Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei G. R., atsakovės R. M. atstovui advokatui R. D., nedalyvaujant atsakovei R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Lietuvos žemės ūkio universitetu) 2010 m. liepos 9 d. sudarė studijų sutartį Nr. 136/39. Pagal studijų sutartį atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. sausio 31 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos jos pačios prašymu. Tai patvirtina išrašas iš Lietuvos žemės ūkio universiteto 2011 m. kovo 1 d. ieškovui pateikto 2010-2011 studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo. Atsakovės ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Studijų sutarties 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, nutraukęs Sutartį arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nurodyto akto nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir nutraukė studijas aukštojoje mokykloje, vadovaujantis Aprašo 4.1 punktu bei Studijų sutarties 10 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta Apraše. Atsakovei apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 1185,99 Eur (4095,00 Lt). Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, atsakovė privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Atsakovei nutraukus studijas, ieškovas, laikydamasis Apraše nustatytų terminų, 2011 m. kovo 16 d. išsiuntė jai įspėjimą Nr. IS 23, kuriame nurodė, kad lėšos (4 095,00 Lt (1 185,99 Eur)) privalo būti grąžintos iki 2011 m. rugsėjo 12 d. Kadangi atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jai skaičiuojami delspinigiai, kuriuos sudaro 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo nurodyta delspinigių suma už paskutines 180 dienų apskaičiuota pagal abiejų prievolių dydžius, atsižvelgiant į CK 1.125 str. 5 d. 1 p., yra lygi 42,70 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti ir delspinigius. Atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, taip pat nurodo, kad atsakovė buvo netinkamai informuota apie pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas, mano, kad nepagrįstai reikalaujama 50 procentų nuo metinės studijų kainos.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir Lietuvos žemės ūkio universitetas 2010 m. liepos 9 d. sudarė Lietuvos žemės ūkio universiteto ir studento, priimto į valstybės finansuojamą sdutijų vietą, sutartį studijų sutartį Nr. 136/39 (b. l. 13-14, toliau – Studijų sutartis). Lietuvos žemės ūkio universitetas 2011-02-11 raštu Nr. (08)-05-194 Valstybiniam studijų fondui pateikė informaciją apie studentus, kurie yra nutraukę studijas ar pašalinti iš studijų rektoriaus įsakymu (b. l. 15). Iš pateikto sąrašo matyti, kad R. M. nutraukė studijas jos pačios prašymu, studijų nutraukimo įsakymo data 2011-01-31. 2010-2011 metų studijų programos metinė kaina – 8190 Lt (b. l. 16-17). Valstybinis studijų fondas atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), 2011-03-16 raštu Nr. IS 23 išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą (toliau – įspėjimas) (b. l. 18). Įspėjimas neįteiktas atsakovei jo neatsiėmus pašte (b. l. 19-20).

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija, galiojusi nuo 2009-05-12 iki 2012-01-28, toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kadangi 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas (Žin., 2009, Nr. 120-5153, redakcija, galiojusi nuo 2010-02-01 iki 2011-10-30, toliau – Aprašas).

9. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

10. Atsakovės priėmimo į aukštąją mokyklą metu galiojusio Aprašo 9 punkte numatyta, kad Valstybinis studijų fondas, gavęs šio Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus šio Aprašo 6 punkte nurodytus asmenis) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą arba per 60 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo raštu kreiptis į fondą dėl kainos grąžinimo dalimis. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, įspėjimas atsakovei buvo išsiųstas 2011-03-16. Taigi, paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, buvo 2011-09-12. Atsižvelgiant į tai, kad prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (180 dienų skaičiuojant nuo 2011-03-17), tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, kuris buvo 2011-09-12, kadangi iki šio termino pabaigos ieškovas galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta (CK 1.127 straipsnio 2 dalis) ir ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011-09-13 ir baigiasi 2021-09-13, todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

12. Atsakovės ir aukštosios mokyklos sudarytos studijų sutarties 10 punkte nurodyta, kad LRV numatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, šios studijų sutarties 16 ir 17 punktuose nurodytais atvejais nutraukęs sutartį, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Studijų sutarties 11 punkte nurodyta, kad studijų kaina už studijų metus 2010/2011 studijų metais priimtam studentui yra 63 BSI (8190 Lt). Studijų sutarties nutraukimo su aukštąja mokykla įsakymo data 2011-01-31. Nutraukimo priežastis – paties studento prašymu. Taigi, atsakovei nutraukus studijų sutartį su aukštąja mokykla, vadovaujantis studijų sutarties 10 punktu, kilo pareiga grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalį.

13. Aprašo 4 punkte numatyta, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu: 4.1. asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą. Sutarties 6 punktas numato, kad Fondas atleidžia šio aprašo 4.1 punkte nurodytus asmenis nuo kainos grąžinimo, jeigu: 6.1. asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki naujo studijų semestro pradžios raštu praneša aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 6.2. asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie jo neįgalumą; 6.3. asmuo miršta. Duomenų, kad atsakovei gali būti taikoma kuri nors iš nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo nurodytų lėšų ar jų dalies grąžinimo, teismui nepateikta, todėl laikoma, kad ji šių aplinkybių neatitinka ir negali būti atleista nuo nurodytų lėšų ar jų dalies grąžinimo.

14. Iš studijų sutarties matyti, kad atsakovė buvo priimta studijuoti kaip antros pakopos pirmo kurso nuolatinės studijų formos valstybės finansuojama studentė. Tai reiškia, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu, atsakovė į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, bet ne daugiau nei 50 bazinės socialinės išmokos dydžių (5.2. papunktis), kadangi ji studijavo pagal antrosios studijų pakopos programą.

15. Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnyje reglamentuota, kad studijų kainą nustato aukštoji mokykla (1 dalis), normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina (4 dalis). Sutarties 11 punkte nurodyta, kad studijų kaina už studijų metus 2010/2011 studijų metais priimtam studentui yra 63 BSI (8190 Lt), Aprašo 5 punktas numato, kad turi būti grąžinta 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos. Taigi, studijų kaina yra metinė studijų kaina, kurią Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina kiekvienais metais iki sausio 15 dienos ir perveda aukštajai mokyklai už ateinančius studijų metus. Atsižvelgiant į tai, kad nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei Aprašas, nei studijų sutartis nenumato išimčių dėl studijų metinės kainos grąžinimo, kai studijų sutartis nutraukiama nebaigus visų studijų (mokslo) metų, laikytina, kad nepasaint to, kiek laiko atsakovė studijavo aukštojoje mokykloje, nesant duomenų apie aplinkybes, dėl kurių ji galėtų būt atleista nuo lėšų ar jų dalies grąžinimo, atsakovei atsirado pareiga grąžinti dalį valstybės biudžeto lėšų, t. y. 50 procentų einamųjų metų studijų programos metinės kainos – 1185,99 Eur.

16. Aprašo 9 punkte numatyta, kad įspėjimą dėl valstybės biudžetų lėšų gražinimo fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar šio Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas, ne nurodytasis studijų sutartyje, šio asmens gyvenamosios vietos adresas – paskutiniu fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Valstybiniam studijų fondui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

17. Studijų sutartyje atsakovė nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lietuvos žemės ūkio universiteto 2011-02-11 raštu Nr. (08)-05-194 ieškovui pateiktoje informacijoje apie studentus, kurie yra nutraukę studijas ar pašalinti iš studijų rektoriaus įsakymu, nurodyta, kad R. M. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Nors AB „Lietuvos paštas” žyma patvirtina, kad pašto siunta atsakovei buvo neįteikta, nes atsakovė jos neatsiėmė, Aprašo 9 punkte numatyta, kad išsiuntus įspėjimą nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas laikėsi apraše nustatytų įspėjimo siuntimo taisyklių, t. y. siuntė įspėjimą paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, kurį ji nurodė aukštajai mokyklai nutraukdama studijų sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kilusią pareigą grąžinti studijų kainą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, sudarydama studijų sutartį prisiėmė numatytus įsipareigojimus, todėl žinojo apie sąlygą, numatančią jos pareigą grąžinti lėšas į valstybės biudžetą jai nutraukus studijų sutartį. Atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi sutarties šalis, kilus bent menkiausiems neaiškumams, susijusiems su studijų sutarties vykdymu, visada galėjo dėl šios priežasties kreiptis į aukštąją mokyklą ir su ja bendradarbiauti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė buvo raštinės informuota apie tai, kad reikės grąžinti valstybės biudžeto lėšas, todėl laukė, kol su ja susisieks. Toks atsakovės elgesys negalėtų būti vertinamas kaip rūpestingas, kadangi žinodama apie studijų sutartyje numatytą pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas ir būdama apie tai įspėta aukštosios mokyklos raštinės, turėjo suprasti, kad su ja bus norima susisiekti jos nurodytais adresais.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, žinodama apie prievolę grąžinti į valstybės biudžetą lėšas, kurios buvo skirtos jos studijų finansavimui, jų negrąžino, iš jos ieškovui priteistina 1185,99 Eur suma (CK 6.38, 6.59 straipsniai, aprašo 4.1 papunktis, 5.2 papunktis, studijų sutarties 10 punktas).

19. Ieškovas prašo priteisti 42,70 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. kovo 10 d., vadovaujantis Aprašo 10 punktu. Pažymėtina, kad teisė skaičiuoti delspinigius numatyta ne Aprašo 10 punkte, o 11 punkte, todėl laikytina, kad ieškovas suklydo nurodydamas Aprašo punktą.

20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kadangi reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio, o sukelia CK 1.93 str. 2 d. ir 6 d. nustatytas pasekmes.

21. Sudarytos studijų sutarties 10 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, nutraukęs sutartį arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį, tačiau sutarties nuostatos nereglamentuoja delspinigių apskaičiavimo tvarkos ir delspinigių dydžio. Aprašo 11 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Studijų sutarties 10 punkte yra nuoroda į Vyriausybės priimtus poįstatyminius teisės aktus, o nagrinėjamu atveju į Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas Aprašas, numatantis teisę skaičiuoti delspinigius įgyvendinant studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų ar jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą pareigą. Tokia pareiga numatyta Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi įstatyme numatytą teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius. Atsakovei, praleidus terminą mokėti studijų kainą, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, yra pagrįstas.

22. Ieškovas nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. kovo 10 d., t. y. už 180 dienų. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Atsakovei aprašu ir įspėjimu nustatytas terminas grąžinti lėšas į valstybės biudžetą buvo 180 dienų, skaičiuojant nuo įspėjimo išsiuntimo. Įspėjimas atsakovei buvo išsiųstas 2011 m. kovo 16 d., todėl grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011-03-17 (CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir paskutinė diena atsakovei grąžinti lėšas į valstybės biudžetą buvo 2011-09-12. Vadinasi, diena, nuo kurios atsirado ieškovo teisė reikalauti netesybų (delspinigių) yra 2011-09-13, kadangi nuo 2011-09-13 atsakovė laikoma praleidusi terminą įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteisiant 42,46 Eur delspinigius.

23. Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš jos ieškovui priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-22 priėmus teismo įsakymą) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

24. Tenkinus ieškinį iš dalies (99,98 proc.), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą piniginių prievolių apvalinimo taisyklę, valstybei iš atsakovės priteistinas 28 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

25. Iš atsakovės priteistinos 6 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, a. s. Nr. LT46 7300 0100 0245 6044, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1185,99 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 99 ct) valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 42,46 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 46 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1228,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 34 Eur (trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminis mokestis ir 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, mokėtojo pasirinkimu į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.