Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, D. N., J. O., K. T., R. P., D. K., D. K., D. M., M. Š., A. Š., I. P., R. P., G. K., G. K., J. Ž., I. Ž., T. K., L. M., V. P., R. Z. (R. Z.), L. D., A. Č., J. J., M. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) 2020-04-29 sprendimą Nr. 2E-3694 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Direkciją išduoti prisijungimo sąlygas prie krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), suteikti leidimą į šį sklypą įrengti nuovažą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Direkcijos 2020-04-29 sprendimo Nr. 2E-3694, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti prisijungimo sąlygas ir leidimą nuovažai įrengti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę išduoti prisijungimo sąlygas ir leidimą į sklypą įrengti nuovažą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra 1158/30000 dalies 3 ha žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), savininkas. Kitos sklypo dalys priklauso byloje dalyvaujantiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Direkcijoje buvo gautas pareiškėjo 2020-02-25 prašymas dėl nuovažos įrengimo ir susisiekimo sąlygų, kuriame pareiškėjas nurodė, jog žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr.108 Vievis – Maišiagala – Nemenčinė. Nuovaža nuo šio kelio į šį žemės sklypą iki šiol nėra įrengta (neteisėtai panaikinta), prašė išduoti leidimą nuovažai įrengti. Paaiškino, kad savivaldybė išdavė sąlygas detalaus plano rengimui, gyvenamosios paskirties sklypų projektavimui, tačiau neesant keliui negalima pabaigti rengti detaliojo plano. Prašyme nurodė, jog nuovaža buvo suderinta, buvo nurodyta dokumentuose, todėl mano, kad ji buvo neteisėtai panaikinta. Pažymi, kad kito įvažiavimo į sklypą nėra, kadangi aplink privati nuosavybė. Sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka ir nė vienas bendraturtis nenori aukoti dalį savo sklypo bendram keliui. Pažymėjo, jog naikinant nuovažą, Direkcija neturėjo teisės palikti sklypą be įvažavimo.

Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą Direkcija atsakymą pateikė 2020-03-23 raštu Nr.(6.6)2E-2144, nurodydama, jog Direkcija jau išnagrinėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009-07-01 pateiktą prašymą Nr.Ps-081 ir pateikė atsakymą 2009-07-30 raštu Nr.(6.6)2-3573. Taip pat pareiškėją informavo, kad pagal kelių informacinės sistemos LAKIS, kurioje renkami, sisteminami ir saugomi duomenys apie visus valstybinės reikšmės kelius, duomenis, bei atliktus kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė kadastrinius matavimus, pareiškėjo prašyme nurodytoje vietoje niekada nebuvo teisėtai suprojektuotos ir įrengtos nuovažos. Pažymėjo, kad Direkcija neturi jokių duomenų apie nuovažos prisijungimo sąlygų išdavimą ar nuovažos projekto suderinimą privažiavimui į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo prašė pateikti VĮ „Vilniaus regiono keliai“ išduotas nuovažos prisijungimo sąlygas, nuovažos įrengimo projektą ir su šia įmone pasirašytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, kas buvo privaloma pagal tuo metu galiojusią tvarką, kad Direkcija galėtų įvertinti neteisėtą nuovažos panaikinimo klausimą.

2020-04-21 pareiškėjas Direkcijai pateikė pakartotinį prašymą išduoti projektavimo sąlygas ir leidimą nuovažai įrengti. Prašyme pareiškėjas pakartojo ankstesniame prašyme nurodytas aplinkybes. Atsakydamas į prašymą pateikti informaciją apie nuovažos prisijungimo sąlygų išdavimą ar nuovažos projekto suderinimą nurodė, jog tokios informacijos neturi, nes ne jis, o buvęs savininkas L. S. dalyvavo žemės sklypo formavimo procese. Pažymėjo, jog galimai nuovažos įrengimas nebuvo suderintas. Pareiškėjas pabrėžė, jog kito įvažiavimo į sklypą nėra, tą patvirtinto NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybė, todėl vadovaudamasis KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punktu prašė išduoti prisijungimo sąlygas, leidimą nuovažai įrengti.

Direkcija šioje byloje ginčijamu 2020-04-29 sprendimu Nr. 2E-3694 išnagrinėjusi pareiškėją prašymą nurodė, atsakymą jau pateikė 2020-03-23 raštu. Atkreipė dėmesį, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir kiekvieną palei kelią suformuotą sklypą. Pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr.D1-11/3-3 165 punktą krašto keliuose nuovažos gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Nurodė, jog nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr.(duomenys neskelbtini)) nuo krašto kelio. Privažiavimo prie žemės sklypo klausimas turi būti sprendžiamas per jau esamas, teisėtai įrengtas nuovažas, plėtojant sklypo vidaus kelių tinklą, nustatant kelių servitutus ir naujų nuovažų nuo valstybinės reikšmės krašto kelio neplanuojant. Direkcija siūlė gretimų, privačių žemės sklypų savininkų susitarimu sudaryti bei notariškai patvirtinti rašytinę sutartį dėl kelio servituto nustatymo, o žemės sklypų savininkams nesutikus, siūlė siekti nustatyti kelio servitutą teisminiu būdu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01). Minėtas įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelių suskirstymą pagal reikšmę detaliai reglamentuoja Kelių įstatymo 3 straipsnis. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (3 straipsnio 1 dalis). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą; 2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; 3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 straipsnio 2 dalis).

Direkcijos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuostatų 5 punktas), pagrindiniai Kelių direkcijos veiklos tiksliai - įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką, organizuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Nuostatų 9.1 - 9.3. punktai). Direkcija, siekdama jai pavestų tikslų, atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizavimo funkcijas (Nuostatų 10 punktas), tame tarpe planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, projektų rengimą, projektų ekspertizių atlikimą, numato ir koordinuoja jų finansavimą; tvirtina valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) projektus, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektų vykdymo priežiūrą; organizuoja, koordinuoja, atlieka valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) techninę priežiūrą, kelių priežiūros techninę priežiūrą, vykdo valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrą; organizuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūrą (Nuostatų 10.1. punktas).

Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr.D1-11/3-3 (toliau – ir Reglamentas) 162 punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Reglamento 165 punkte nurodyta, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Reglamento 167 punktas numato, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose. Reglamento 169 punkte nustatyta, kad tuo atveju kai nėra galimybės įvykdyti 163 - 166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.

Taigi, aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas imperatyviai įtvirtina, jog krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė į žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog artimiausia nuovaža nuo pareiškėjo nurodytos pageidaujamos įrengti nuovažos yra už 242,73 metrų (Maišiagalos kryptimi) ir už 493,23 m (Nemenčinės kryptimi).

Pareiškėjas tiek prašymuose Direkcijai, tiek skunde teismui teigia, jog kito įvažiavimo nėra, o kaimynai nesutinka suteikti per savo žemės sklypus kelio servituto, o žemės sklypai būdami per mažo ploto negalės būti naudojami. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog jis realiai išnaudojo visus techninius ir teisinius patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdus į žemės sklypą. Taip pat nepateikė duomenų, jog mėgino tartis su gretimų sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatyto ar kreiptis į teismą dėl tokio servituto nustatymo teismine tvarka.

Dėl pareiškėjo argumento, jog kaimynų sklypai dėl pernelyg mažo ploto negali būti naudojami servitutui, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pridedamų Nekilnojamojo registro duomenų banko išrašo ir Registrų centro ištraukos sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr.(duomenys neskelbtini)) yra 3 ha, tiek iš rytinės, tiek iš vakarinės šio sklypo pusių esantys sklypai yra dar didesni nei ginčo sklypas, todėl pareiškėjo argumentai dėl kaimyninių sklypų dydžio yra nepagrįsti. Be to, kaip matyti iš minėtos Registrų centro ištraukos, nuo rytinėje sklypo pusėje esančios nuovažos eina kelias, kurio atšakos dvejose vietose (šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyje) siekia ginčo sklypą. Taigi, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog pateikimui į ginčo sklypą užtikrinti buvo išnaudotos visos galimybės, nes iš Registro centro ištraukos matyti, jog šiais keliais faktiškai naudojamasi patenkant į sklypą.

Kaip matyti iš į bylą pareikto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio mėnesio rašto Nr.48SD-(14-48.136E) NŽT skyrius išnagrinėjęs turimus archyvinius dokumentus nustatė, kad ginčo sklypas (kad. Nr.(duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamo turto registre įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 sprendimu Nr.2.5-41-21394 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. S.“. Rašte nurodoma, kad 2005-07-14 žemės sklypo (projektinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akte bei 2005-07-27 žemės sklypo plane savininkas savo sutikimą suderino parašu. Plane nurodyta, kad žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su 19 m pločio keliu. NŽT taip pat pažymėjo, kad 2006-03-31 UAB „Geokada“ parengtame žemės sklypo plane atlikus kadastrinius matavimus taip pat nurodyta, kad minėtas žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su rajoniniu keliu, nuo kurio nėra įrengtos nuovažos. Negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog institucijos laikė, kad sklypas turi privažiavimą, nes ribojasi su keliu, kadangi kaip matyti iš minėto NŽT skyriaus rašto jame akcentuojama, jog sklypas pietinėje pusėje ribojasi su keliu, tačiau nuovaža nėra įrengta ir su tokiu sklypo kadastrinių matavimų planu buvęs sklypo savininkas sutiko. Be to, minėtame rašte NŽT detaliai paaiškino, kokiu būdu galima užtikrinti patekimą į sklypą, t.y. nustatant servitutą tarp privačių žemės sklypų savininkų, t.y. pareiškėjo ir kitų sklypo bendraturčių ir pasirinktinai vieno iš gretimų žemės sklypų savininkų susitarimu sudarius bei notariškai patvirtinus rašytinę sutartį, o jiems nesutikus NŽT pasiūlė siekti nustatyti kelio servitutą teisminiu būdu. Kaip alternatyvų būdą NŽT nurodė teisminiu būdu įpareigoti kelius prižiūrinčią instituciją leisti įrengti kelio nuovažą į žemės sklypą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių projektuojamos ir įrengiamos laikantis Reglamento reikalavimų. Jeigu norimoje žemės sklypo vietoje nėra galimybės įrengti kelių techninio reglamento nuostatas atitinkančią nuovažą, tokia nuovaža negali būti įrengiama. Reglamento 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta argumentų, jog patekimo prie sklypo sąlygos būtų išskirtinės techniniu ar ekonominiu požiūriais. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog buvo išnaudotos visas Reglamento 162 punkto reikalaujamos kitos techninės ir teisinės patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) į sklypą priemonės.

Iš pareiškėjo ginčijamo Sprendimo matyti, jog Direkcija pareiškėjui išaiškino, jog pagal Reglamento 165 punktą krašto keliuose nuovažos gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų, todėl nėra juridinių galimybių leisti įrengti naują tiesioginę nuovažą, o privažiavimo prie žemės sklypo klausimas turi būti sprendžiamas per jau esamas, teisėtai įrengtas nuovažas, plėtojant sklypo vidaus kelių tinklą, nustatant kelių servitutus ir naujų nuovažų nuo valstybinės reikšmės krašto kelio neplanuojant.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Kelių direkcijos Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.