- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- e2-1674-272/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00949-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- K. I.
- Trečiasis asmuo
- M. T., Trakų rajono 1-ojo notaro biuro
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. T. ir Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarei J. K., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, M. T. ieškinį su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. I. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2016-11-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio reg. Nr. JK-5401, išduotą Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K., kuriuo ½ E. T. priklausiusio turto – buto, esančio adresu Vytauto g. 68-11, Trakų m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42,42 kv. m bendro ploto, buto rinkos vertė – 34 400,00 Eur, ½ buto dalies rinkos vertė – 17 200,00 Eur, perėjo valstybei; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-02-17, mirties priėmė jo turtą faktiniu valdymu.
Trečiasis asmuo M. T. pareiškė ieškinį su savarankiškais reikalavimais, kuriuos patikslinęs (b. l. 66-73, 78-85), prašo: 1) panaikinti 2016-11-30 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. JK-5401, išduotą Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K., kuriuo ½ E. T. priklausiusio turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42,42 kv. m bendro ploto, buto rinkos vertė – 34 400,00 Eur, ½ buvo dalies rinkos vertė – 17 200,00 Eur, perėjo valstybei; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad trečiasis asmuo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo E. T., mirusio 2010-02-17, mirties priėmė jo turtą faktiniu valdymu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė palaikė savo ieškinį bei nesutiko su trečiojo asmens M. T. ieškiniu su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį prašė atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009-06-05 mirė ieškovės motina V. T.. Iki mirties ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyveno ir iki šiol gyvena ir ieškovė, šiuo adresu taip pat gyveno ir jos brolis E. T., kuris po ištuokos su buvusia sutuoktine A. T. 1991-06-05 grįžo gyventi į motinos namus. Ieškovės gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota nuo 1996 m. Nurodė, kad po ieškovės motinos V. T. mirties per įstatymo nustatytą terminą - 3 mėnesius, t. y. 2009-08-10, ieškovė ir E. T. kreipėsi į notaru biurą dėl palikimo priėmimo, surašė pareiškimus. Palikimą sudarė butas, esantis adresu Vytauto g. 68-11, Trakai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto bendras plotas 42,42 kv. m. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei nebuvo išduotas, nes ji turėjo įvairių asmeninių problemų ir iki galo paveldėjimo neįformino, paveldėto turto nekilnojamojo turto registre savo vardu neįregistravo, 1/2 dalis buto buvo įregistruota V. T. vardu. Priėmus palikimą, ieškovei ir E. T. atiteko ir namų apstatymo bei apyvokos reikmenys. 1/2 dalis paveldėto mamos turto - buto - E. T. vardu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad, nors ieškovė iki galo neįformino savo motinos palikimo, tačiau palikimą priėmė. 2010-02-17 mirė ieškovės brolis E. T.. Tuo metu jis jau buvo išsituokęs, jo buvusi sutuoktinė A. T. ir du vaikai M. T., gim. 1986 m., ir P. T., gim. 1985 m. (mirė 2013-01-23) gyveno Juodkrantėje, Neringos miesto sav. Mirus broliui, ieškovė per Neringos m. savivaldybės darbuotoją telefonu pranešė brolio buvusiai sutuoktinei apie E. T. mirtį, taip pat pasakė, kad broliui priklauso 1/2 dalis buto Trakų mieste. Brolį laidojo ieškovė, į laidotuves nei buvusi sutuoktinė, nei abu vaikai neatvyko.
Nurodė, kad po brolio mirties ieškovė į notarų biurą dėl jo turto dalies paveldėjimo nesikreipė, nes E. T. turėjo du vaikus, kurie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Apie tai, ar jie kreipėsi į notarą dėl tėvo turto dalies paveldėjimo, ieškovei nebuvo žinoma, nes jie su ieškove nebendravo. Kadangi paveldėtą turtą sudarė tik butas, kuris buvo paveldėtas ieškovės ir E. T. lygiomis dalimis, ieškovė ir toliau rūpinosi butu, mokėjo mokesčius už elektrą, kitas komunalines paslaugas, t. y. priėmė brolio palikimą faktiniu valdymu.
Nurodė, kad 2017-01-23 į ieškovės gyvenamąją vietą atvyko atstovė iš VĮ Turto bankas padaryti buto nuotraukų ir informavo ieškovę, kad E. T. įpėdiniams nepriėmus palikimo, jo turto dalį paveldėjo valstybė. Vėliau ši atstovė į ieškovės elektroninį paštą atsiuntė paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio ieškovė įsitikino, kad 2016-11-30 1/2 E. T. priklausiusi buto dalis perėjo Lietuvos valstybei, palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas notarės J. K.. Ieškovė, manydama, kad, mirus E. T., palikimą priims pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - jo sūnūs, į notarų biurą nesikreipė. Kol bus išspręstas paveldėjimo klausimas, brolio E. T. palikimu rūpinosi ieškovė - pagal išgales mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, nuolat tvarkė visą butą, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, dengė įsiskolinimą už komunalines paslaugas, susidariusį jos motinai esant gyvai, t. y. nepriėmus palikimo pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams, E. T. palikimą faktiniu valdymu priėmė ji, palikėjo sesuo, ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė. CK 5.8 str. numato galimybę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Apie tai, kad 1/2 dalis E. T. priklausančio buto perėjo valstybei, t. y. apie savo pažeistas teises, ieškovė sužinojo tik 2017 m. sausio mėnesį. Kadangi, išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, 1/2 dalis buto atiteko valstybei, ieškovės manymu, buvo pažeista jos teisė kaip 4-os eilės įstatyminės įpėdinės paveldėti brolio turtą, todėl kreipėsi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Kitokia tvarka, nei kreipiantis į teismą, ieškovė negali gauti įrodymų, kad po brolio E. T. mirties jo palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, ir jį valdo iki šiol.
Nurodė, kad ieškovė nesikreipė laiku dėl brolio E. T. palikimo priėmimo ir dėl kitų svarbių priežasčių: E. T. mirties momentu ieškovės vyras nedirbo, buvo darbo biržos įskaitoje, šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai, ieškovė gaudavo socialines išmokas, pajamos buvo itin mažos, kai kuriais laikotarpiais ieškovė gyveno tik iš socialinės pašalpos. Motinos V. T. butą ieškovė paveldėjo su skolomis, kurias reikėjo dengti. Ieškovė dėl šių priežasčių ir savo paveldėtos buto dalies ilgą laiką neįformino.
Atsiliepimas
Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens M. T. ieškiniu su savarankiškais reikalavimais, atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį (b. l. 89-91) ir teismo posėdyje nurodė, kad M. T. jokiais veiksmais savo tėvo E. T. palikimo nepriėmė ir nevaldė. Nurodė, kad M. T., žinodamas apie tėvo mirtį, į laidotuves neatvyko, laidoti tėvo nepadėjo, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, neišreiškė jokio noro pasidomėti, ar tėvas turėjo kokių nors vertingų daiktų, kuriuos galėtų paimti, neskaitant jau minėto buto. Pažymėjo, kad savo reikalavimuose M. T. nenurodė, nes ir negalėjo nurodyti, jokių aktyvių veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo valią priimti palikimą. Ieškovės nuomone, disponavimas senomis nuotraukomis negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas. Tik tuomet, kai gavo teismo jam siųstą ieškovės ieškinį, M. T. suskato ginti savo teises į tėvo palikimą. Tėvo mirties momentu M. T. buvo pilnametis, jam buvo sukakę beveik 24 metai, teisinių žinių neturėjimas netrukdė jam nueiti ir pasikonsultuoti su advokatu, ir tai, ieškovės nuomone, nėra svarbi priežastis, dėl ko savo teisių jis nerealizavo įstatymo nustatytu terminu. Nurodė, kad ji, ieškovė, šiuo metu yra galutinai sutvarkiusi paveldėjimo reikalus po mamos mirties ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra įregistruota ieškovės vardu. Ieškovė yra sumokėjusi visas skolas, susidariusias dėl nesumokėtų komunalinių paslaugų mokesčių. Nurodė, kad, kadangi skolos buvo susidariusios dar gyvai esant mamai V. T., už jas buvo atsakingi ieškovė ir palikimą priėmęs jos brolis E. T.. Brolis minėtame bute negyveno, skolų nedengė, tą turėjo daryti ir padarė viena ieškovė. Tokiu būdu, priėmusi brolio E. T. palikimą – ½ dalį buto – ieškovė priėmė ir jo skolas, kurias padengė savo lėšomis. Ieškovės nuomone, jos aktyvūs veiksmai rodo, kad ji priėmė E. T. palikimą faktiniu valdymu, siekdama įgyti nuosavybės teises į visą butą, ir iki šiol butą valdė kaip savo, laikė ir laiko save viso buto savininke.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji turėjo vieną brolį, t. y. E. T., kurį pati viena ir palaidojo. M. T. ir jo motina A. R., E. T. buvusi žmona, į jo laidotuves neatvyko, nors jiems buvo pranešta apie E. T. mirtį, prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo. Nurodė, kad E. T. ir A. R. (buvusios T.) santuoka nutraukta 1991 m. Santuokos metu jie gyveno Maironio g. 5, Trakuose. Nuo 1994 m. E. T. gyveno Miciūnų k., Trakų r. su sugyventine A. B.. Mirė jis Jovariškių k., kur dirbo atsitiktinius darbus pas R. P.. Kai sugyventinė išvarydavo jį, jis atvažiuodavo pas motiną V. T.. Po brolio laidotuvių ieškovė dar kelis kartus skambino A. R., sveikino su Šv. Velykomis ir Naujaisiais Metais. Ieškovė po brolio laidotuvių praėjus savaitei ar dviems A. R. sakė, kad brolis priėmė ½ dalį mamos turto, sakė, kad M. ir P. susitvarkytų per 3 mėnesius dokumentus, bet A. R. sakė, kad jos vaikams nieko nereikia. Kad jie pretenduoja į turtą, ieškovė sužinojo, kai padavė ieškinį teismui ir gavo M. T. atsiliepimą. Paaiškino, kad palikimo ji, ieškovė, neįformino dėl finansinių sunkumų. Ji buvo bedarbė, jos vyras irgi buvo bedarbis, jų šeima priklausė socialinės rizikos šeimų grupei, jie gaudavo maisto talonus, dengė turimus įsiskolinimus. A. R., M. T. ir P. T. neprisidėjo prie skolų dengimo. P. T. 2013 m. mirė. Nurodė, kad jos (ieškovės) šeimos sudėtis yra tokia: vyras P. I., sūnus L. I. gim. 2002 m., dukra A. I., gim. 1997 m., ji (ieškovė) turi dar vieną dukrą, ji yra ištekėjusi. Jos (ieškovės) vyras yra 2 grupės invalidas. Ji nuo 2017-09-28 dirba Trakų seniūnijoje, socialinės paramos skyriuje, dirba viešuosius darbus iš Darbo biržos, kuriuos dirbs iki 2017-12-15, už darbą mokės 350,00 Eur ir gaus ½ socialinės pašalpos, t. y. 102,00 Eur. Sūnus mokosi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje 9 klasėje, dukra Aurelija mokosi Kaune, Kolpingo kolegijoje, baigė 1 kurdą, bet dabar ji akademinėss atostogose, nes jai išoperuotas piktybinis smegenų navikas.
Ieškovė nurodė, kad M. T. jokio tėvo stalo, nei jo asmeninių drabužių, nei nuotraukų kaip palikimo nėra priėmęs. Ieškovė tame bute gyveno visą laiką, prižiūrėjo savo motiną, todėl jai viskas yra žinoma. Paaiškino, kad M. T. į bylą pateiktos nuotraukos yra tų laikų, kai jos brolis dar gyveno kartu su A.. 2006 ar 2007 metais A., M., P. ir R. Š. buvo atvažiavę aplankyti V. T. ir E. T.. Tada ir buvo padarytos kitos nuotraukos, t. y. nuotrauka, esanti 60 bylos lape, yra padaryta prie ieškovės tėvo J. T. kapo, tuo pačiu metu padarytos ir nuotraukos, esančios 60-61 bylos lapuose, šias nuotraukas darė M. T. mobiliuoju telefonu; 62 bylos lape yra A. ir E. vestuvės, 63 bylos lape esančioje nuotraukoje matomi E., P., R. ir A., ši nuotrauka daryta, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini), A. ten turėjo 1 kambarį, kai jie su E. susituokė, mama davė pinigų ir jie nupirko dar 1 kambarį, po skyrybų tą butą A. pardavė. Nurodė, kad jokiu asmeninių drabužių, jokių daiktų M. T. po jo tėvo E. T. mirties nepriėmė. Kai jie buvo atvažiavę 2006 ar 2007 metais, ieškovės mama V. T., ieškovei dalyvaujant, davė P. ir M. kaip atminimo dovaną jų senelio (ieškovės tėvo) J. T. mechaninį rankinį laikrodį ir megztinį.
Paaiškino, kad E. T. bute (duomenys neskelbtini) mirties momentu negyveno, jis gyveno Miciūnų k. su sugyventine A. B. ir Jovariškių k. pas R. P., kur uždarbiaudavo. R. P. E. leido pas jį gyventi, tiksliau, leido prisiglausti, kai brolis susipykdavo su sugyventine A. B., ir ji jį išvarydavo. R. P. davė jam patalpas, kur buvo krosnis, lova, televizorius. Trakuose brolis pabūdavo 1-2 dienas ir išvažiuodavo. Ginčo bute brolis jokio kilnojamojo turto neturėjo. Miciūnų k. buvo tik jo drabužiai ir avalynė. Jovariškių kaime ieškovė pas jį lankėsi 2009 m. liepos mėnesį. Ji su vyru P. I. nuvyko aplankyti brolio. Savo kilnojamojo turto Jovariškių k. jis neturėjo, viską jam buvo davęs R. P., brolis turėjo tik savo drabužius, batus, dantų šepetuko jis neturėjo, nes neturėjo dantų, laikrodžio taip pat neturėjo. Miciūnų k. ieškovė dažnai lankydavosi pas brolį ir jo sugyventinę, nes tame kaime gyvena jos vyro pusbrolis, ji dažnai užeidavo pas A. B.. A. B. mirė nuo tuberkuliozės. Gyvendamas pas A. B. brolis kilnojamųjų daiktų neturėjo, viskas buvo jos (A. B.). Kai išsiskyrė su žmona A. R., visus jam priklausiusius daiktus (sekciją, baldų komplektą) jis pardavė po skyrybų, jis taip sakė mamai V. T.. Paaiškino, kad po mamos mirties liko apie 2000 Lt skolų Trakų šilumos tinklams (Prienų energija). Paaiškino, kad jos brolis piktnaudžiavo alkoholiu, jokio turto jis neturėjo nei bute (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Uždirbtus pinigus jis išleisdavo cigaretėms ir alui. Kai gyveno santuokoje su A. R. (buvusia T.), brolis 1986-1988 m. dirbo šlifavimo staklių gamykloje. Paskutinis oficialus jo darbas buvo 1998 m. Vievyje baldų gamyboje, įmonės pavadinimo ji nežino, išdirbo ten apie 3 mėnesius. Darbo biržoje jis niekada nebuvo registruotas. Prie buto mokesčių ir skolų dengimo brolis E. T. neprisidėjo. Paaiškino, kad su broliu ji matydavosi dažnai, paskutinį kartą brolį matė dieną prieš mirtį, t. y. 2010-02-16. Buvo išeiginė, dienos metu jos brolis buvo atvažiavęs į Trakus cigarečių, užėjo pas ją į namus, paprašė paskolinti pinigų ir išvyko į Jovariškių k. 2010-02-17 ieškovei grįžus namo iš darbo, S. S. jai pranešė, kad Edvardas būdamas neblaivus apsinuodijo smalkėmis. Paaiškino, kad brolis E. T. su buvusia žmona A. R. ir jų sūnumis M. ir P. bendravo vieną kartą, t. y. 2006 m. ar 2007 m., kai jie buvo atvažiavę į Trakus, nei M., nei P., nei A. telefono numerių jis (E. T.) neturėjo ir mobilaus telefono jis taip pat neturėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. T. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje su savarankiškais reikalavimais bei atsiliepime į ieškinį (b. l. 51-57) ir jo atstovė teismo posėdyje, kurį palaikė trečiojo asmens procesinių dokumentų argumentus bei nesutiko su ieškovės argumentais, prašė patenkinti pirmą ieškovės reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, o kitą ieškovės reikalavimą atmesti ir patenkinti trečiojo asmens M. T. ieškinį su savarankiškais reikalavimais.
Nurodė, kad M. T. po savo tėvo E. T. mirties 2010-02-17 palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti jo asmeninį turtą - kai kuriuos jo asmeninius dokumentus, t. y. fotonuotraukas, kadangi yra buvęs su broliu P. T., mama ir sese iš kitos mamos santuokos nuvykęs pas savo tėvą į svečius į Trakus. Nuvykęs sužinojo, kad yra miręs jo senelis, o močiutė dar buvo gyva. M. T. nuomone, vertinant tai, kad jis atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo išreikšta jo kaip įpėdinio valia įgyti nuosavybės teises į mirusio tėvo palikimą, jis tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pažymėjo, kad apie tėvo palikimo perėjimą valstybei jis sužinojo tik 2017 m. sausio mėnesį, todėl daro išvadą, kad nėra praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Nurodė, kad įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes neturi teisinio išsilavinimo, nėra susidūręs su paveldėjimo teisiniais santykiais, todėl neturėjo objektyvių galimybių tinkamai užtikrinti savo teisių bei teisėtų interesų gynybą. Kadangi išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą ½ dalis buto atiteko valstybei, buvo pažeistos jo kaip pirmos eilės įstatyminio įpėdinio teisė paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Todėl Trakų rajono 1-ojo notarų biuro 2016-11-30 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. JK-5401) yra naikintinas kaip nepagrįstas.
Taip pat trečiasis asmuo M. T. nurodė, kad po tėvo mirties jam, M. T., liko tėvo dokumentai – nuotraukos, taip pat stalas, asmeniniai drabužiai ir kt. Šių daiktų faktiniu valdymu jis priėmė savo tėvo palikimą. Įstatymų leidėjas, nustatęs įpėdinių pagal įstatymą eilę, nustatė aukštesnės linijos įpėdiniams pirmenybę paveldėti. Žemesnės eilės įpėdinių lūkesčiai paveldėti turtą nuginčijus testamentą nepanaikina pirmos eilės įpėdinių įstatyme nustatytų paveldėjimo teisių, jei jie patys nėra išreiškę jų atsisakymo. Tai, kad ieškovė nurodė, jog neva po brolio (M. T. tėvo) mirties palikimą priėmė ji, pradėjusi jį faktiškai valdyti, nepatvirtina šių nurodytų aplinkybių, priešingai, trečiojo asmens nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, juolab, kaip nurodo pati ieškovė, po V. T. mirties ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą. Minėta, kad ½ dalis ginčo nekilnojamojo turto, buto, vis dar yra registruota velionės V. T. vardu, iš to seka išvada, kad ieškovė galimai rūpinosi ½ dalimi buto, kurį turėjo paveldti po savo motinos V. T. mirties, tačiau po jo (M. T.) tėvo mirties atsiradęs palikimas, ½ buto, yra laikytinas priimtu kaip M. T. palikimo priėmėjo, jį pradėjus faktiškai valdyti. Pažymėjo, kad ieškovė yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Todėl, trečiojo asmens nuomone, yra tenkintinas jo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą M. T. priėmė, jį pradėjęs faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens M. T. atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus palaiko, su ieškovės argumentais nesutinka. Nurodė, kad M. T. apie tėvo mirtį sužinojo iš mamos A. R., kuriai pranešė telefonu K. I.. M. T. paaiškino, jog mama pasakė jam, kad K. I. nuslėpė, kad buvo kažkoks E. T. turtas. Ji pasakė, kad po E. T. mirties jokio turto neliko, ir tokie ieškovės veiksmai sutrukdė M. T. perimti tėvo turtą – butą. Tai, kad po tėvas mirties liko jam priklausanti buto dalis, jis sužinojo, tik gavęs ieškovės ieškinį. Atstovės nuomone, ieškovės argumentas, kad ji vienintelė išlaikė butą yra neteisingas ir paneigiamas bylos dokumentais, iš kurių matyti, kad nuo 2010 m. iki 2017 m ieškovė nemokėjo už butą, tik 2017 m. gegužės mėnesį buvo sumokėtos visos skolos, taigi ieškovė po brolio mirties nemokėjo mokesčių už butą, sumokėjo juos tik praėjus keletui mėnesių po to, kai kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad M. T. nežinojo, kad jo tėvui priklausė buto dalis, nes tai anksčiau buvo močiutės butas. Palikimas yra ne tik nekilnojamasis, bet ir kilnojamasis turtas. M. T. perėme tam tikrus kilnojamuosius tėvo daiktus - stalą, drabužius, nuotraukas. Iš kur jis paėmė tuos daiktus, atstovė nežino. Nurodė, kad M. T. močiutes skolų nemokėjo. M. T. žinojo, kad tėvas vartojo alkoholį, žinojo, kad jis dirbo ir glaudėsi pas R. P. ir gyveno Miciūnų k. su sugyventine. M. T. telefonu bendraudavo su tėvu. Apie tai, ar M. T. dalyvavo tėvo laidotuvėse, atstovei nėra žinoma, jai yra žinoma, jog kalba apie tai, kad jis kompensuos dalį laidotuvių išlaidų, buvo, bet ar kompensavo, atstovei nėra žinoma.
Trečiasis asmuo M. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jis byloje yra atstovaujamas advokato.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimo į ieškovės K. I. ieškinį ir trečiojo asmens M. T. ieškinį su savarankiškais reikalavimais nepateikė, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Trečiasis asmuo Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. atsiliepimo į ieškovės K. I. ieškinį ir trečiojo asmens M. T. ieškinį su savarankiškais reikalavimais taip pat nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, trečiojo asmens M. T. ieškinys su savarankiškais reikalavimais atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. I. (mergautinė pavardė - T.) gimė 1966-12-27, jos tėvai - J. T. ir V. T. (b. l. 7-9); K. I. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1996-10-22 yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 11); E. T. (E. T.) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai - J. T. ir V. T. (b. l. 18-20); J. T. mirė 2002-09-23 (b. l. 12); V. T. mirė 2009-06-05 (b. l. 13).
2009-08-10 K. I. ir E. T. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarei J. K. padavė pareiškimus dėl V. T. palikimo priėmimo ir 2009-08-10 buvo pradėta paveldėjimo byla, 2009-06-05 mirus V. T. (b. l. 14, 15, 16).
Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-20 išrašo matyti, kad V. T. vardu registruotas butas, esantis adresu Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 42,42 kv. m bendro ploto, buto rinkos vertė – 34 400,00 Eur (b. l. 120).
E. T. mirė 2010-02-17, būdamas išsituokęs, jo santuoka su A. T. buvo nutraukta 1991-06-05, turėjo du vaikus: M. T., gim. 1986 m., ir P. T., gim. 1985 m., mirė 2013-01-23; E. T. gyvenamoji vieta nuo 1982-05-27 iki jo mirties buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), mirė jis Trakų r. sav., Trakų sen., Jovariškių k. (b. l. 22, 21, 24, 124).
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-11-30 išrašo matyti, kad E. T. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kita ½ minėto buto dalis priklausė V. T. (b. l. 129-130).
Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. 2017-01-30 liudijimu paliudijo, kad 2016 metais yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 122 į E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-02-17, palikimą; mirusiojo turtą paveldėjo Lietuvos Respublikos Valstybė (b. l. 23).
Byloje esantis 2016-11-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio reg. Nr. JK-5401, išduoto Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K., nuorašas patvirtina, kad E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-02-17, turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei; paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27, 126-128).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Pagal CK 5.50 str. 1 d., kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
CK 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Ieškovė, prašydama panaikinti 2016-11-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio reg. Nr. JK-5401, išduotą Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K., kuriuo ½ E. T. priklausiusio turto – buto, esančio adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, K. I., po savo brolio E. T., mirusio 2010-02-17, mirties priėmė jo turtą faktiniu valdymu, bei nesutikdama su trečiojo asmens M. T. savarankiškais reikalavimais, kuriais jis prašė panaikinti 2016-11-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, M. T., po savo tėvo E. T. mirties priėmė jo turtą faktiniu valdymu, nurodė, kad būtent ji priėmė po savo brolio E. T., mirusio 2010-02-17, mirties jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Ieškovė nurodė, kad ji gyveno ir iki šiol nuolat gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Šiame bute iki mirties 2009-06-05 gyveno ir ieškovės bei jos brolio E. T., kuris po ištuokos su buvusia sutuoktine A. T. 1991-06-05 grįžo gyventi į motinos namus ir kurio gyvenamoji vieta taip pat buvo deklaruota minėtu adresu, motina V. T.. Nurodė, kad po motinos V. T. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, t. y. 2009-08-10, ji (ieškovė) ir E. T. kreipėsi į notaru biurą dėl palikimo priėmimo, surašė pareiškimus, palikimą sudarė minėtas butas. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei nebuvo išduotas, nes ji turėjo įvairių asmeninių problemų, finansinių sunkumų ir iki galo paveldėjimo neįformino, paveldėto turto nekilnojamojo turto registre savo vardu neįregistravo, 1/2 dalis buto buvo įregistruota V. T. vardu, galutinai paveldėjimo reikalus po motinos mirties ji (ieškovė) sutvarkė tik 2017 m. ir šiuo metu ½ dalis minėto buto įregistruota jos (ieškovės) vardu. Priėmus palikimą, ieškovei ir E. T. atiteko ir namų apstatymo bei apyvokos reikmenys. 1/2 dalis paveldėto mamos turto - buto - E. T. vardu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad, nors ji (ieškovė) iki galo neįformino savo motinos palikimo, tačiau palikimą priėmė. 2010-02-17 mirė ieškovės brolis E. T.. Tuo metu jis jau buvo išsituokęs, jo buvusi sutuoktinė A. T. ir du vaikai M. T., gim. 1986 m., ir P. T., gim. 1985 m. (mirė 2013-01-23) gyveno Juodkrantėje, Neringos miesto sav. Mirus broliui, ieškovė per Neringos m. savivaldybės darbuotoją telefonu pranešė brolio buvusiai sutuoktinei apie E. T. mirtį, taip pat pasakė, kad broliui priklauso 1/2 dalis buto Trakų mieste. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir trečiojo asmens M. T. atstovė. Ieškovė nurodė, kad brolį laidojo ji (ieškovė), į laidotuves nei buvusi sutuoktinė, nei brolio abu vaikai neatvyko, prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Nurodė, jog ji, manydama, kad, mirus E. T., palikimą priims jo sūnūs, į notarų biurą nesikreipė. Kadangi paveldėtą turtą sudarė tik butas, kuris buvo paveldėtas ieškovės ir E. T. lygiomis dalimis, ieškovė ir toliau rūpinosi visu butu, mokėjo mokesčius už elektrą, kitas komunalines paslaugas, tiekiamas į minėtą butą, nuolat tvarkė visą butą, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, dengė įsiskolinimą už komunalines paslaugas, susidariusį jos motinai esant gyvai, t. y. priėmė brolio palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad ieškovė nesikreipė laiku dėl brolio E. T. palikimo priėmimo ir dėl kitų svarbių priežasčių: E. T. mirties momentu ieškovės vyras nedirbo, buvo darbo biržos įskaitoje, šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai, ieškovė gaudavo socialines išmokas, pajamos buvo itin mažos, kai kuriais laikotarpiais ieškovė gyveno tik iš socialinės pašalpos. Motinos V. T. butą ieškovė paveldėjo su skolomis, kurias reikėjo dengti. Ieškovė dėl šių priežasčių ir savo paveldėtos buto dalies ilgą laiką neįformino. Apie tai, kad brolio vaikai jam priklausiusios minėto buto ½ dalies nepaveldėjo ir šis turtas perėjo valstybei, ieškovė sužinojo, tik 2017-01-23, kai į jos gyvenamąją vietą atvyko atstovė iš VĮ Turto bankas padaryti buto nuotraukų ir informavo ieškovę, kad E. T. įpėdiniams nepriėmus palikimo, jo turto dalį paveldėjo valstybė, o vėliau ši atstovė į ieškovės elektroninį paštą atsiuntė paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio ieškovė įsitikino, kad 2016-11-30 1/2 E. T. priklausiusi buto dalis perėjo Lietuvos valstybei. Ieškovė nurodė, kad, kadangi skolos buvo susidariusios dar gyvai esant ieškovės ir E. T. motinai V. T., už jas buvo atsakingi ieškovė ir motinos palikimą priėmęs jos brolis E. T.. Brolis minėtame bute negyveno, skolų nedengė, tą turėjo daryti ir padarė viena ieškovė. Tokiu būdu, priėmusi brolio E. T. palikimą – ½ dalį buto – ieškovė priėmė ir jo skolas, kurias padengė savo lėšomis. Ieškovės nuomone, jos aktyvūs veiksmai rodo, kad ji priėmė E. T. palikimą faktiniu valdymu, siekdama įgyti nuosavybės teises į visą butą, ir iki šiol butą valdė kaip savo, laikė ir laiko save viso buto savininke.
Ieškovės nurodytas palikimo, likusio po jos brolio E. T. mirties, priėmimo aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – pažyma apie K. I. deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 11); VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-06-05 išrašas, iš kurio matyti, kad ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. I., o kita ½ minėto buto dalis – Lietuvos Respublikai (b. l. 92-93); mokesčių už komunalines paslaugas, tiekiamas į minėtą butą, mokėjimą, taip pat ir įsiskolinimo už komunalines paslaugas, susidariusio dar ieškovės ir E. T. motinai V. T. esant gyvai, sumokėjimą, patvirtinantys dokumentai (b. l. 30-32, 94, 95, 96, 97-100, 144).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. R. parodė, kad kad nuo 2006 m. sausio mėnesio ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė K. I. yra jos kaimynė, jų butai yra vienoje laiptinėje, ieškovė gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), jų su ieškove santykiai yra geri, kaimyniški, M. T. nepažįsta. Parodė, kad K. I. šeima visą tą laiką gyveno ir gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeimą sudaro pati K. I., jos vyras P., vaikai L. ir A.. Žino, kad ieškovė turi vyresnę dukrą V., kuri gyvena Kaune, ji kartais su dukryte aplanko ieškovę. Ieškovės mama yra mirusi. Ieškovės bute liudytoja niekada nesilankė. Kad daugiau asmenų turėtų ryšių su tuo butu, jai neteko girdėti. K. I. yra sakiusi jai, kad kaime gyveno jos brolis, kaimo pavadinimo ji (liudytoja) nežino, ir kad jis mirė. Ieškovės brolio ji (liudytoja) nėra mačiusi, jo vardo nežino, ji yra mačiusi tik P. I. broil, apie kitus K. I. giminaičius ji nieko nežino. Apie palikimo reikalus jai (liudytojai) nieko nėra žinoma. M. T. vardo ji nėra girdėjusi, jo nepažįsta. K. I. motinos nepažinojo, tik žinojo, kad tokia yra, apie ją jai pasakojo kita kaimynė. Žinojo, kad ieškovės motina gyveno kartu su ieškove, bet matyti jos neteko. Parodė, kad, kam pagal dokumentus priklauso butas, kuriame gyvena ieškovės šeima, ji pasakyti negali, bet kiek matė namo dokumentus, visur savininkė yra K. I.. Parodė, kad jų namo gyventojai yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį, ir jai (liudytojai) teko padėti tvarkyti namo gyventojų bendrijos reikalus. 2015 m. ar 2016 m. buvo keičiami namo lietvamzdžiai. Jai (liudytojai) teko Registrų centre užsakyti ir gauti namo savininkų sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. I.. Ji (liudytoja) su ja (K. I.) visą laiką bendravo kaip su minėto buto savininke. K. I. niekada neminėjo, kad jai priklauso tik dalis buto. Kiek jai (liudytojai) yra žinoma, K. I. mokėdavo mokesčius už visą butą, dar kartais pasiguosdavo, kad jai sunku gyventi, kad jos vyras P. I. yra invalidas, neturi darbo, šeimai trūksta pinigų, sunku susimokėti mokesčius už butą. Kad dar kažkas pretenduotų į ieškovės butą ar rūpintųsi juo, ji (liudytoja) nėra girdėjusi.
Taigi, liudytojos L. R. parodymai taip pat patvirtina, kad ginčo butu nuolat rūpinosi ir rūpinasi tik ieškovė K. I..
Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens M. T. ieškiniu su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad M. T. jokiais veiksmais savo tėvo E. T. palikimo nepriėmė ir nevaldė, jokių tėvo daiktų - nuotraukų, stalo, tėvo drabužių, kaip nurodė E. T., taip pat nepriėmė. Ieškovė nurodė, kad jos brolis E. T. piktnaudžiavo alkoholiu, jokio kilnojamojo turto, išskyrus savo drabužių ir avalynės, jis neturėjo nei bute Vytauto g., Trakuose, nei Miciūnų k., kur nuo 1994 m. gyveno su savo sugyventine A. B., nei Jovariškių k., kur gyvendavo ir uždarbiaudavo pas R. P., kai susibardavo su sugyventine A. B., ir ši jį išvarydavo. Paskutinis E. T. oficialus darbas buvo 1998 m. Vievyje baldų gamyboje, kur jis išdirbo apie 3 mėnesius, darbo biržoje jis niekada nebuvo registruotas. Atsitiktiniais uždarbiais uždirbtus pinigus jis išleisdavo cigaretėms ir alui, ir dieną prieš mirtį, t. y. 2010-02-16, brolis buvo atvažiavęs į Trakus ir užėjęs pas ją (ieškovę) bei prašė paskolinti pinigų cigaretėms, po to išvažiavo į Jovariškių k., o 2010-02-17 ieškovei grįžus namo iš darbo, S. S. jai pranešė, kad jos brolis būdamas neblaivus apsinuodijo smalkėmis. Prie buto mokesčių ir skolų dengimo brolis E. T. neprisidėjo. Nurodė, kad M. T., žinodamas apie tėvo mirtį, į laidotuves neatvyko, laidoti tėvo nepadėjo, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, neišreiškė jokio noro pasidomėti, ar tėvas turėjo kokių nors vertingų daiktų, kuriuos galėtų paimti, neskaitant minėto buto. Paaiškino, kad brolis E. T. su buvusia žmona A. R. ir jų sūnumis Mantu ir Pauliumi bendravo vieną kartą, t. y. 2006 m. ar 2007 m., kai jie buvo atvažiavę į Trakus, nei Manto, nei Pauliaus, nei Adelės telefono numerių jis (E. T.) neturėjo ir mobilaus telefono jis taip pat neturėjo. Nurodė, kad A. R., M. T. ir P. T. neprisidėjo prie skolų už buto komunalines paslaugas dengimo. Ieškovės nuomone, disponavimas senomis nuotraukomis negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas. Tik tuomet, kai gavo teismo jam siųstą ieškovės ieškinį, M. T. suskato ginti savo teises į tėvo palikimą. Tėvo mirties momentu M. T. buvo pilnametis, jam buvo sukakę beveik 24 metai, teisinių žinių neturėjimas netrukdė jam nueiti ir pasikonsultuoti su advokatu, ir tai, ieškovės nuomone, nėra svarbi priežastis, dėl ko savo teisių jis nerealizavo įstatymo nustatytu terminu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai sutinka su ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų į trečiojo asmens M. T. savarankiškų reikalavimų argumentais.
Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. T. teigimu, jis po savo tėvo E. T. mirties priėmė jo turtą faktiniu valdymu, priimdamas tėvo asmeninius dokumentus – nuotraukas, stalą, asmeninius drabužius.
Šie trečiojo asmens M. T. argumentai atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.).
Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuotraukos, kurias pateikė į bylą trečiasis asmuo (b. l. 60-65), priklausė E. T., taip pat, kaip ir nepateikta įrodymų, kad po tėvo mirties M. T. kaip palikimą priėmė tėvui E. T. priklausiusį stalą, jo asmeninius drabužius. Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovė, E. T. piktnaudžiavo alkoholiu ir jokio kilnojamojo turto, išskyrus savo drabužių ir avalynės, jis neturėjo.
Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovė, o trečiasis asmuo M. T. nepateikė ieškovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų, M. T. į bylą pateiktos nuotraukos yra tų laikų, kai jos brolis dar gyveno kartu su Adele. 2006 ar 2007 metais Adelė, Mantas, Paulius ir R. Š. buvo atvažiavę aplankyti V. T. ir E. T.. Tada ir buvo padarytos kitos nuotraukos, t. y. nuotrauka, esanti 60 bylos lape, yra padaryta prie ieškovės tėvo J. T. kapo, tuo pačiu metu padarytos ir nuotraukos, esančios 60-61 bylos lapuose, šias nuotraukas darė M. T. mobiliuoju telefonu; 62 bylos lape yra A. ir Edvardo vestuvės, 63 bylos lape esančioje nuotraukoje matomi E., P., R. ir A., ši nuotrauka daryta, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini), A. ten turėjo 1 kambarį, kai jie su E. susituokė, mama davė pinigų ir jie nupirko dar 1 kambarį, po skyrybų tą butą A. pardavė. Nurodė, kad jokiu asmeninių drabužių, jokių daiktų M. T. po jo tėvo E. T. mirties nepriėmė. Kai jie buvo atvažiavę 2006 ar 2007 metais, ieškovės mama V. T., ieškovei dalyvaujant, davė P. ir m. kaip atminimo dovaną jų senelio (ieškovės tėvo) J. T. mechaninį rankinį laikrodį ir megztinį.
Trečiojo asmens M. T. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad M. T. paaiškino, jog mama pasakė jam, kad K. I. nuslėpė, kad buvo kažkoks E. T. turtas. Teismas pažymi, kad apie šią aplinkybę trečiasis asmuo M. T. neminėjo nė viename iš savo procesinių dokumentų, todėl šis trečiojo asmens argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.
Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, trečiasis asmuo M. T. jo tėvo E. T. mirties 2010-02-17 momentu buvo pilnametis, jam buvo sukakę beveik 24 metai, taigi, ir neturėdamas teisinių žinių jis turėjo galimybę, pasitelkęs advokato pagalba, tinkamai ir laiku realizuoti savo kaip įpėdinio teises, siekdamas priimti tėvo palikimą, tačiau jis to nepadarė, neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti: jis ne tik neatvyko į tėvo laidotuves, neprisidėjo prie laidojimo išlaidų, bet ir visiškai nesidomėjo palikimo reikalais, nors nurodė, kad su tėvu bendraudavo, vadinasi, turėjo žinoti ir apie tėvo turimą turtą, M. T. visiškai nesirūpino palikimu – tėvui priklausiusia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), neprižiūrėjo minėto buto, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, nesumokėjo tėvo skolų, susidariusių už komunalines paslaugas, tiekiamas į minėtą butą, kaip neprisidėjo ir prie skolos už komunalines paslaugas, susidariusios dar esant gyvai E. T. motinai V. T., kurios palikimą – ½ dalį minėto buto – priėmė E. T., ką patvirtino teismo posėdyje ir trečiojo asmens M. T. atstovė.
Kaip pagrįstai pažymėjo trečiasis asmuo M. T., jis yra E. T. pirmos eilės, o ieškovė - ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d.), ir įstatymų leidėjas, nustatęs įpėdinių pagal įstatymą eilę, nustatė aukštesnės linijos įpėdiniams pirmenybę paveldėti. Tačiau CK CK 5.51 str. 1 d. nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme įvardyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą.
Palikimą priėmęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento. Tai, kad įpėdinis priėmė palikimą liudija jo kaip savininko teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, kiek tai susiję su priimtu palikimu, t. y. daikto naudojimas pagal jo paskirtį, turto kokybinių ir kiekybinių parametrų keitimas, prievolių prieš bendrasavininkius ir trečiuosius asmenis vykdymas ir pan. Pavienių palikėjo asmeninių daiktų paėmimo faktas, net jeigu jis ir būtų įrodytas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, pats ar kartu su kitais įpėdiniais nedalyvavo disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo M. T. neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, kad jis priėmė savo tėvo E. T. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 12 str., 178 str.).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad trečiojo asmens M. T. ieškinio su savarankiškais reikalavimais reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.), todėl atmestini.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra visiškai įrodyta, kad po E. T. mirties 2010 m. vasario 17 d. atsiradusį palikimą priėmė ieškovė K. I., pradėjo juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų ieškovė K. I. negali gauti (CPK 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Ieškovės K. I. reikalavimas panaikinti 2016-11-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. JK-5401, išduotą Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K., kuriuo ½ E. T. priklausiusio turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei, yra išvestinis iš reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kurį patenkinus ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. T. mirties 2010 m. vasario 17 d. atsiradusį palikimą priėmė ieškovė K. I., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, tenkintinas ir iš jo išvestinis reikalavimas, detaliai nenagrinėjant jo pagrįstumo.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-02-24 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-713-4004 (b. l. 43-44) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovė 100 procentų yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Patenkinus ieškovės reikalavimus ir atmetus trečiojo asmens M. T., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, priešingus ieškovės reikalavimams, trečiojo asmens M. T. turėtos 962,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (b. l. 58, 59, 74, 86, 140, 141) jam nepriteistinos (CPK 93 str.), o iš jo priteistinos 418,00 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį: 31,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01), 387,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl 2016-11-30 palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), ir 6,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.)., iš viso 424,84 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei bei 121,48 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-10-04 pažyma Nr. (2.16) NTP-7-9649).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 93, 94, 92, 96, 98, 99, 177-178, 270 straipsniais, 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str.,
nusprendžia:
ieškovės K. I. ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-02-17, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Panaikinti 2016-11-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio reg. Nr. JK-5401, išduotą Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K., kuriuo ½ E. T. priklausiusio turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei.
Trečiojo asmens M. T. ieškinį su savarankiškais reikalavimais atmesti.
Priteisti valstybei iš M. T. 424,84 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti valstybei iš M. T. 121,48 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.