką - apie pusmetį su pertraukomis – jis gyveno pas G. G. bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis nuo šio buto turėjo raktus. 2008 m. gruodžio mėnesį jis iš buto išsikraustė, bet raktų G. G. negrąžino. G. G. nereikalavo grąžinti raktų. Iki 2009 m. vasario 28 d. jis minėtame bute nesilankė, tik kelis kartus su nukentėjusiuoju buvo susiskambinęs. Jis žinojo, kad G. G. bute yra kompiuteris, jam buvo reikalingi pinigai, taip pat jis žinojo, kur yra užrašyti G. G. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos kodai. Jie buvo laikomi segtuve virtuvėje ant baro. 2009 m. vasario 28 d. jis turėtais raktais atsirakino G. G. buto duris ir įėjo į butą. Eidamas pas G. G. nežinojo, ar pastarasis yra namuose. Jeigu nukentėjusįjį būtų radęs, būtų prašęs paskolinti reikiamą pinigų sumą. Kadangi nukentėjusiojo bute nebuvo, jam kilo mintis savavališkai pasiskolinti pinigų, tai yra, pasinaudoti elektronine sąskaita. Galvojo vėliau pinigus grąžinti, tai yra, padėti į G. G. sąskaitą. Įėjęs į butą, jis įjungė personalinį kompiuterį, kuris stovėjo svetainėje, prisijungė prie interneto, pasižiūrėjo segtuve užrašytus prisijungimo kodus ir prisijungė prie G. G. sąskaitos. Iš šios sąskaitos pervedė 1 500 Lt į K. V. priklausančią sąskaitą. Paskui išjungė kompiuterį, išėjo ir užrakino buto duris. 500 Lt neėmė, nei jokių daiktų, nei grynųjų pinigų iš buto neėmė. Kiek jam žinoma, G. G. namuose tokių didelių sumų nelaikė. Tą pačią dieną, kai atliko bankinę pinigų pervedimo operaciją, jis paskambino K. V. ir pasakė, kad į pastarojo sąskaitą bus pervesta 1 500 Lt ir paprašė jam perskambinti, kai pinigai atsidurs sąskaitoje. Pinigai K. V. sąskaitoje, atrodo, atsirado kitą dieną po pervedimo. Jie susitiko, ir K. V. jam atidavė 1 500 Lt. Pinigus – 1 500 Lt – nukentėjusiajam G. G. grąžino jo motina, kuri žino apie įvykį. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutinka.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau kaltinamojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatyta, be jo paties parodymų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. G. paaiškino, kad su kaltinamuoju D. K. buvo draugai nuo vaikystės, vėliau jis persikėlė į Vilnių. D. K. neturėjo pastovaus darbo ir tuo metu, kai nedirbo, kartais pagyvendavo pas jį bute. Jis D. K. buvo davęs raktus nuo savo buto. 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje D. K. išsikraustė, tačiau nuo jo buto raktai liko pas kaltinamąjį. Prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodai visa būdavo laikomi segtuve („papkėje“), kuris buvo laikomas prie kompiuterio arba ant bariuko virtuvėje. D. K. galėjo matyti, kaip jis moka mokesčius ir, kaip naudojasi tais kodais. Po to, kai D. K. išsikraustė, jie kartais susikambindavo, bet retai. Neatsimena, kada tiksliai, bet 2008 m. gruodžio ar sausio mėn. jie susipyko ir jis paprašė D. K. daugiau nebeskambinti. Kad jo kortelėje trūksta pinigų, jis pastebėjo tik 2009 m. kovo 2 d. ar 2009 m. kovo 3 d. vakare. Jis patikrino kortelę bankomate ir pastebėjo, kad trūksta pinigų. Grįžęs namo jis pasižiūrėjo savo elektroninės bankininkystės duomenis ir pamatė, kad iš jo sąskaitos yra 1 500 Lt pavedimas K. V.. Pastarasis jam yra žinomas, kelis kartus jis K. V. yra pavežęs į Telšius ir atgal į Vilnių. Taip pat pastebėjo, kad dingo 500 Lt grynųjų pinigų. 500 Lt buvo tame pačiame segtuve, kaip ir visi jo bankiniai dokumentai bei slaptažodžiai. Pinigai buvo, atrodo, kupiūromis po 100 Lt. Paskutinį kartą tuos 500 Lt jis matė prieš išvykdamas į Klaipėdą, tai buvo penktadienį vakare, galėjo būti vasario 27 d. Kad pinigų nėra, jis pastebėjo pirmadienį ar antradienį, kuomet tikrinosi elektroninės bankininkystės duomenis. Jis pažįsta D. K. motiną R. K.. Po pinigų pagrobimo jis visaip bandė susigrąžinti pinigus, skambino K. V., bet šis pasakė, jog jau iš vakaro atidavė nuo sąskaitos paimtus pinigus D. K.. Po to tos pačios dienos vakare skambino R. K., kuri pasakė, kad kol kas nieko apie tai nežino. Galiausiai jis susiskambino su D. K., kuris pasakė, jog susitars su motina ir pastaroji atlygins žalą. Maždaug po poros savaičių R. K. jam atlygino 2000 Lt. Jis į rankas iš R. K. gavo 1 200 Lt, o į jo sąskaitą pervesta 800 Lt. Grynus pinigus R. K. jam perdavė prie D. K. namų. Jo pareikštą 392 Lt ieškinį sudaro 295 Lt kainavusi nauja viršutinė durų spyna ir 92 Lt kainavusi apatinės spynos ASSA šerdis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. paaiškino, kad G. G. ir D. K. pažįsta, tarpusavio piktumų neturi. Būdavo atvejų, kai D. K. motina į jo sąskaitą pervesdavo D. K. skirtus pinigus. Taip pat buvo atvejis, kai į jo sąskaitą buvo pervesta 1 500 Lt. D. K. jam sakė, kad tuos pinigus jam persiuntė mama, prašė jam juos perduoti. Po to jam pasakambino G. G. ir pasakė, kad jo sąskaitoje yra pastarojo pinigų 1 500 Lt sumai. Jis atsakė, kad šių pinigų jau nebėra, nes pinigus atidavė D. K..

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. paaiškino, kad buvo toks faktas, kuomet ji G. G. už sūnų davė pinigus. Tiksliai, kada tai buvo, nepamena, 2009 m. kovo 19 d. jam padarė pavedimą 700 Lt sumai, o maždaug prieš savaitę iki šio pavedimo davė G. G. „į rankas“ 800 Lt. Bendroje sumoje buvo 1 500 lt, tai yra tiek, kiek G. G. informavo, jog jos sūnus pastarajam pridarė nuostolių. G. G. jai paskambino ir pasakė, kad jos sūnus iš G. G. sąskaitos paėmė pinigus. G. G. jai tikrai pasakė, kad sūnus jam padarė nuostolių 1 500 Lt sumai. Jeigu būtų pasakęs daugiau, ji G. G. būtų atidavusi tiek, kiek jis prašo. Po to, kai G. G. jos paprašė 1 500 Lt, ji su sūnumi apie tai kalbėjo. Sūnus trunmpai atsakė, kad jeigu G. G. taip sako, tai gal ir reikia jam pervesti.

Iš AB „Swedbank“ pateikto G. G. 2009.01.30 – 2009.03.03 sąskaitos išrašo matyti, jog 2009-02-28 buvo pervesta 1500 Lt į K. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20).

Iš AB DnB NORD banko sąskaitos įrašo, kurį teismui pateikė liudytoja R. K., matyti, kad 2009-03-19 į G. G. sąskaitą „Swedbank“ buvo pervesta 700 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma ikiteisminio tyrimo metu D. K. pareikšti įtarimai dėl 1500 Lt pervedimo iš G. G. sąskaitos į K. V. priklausančią sąskaitą, panaudojant G. G. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir taip prisistatant banko sistemai teisėtu kortelės savininku, visiškai pasitvirtino. Tai įrodyta tiek nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, tiek anksčiau aptartu AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu. Teismas pažymi, kad kaltinamojo aiškinimas, jog jis šiuos pinigus skolinosi, o ne užvaldė apgaulės būdu, yra nelogiškas, neįtikinantis ir prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamasis neginčija, kad į G. G. butą jis pateko savavališkai, be savininko žinios, tokiu būdu įsibrovęs į butą ir neinformavęs savininko, pasinaudojo pastarojo elektroninės bankininkystės slaptažodžiais ir pervedė iš G. G. sąskaitos pinigus. Galiausiai, atlikęs šiuos veiksmus, D. K. turėtais raktais užrakino butą ir pasišalino. Nukentėjusiojo G. G. D. K. apie atliktą bankinę operaciją neinformavo ir vėliau, pats nukentėjusysis savo iniciatyva sužinojo apie pinigų judėjimą iš jo sąskaitos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmų niekaip negalima pavadinti pinigų skolinimųsi. Tokie veiksmai yra nusikalstami, juose yra dviejų savarankiškų nusikaltimų būtinieji požymiai. Ikiteisminio tyrimo metu šie kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. K. įsibrovęs į nukentėjusiojo G. G. butą pagrobė 500 Lt grynųjų pinigų. Kaltinamojo patekimo į nukentėjusiojo butą būdas nežinant savininkui ir savininko neinformavus yra neteisėtas ir pagrįstai laikytinas „įsibrovimu“ BK 178 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kad nukentėjusiojo nurodytoje vietoje, tai yra segtuve, kuriame buvo surašyti taip pat ir elektroninės bankininkystės kodai (slaptažodžiai), buvo 500 Lt grynųjų pinigų. Nukentėjusysis prieš duodamas šiuos parodymus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės apie žinomai melagingų parodymų davimą ir patvirtino buvus nurodytoje vietoje 500 Lt visų jo apklausų metu, taip pat net du kartus apklaustas teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiojo parodymai vertintini kitų nustatytų aplinkybių kontekste – neginčytina, kad kaltinamasis D. K., neteisėtai patekęs į nukentėjusiojo butą, turėjo rankose segtuvą, kuriame buvo padėti nukentėjusiojo nurodyti grynieji pinigai – būtent iš šio segtuvo kaltinamasis D. K. sužinojo prisijungimo prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Pinigai prieš įsibraunant į butą kaltinamajam buvo, po jo pasišalinimo pinigų nebeliko. Tai, teismo nuomone, rodo, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo turtą – 500 Lt. Liudytojai R. K. įvykio aplinkybės žinomos netiesiogiai, iš kaltinamojo, kuris yra jos sūnus, todėl teismas, nustatydamas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, šios liudytojos parodymais nesivadovauja. Kaltinamojo D. K. veiksmai dėl nukentėjusiojo G. G. 500 Lt pagrobimo įsibrovus į pastarojo butą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ 2009-04-09 pažymos Nr. 5.4/S4-225 matyti, jog D. K. minėtos įstaigos registre yra nuo 2003-02-11, diagnozė: nesocializuotas elgesio sutrikimas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas, kitose psichiatrijos įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus 1 teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvadoje Nr. 89TPK-224 nurodyta, jog D. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b.l. 103-105, 107, 111).

Skirdamas kaltinamajam D. K. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du apysunkius bei vieną nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, praeityje teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamasis turi neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nurodytų bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam D. K. bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo veiksmai dėl finansinės operacijos atlikimo prisijungus prie banko sistemos ir identifikavus save kaip teisėtą sąskaitos savininką vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sutaptis, todėl už minėtas veikas paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį. Kadangi naujas nusikalstamas veikas D. K. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį (subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta Telšių rajono apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendžiu), todėl paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo G. G. 392 Lt civilinis ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, ir D. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, paskirtą Telšių rajono apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendžiu, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir D. K. nukreipti atlikti bausmę.

Priteisti iš D. K. nukentėjusiajam G. G. 392 Lt (tris šimtus devyniasdešimt du litus) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis