Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui, atsakovės atstovams Zenonui Vaigauskui ir advokatei Laurai Juozumaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Darbo partijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys- Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Naujoji sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų partija su skundu nesutinka ir paaiškina, kad Partijų finansavimo įstatymo 19 str. 2 dalis imperatyviai nustato, kad apskaitos žurnalo kopija turi būti pateikiama kartu su finansinės veiklos deklaracija, o 24 str. 1 dalies nuostata taip pat imperatyviai įtvirtina trijų mėnesių nuo finansinių metų pabaigos terminą, per kurį turi būti pateikta VRK ir VMI nepriklausomo audito išvada, jeigu politinė partija per kalendorinius metus gavo didesnes kaip 3000 MGL dydžio pajamas. Imperatyvaus termino nustatymas reiškia, kad politinė partija negali dispozityviai pasirinkti elgesio varianto, o Partijų finansavimo įstatymas nenumato, jog klausimas dėl valstybės dotacijos neskyrimo turi būti sprendžiamas, prieš tai politinei partijai realizavus galimybę ginčyti teisme veiksmo vertinimą šiurkščiu įstatymo pažeidimu (t.1,b.l.153-155).

Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pavėluotai pateikti dokumentai VMI nebuvo kliūtimi atlikti partijos finansinės veiklos patikrinimą, iš esmės tokia kliūtimi buvo prokuratūros atliekamas ikiteisminio tyrimas ir jo procesiniai veiksmai (dokumentų, kompiuterių paėmimas ir pan.). Auditas neatliktas ne dėl partijos kaltės, kompanija, atsisakiusi atlikti auditą, net nepaaiškino priežasties. Neaišku, kokio žurnalo pareiškėja nepristatė, nes VRK reikalauja pateikti ne žurnalo, o kažkokių žiniaraščių kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, kad Darbo partija 2006-03-01 pateikė VRK 2005 metų politinės partijos finansinės veiklos deklaraciją, kurioje nurodė, kad Darbo partija per 2005 kalendorinius metus gavo 1 972 057,23 Lt pajamų, o jos išlaidos sudarė 1 672 821,77 Lt (t.1,b.l.132-134), o 2006-08-18 ją patikslino, nurodžiusi, kad partija per šį laikotarpį gavo 1 957 031,38 Lt pajamų ir turėjo 1 628 310,57 Lt išlaidų (t.1,b.l.137-139). Dėl patikslinimo priežasties partijos iždinininkė paaiškino, kad pamiršo eliminuoti vidinių sąskaitų judėjimą ir tai paaiškėjo audito metu (t.1,b.l.141). 2006-08-18 dieną VRK buvo gauta UAB „Alvigos draudimas“ Darbo partijos 2005m. finansinės veiklos deklaracijos audito išvada, kurios 3 punktu buvo konstatuota, kad partijos vidaus kontrolės sistema turi reikšmingų trūkumų ir nepašalina apgaulės ar klaidos neaptikimo rizikos, tačiau pareiškė nuomonę, kad deklaracija „visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo Darbo partijos 2005m. gruodžio 31d. pinigų likučius ir yra parengta pagal galiojančius teisės aktus“ (t.1,b.l.135-136,140).

Dėl audito išvados nepateikimo laiku teismas surinko įrodymų, kad VRK 2006-06-12 raštu partijai nurodė paaiškinti nepateikimo priežastis, į ką buvo atsakyta, jog partija dėl audito atlikimo yra susitarusi su UAB „Audito pulsas“, tuo tikslu 2006-03-29 pervedė jai 5000 Lt avansą, tačiau ši įmonė 2006-06-07 avansą grąžino, o 2006-06-09 atsisakė užbaigti auditą. Užklausus UAB „Audito pulsas“, ši 2006-10-02 raštu atsakė, kad su ja dėl audito atlikimo tartasi 2006m. kovą, tačiau partija nepasirašė jai pateikto sutarties projekto, todėl audito darbai nebuvo pradėti, o avansas- grąžintas (t.1,b.l.142-1145). Partijos sąskaitos banke išrašas patvirtina, kad minimas avansas bendrovei „Audito pulsas“ išties pervestas 2006-03-29 dieną, pagrindu nurodyta 2006-03-21 sutartis (t.3,b.l.76).

Iš VRK nario Juliaus Jasaičio rengtos Pažymos dėl darbo partijos finansinės veiklos įvertinimo matyti, kad VMI 2006-06-13 raštu kreipėsi į LR GP, pradėjusią ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tikslu gauti patikrinimui reikalingus finansinius dokumentus (t.1,b.l.72-75). Iš LR GP paaiškinimų teiktų, VRK (2006-10-31 Nr.8.2.-2739(04), 2008-02-25 Nr.8.2.-615(04) matyti, kad prokuratūra dėl įtarimų vedus, pažeidžiant LR įstatymus ir teisės aktus, dvigubą buhalteriją, dėl ko deklaracijoje galimai nurodytos neteisingos partijos pajamų ir išlaidų sumos, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir 2006-06-29 partijai pateikė įtarimą padarius veikas, numatytas BK 220 str. ir 222 str. 1 dalyse, vėliau pateikti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto BK 205 str. 1 dalyje, padarymo. Pastaruoju metu ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra išskirta į tris baudžiamąsias bylas. LR GP, be kitko, teigia, kad yra nustatyta (t.y. surinkti pakankami įrodymai taip teigti), jog VRK ir VMI buvo teikiami apgaulingi pareiškimai, vien jų pagrindu partijai neteisėtai 2005-2007 metais paskyrus kompensacijas bei dotacijas, valstybės biudžetui padaryta virš 6 milijonų Lt turtinė žala (1t.,b.l76-177,t.3,b.l.173-174). Darbo partija 2006-07-04 ir 2006-07-18 prašė LR GP leisti pasidaryti paimtų iš jos finansinių dokumentų kopijas, į ką atsakyta, jog tokia galimybė įmanoma (t.2.,b.l.153).

Teismo surinktais įrodymais nustatyta, kad iš 29 rinkimuose dalyvavusių politinių partijų trys- Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvos lenkų liaudies partija ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija- 2005m. pajamų ir išlaidų deklaracijas pateikė ne laiku; apskaitos žurnalų kopijas ne laiku pateikė 4 partijos (Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos rusų sąjunga, Naujoji sąjunga (socialliberalai), iš viso nepateikė 16 partijų („Jaunoji Lietuva“, Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos humanistų partija, Lietuvos lenkų liaudies partija, Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą Lietuvą“, Lietuvos nacionaldemokratų partija, Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos socialistų partija, Lietuvos teisingumo partija, Piliečių sąjunga, partija „Rusų aljansas“, Respublikonų partija, Tautos pažangos partija, Tėvynės sąjunga (konservatoriai), Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija); iš 7 partijų, pagal įstatymą privalėjusių pateikti audito išvadas, tik viena- Darbo partija- Komisijai ją pateikė ne laiku- 2006-08-18 dieną, o Liberalų ir centro sąjunga audito išvados VMI apskritai nepateikė (t.2,b.l.154-165,t.3,b.l.81-120,146-147). VMI 2006-07-03 informavo komisiją, kad atlikti partijų mokestiniai tyrimai, o Darbo partijos- tęsiamas (t.3.,b.l.124-144). VMI taip pat informavo teismą, kad audito išvadų jai nepateikimas ar pavėluotas pateikimas nesukelia pasekmių, nes tyrimą atlieka savarankiškai, pagal pateiktus finansinius dokumentus tikrindami, ar politinių partijų veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (t.3,b.l.146-147).

VRK 2006-11-14 sprendimu Nr. 56 nustatė, kad Darbo partija, kartu su metine finansine veiklos deklaracija nepateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai patvirtintos apskaitos žurnalo kopijos, taip pat laiku nepateikusi savo finansinės veiklos nepriklausomo audito išvados, šiurkščiai pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį bei pažeidė šį įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę. Tuo pačiu sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė neskirti Darbo partijai valstybės dotacijos už 2006 metų antrąjį pusmetį ir šios dotacijos dydį paskirstyti kitoms politinėms partijoms (t.1,b.l.185-187).

VRK 2006-11-15 sprendimu Nr. 59 paskirstė valstybės biudžeto dotacijos dalį politinėms partijoms: Lietuvos socialdemokratų partijai, Tėvynės sąjungai, Liberalų ir centro sąjungai, Liberalų demokratų partijai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, Naujajai sąjungai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, Lietuvos krikščionims demokratams ir patvirtino pažymą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai apie valstybės biudžeto dotacijos dalies paskirstymą nurodytoms polinėms partijoms (t.1, b.l.188-189).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti VRK 2006-11-14 sprendimą Nr. 56 ir 2006-11-15 sprendimą Nr. 59, 2007-02-22 sprendimu pareiškėjos- Darbo partijos- skundą patenkino iš dalies: pakeitė VRK 2006-11-14 sprendimą Nr. 56 ir pašalino iš jo rezoliucinės dalies 1 punkto nuostatą: „ji taip pat pažeidė šį įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę (15 straipsnio 3 dalis )“, kitą VRK 2006-11-14 sprendimo Nr. 56 dalį paliko nepakeistą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (t.2,b.l.134-140). Šiuo sprendimu teismas pripažino, kad VRK 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 56 dalis, kuria konstatuota, kad Darbo partija savo veikla sudarė situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę, yra nepagrįsta kompetentingų vertinti finansinės veiklos ir apskaitos teisėtumą valdžios institucijų išvadomis ir šią sprendimo dalį panaikino, taip pat teismas pripažino, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies pažeidimai (patvirtintos apskaitos žurnalo kopijos nepateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su metine finansinės veiklos deklaracija, taip pat finansinės veiklos nepriklausomo audito išvados nepateikimas laiku) Darbo partijos veikloje konstatuoti pagrįstai, tai yra šiurkštūs įstatymo pažeidimai, pakankami taikyti įstatymo numatytą sankciją- neskirti partijai valstybės dotacijos dalies.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-22 sprendimo dalį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti ir ištirti daug naujų įrodymų (t. 2, b.l.143-150), šiuo apeliaciniu skundu apeliantas neginčijo tos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas Darbo partijos skundas. VRK apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo pakeistas VRK 2006-11-14 sprendimas ir pareiškėjo skundą atmesti (t.2, b.l.177-180).

Išnagrinėjęs pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies- Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatytu pagrindu- dėl to, kad bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė (t.3,b.l.48-67). LVAT pripažino, kad VRK, priimdama 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 56 dalyje, kuria nurodė, kad Darbo partija savo veikla sudarė situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę, viršijo savo įstatyminę kompetenciją, ir, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas šią skundžiamo atsakovo sprendimo dalį panaikino pagrįstai, nurodė nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pripažinus, jog VRK 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 56 dalis, kuria Darbo partija pripažinta savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios neįmanoma nustatyti jos pateiktos finansinės deklaracijos duomenų tikrumo, yra neteisėta ir naikintina, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku tampa klausimas, ar atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Darbo partija įvykdė kitus 2006 m. lapkričio 14 d. sprendime įvardintus įstatymo pažeidimus, taip pat - ar šie pažeidimai pripažintini šiurkščiais Partijų finansavimo įstatymo prasme, t.y. yra tokie, dėl kurių partijai galima taikyti sankciją ir neskirti dalies valstybės dotacijos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vertinant Partijų finansavimo įstatymo 15 str. 3 dalies ir 1 str. 1 dalies normų turinį visumos šio įstatymo nuostatų kontekste, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas kaip šiurkščius kvalifikuoja tuos įstatymo pažeidimus, kurie žymiai apsunkina ar daro negalimu įstatymo tikslų pasiekimą ir pažymėjo, kad vien įstatymo 22 str. 9 dalyje ir 19 str. 2 dalyje nustatytų finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminų pažeidimo konstatavimas nėra pakankamas pripažinti, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą. Nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar Darbo partija padarė šiurkštų Partijų finansavimo įstatymo pažeidimą, būtina ištirti, dėl kokių priežasčių Darbo partija žymiai pažeidė įstatymo nustatytus finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminus, kokią įtaką susidariusiai situacijai turėjo Generalinės prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl darbo partijos finansinėje veikloje įtariamų finansinių nusikaltimų, kokias pasekmes įstatymo taikymo prasme sukėlė pavėluotas partijos finansinės veiklos dokumentų pateikimas, ar šios pasekmės atsirado dėl pareiškėjo kaltės, taip pat yra svarbu įvertinti, kaip VRK finansinės veiklos dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus vertino spręsdama dėl valstybės dotacijų už 2005 metus skyrimo kitoms politinėms partijoms ir pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino, jos yra svarbios teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl VRK sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimų teisėjų kolegija atmetė, pripažindama pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas teisingomis.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.

Įvertinus, tai, kas išdėstyta šio sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“ ir LVAT 2008-02-22 nutartyje, pakartotinio šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 1) nustatyti, ar Darbo partija įvykdė kitus 2006 m. lapkričio 14 d. sprendime įvardintus įstatymo pažeidimus; 2) ar šie pažeidimai pripažintini šiurkščiais Partijų finansavimo įstatymo prasme, t.y., yra tokie, dėl kurių partijai galima taikyti sankciją ir neskirti dalies valstybės dotacijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniu piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Politinių partijų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad politinė partija yra savo pavadinimą turintis, pagal šį Įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas- tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, o pagal 4 straipsnį politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa.

Pagal Partijų finansavimo įstatymo 22 str. 1 dalį politinių partijų finansinę veiklą ir politinių kampanijų finansavimą kontroliuoja VRK, VMI bei kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka. VRK: 1) kontroliuoja, kaip politinės partijos, pretendentai, kandidatai, referendumų iniciatoriai ar oponentai bei kiti politinių kampanijų dalyviai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 2) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto tinklalapyje politinių partijų finansinės veiklos, politinių kampanijų finansavimo, viešosios informacijos rengėjo ar platintojo deklaracijos, pradinės ir galutinės politinių kampanijų finansavimo ataskaitos būtų skelbiamos nedelsiant gavus šių ataskaitų duomenis, atnaujinamos ir šie duomenys atitiktų gautą informaciją (2 dalis). Analogiškų normų yra ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 1 dalies 5 punkte, pagal kurį vienas iš VRK uždavinių yra įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kampanijų finansavimą. Politinė partija už Partijų finansavimo įstatymo pažeidimus atsako šio įstatymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka (30 str. 2 dalis). Partijų finansavimo įstatymo 22 str. 3 dalimi nustatyta, kad VMI : 1) tikrina, ar metinių politinių partijų finansinės veiklos deklaracijų, politinių kampanijų finansavimo ataskaitų, politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščių duomenys atitinka turimus asmenų deklaruotų pajamų duomenis; 2) tikrina, ar politinių partijų finansinė veikla, politinių kampanijų finansavimas tvarkomas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 3) tikrinimų išvadas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vadovaujantis Partijų finansavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, jeigu politinė partija per kalendorinius metus gavo didesnę kaip 3000 MGL (375 000 Lt) dydžio pajamų sumą, ji turi atlikti nepriklausomą savo veiklos auditą ir per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t.y. iki 2006-04-01 dienos, pateikti VRK ir VMI nepriklausomo audito išvadą. Pagal įstatymo 13 str. 1 dalies nuostatas politinės partijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti dotacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Biudžeto dotacijos dydį nustato VRK ir ne vėliau, kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos, apie tai pateikia pažymą Finansų ministerijai (13 str. 5 dalis). Dotacijai iš valstybės biudžeto gauti pagal įstatymo 22 str. 9 dalį politinės partijos kasmet, ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1 dienos, pateikia VMI ir VRK praėjusių kalendorinių metų metinę politinės partijos finansinės veiklos deklaraciją. Prie šios deklaracijos turi būti pateikiama patvirtinta apskaitos žurnalo kopija, o VRK reikalavimu – ir finansinės veiklos deklaracijos duomenis pagrindžiantys dokumentai (19 str. 2 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas teisinių santykių susijusių su 1) nepriklausomo partijos veiklos audito atlikimu ir audito išvados pateikimu, 2) metinės politinės partijos finansinės veiklos deklaracijos pateikimu, 3) patvirtintos apskaitos žurnalo kopijos patikimu, reglamentavimu.

Nepriklausomo partijos veiklos audito tikslai ir turinys atskleisti Įstatymo 24 str. 3 dalyje ir nustatyta, kad auditorius turi tikrinti politinės partijos finansinę ir bendrą veiklą, atlikti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo auditą (1 punktas); turi sutikrinti politinių kampanijų finansavimo ataskaitose, politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo apskaitos žiniaraščiuose esančius duomenis bei viešosios informacijos rengėjų ir platintojų deklaracijų duomenis (2 punktas); turi teisę gauti iš politinės kampanijos iždininko ir politinės kampanijos dalyvio visus reikalingus dokumentus politinės kampanijos auditui atlikti (3 punktas); 4) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolei atlikti reikalingą informaciją ir pateikti šioms institucijoms audito išvadas. Įstatymo 2 str.7 dalimi metinė politinės partijos finansinės veiklos deklaracija yra dokumentas, kuriame politinės partijos deklaruoja per vienus finansinius metus gautas pajamas, aukas ir jų aukotojus, skolintas ir kitas teisėtai gautas lėšas, turėtas išlaidas, grąžintas skolas, nurodo, kaip panaudota valstybės biudžeto dotacija (...), o pagal 17 dalį politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštis - pajamų ir išlaidų politinei partijai arba politinei kampanijai apskaitos registras. Politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje registruojamos visos per metus gautos ar politinei kampanijai gautos aukos, taip pat ir nepriimtinos, politinei kampanijai panaudotos nuosavos lėšos, politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai. Dėl šioje byloje kilusio ginčo, už kokio konkrečiai dokumento- finansavimo apskaitos žiniaraščio ar apskaitos žurnalo kopijos- nepateikimą nubausta pareiškėja, kolegija pasisako, kad tokio ginčo neturėtų būti, nes skirtingas žodžių junginys vartojamas skirtingame kontekste (t.y. terminas „žiniaraštis“ ar „registras“ vartojamas bendrine prasme, siekiant nustatyti registro duomenų turinį, o terminas „žurnalas“ vartojamas nurodant, kad šie duomenys gali būti renkami ir atvaizduojami dokumente-žurnale, juolab, kad pareiškėjai (kaip ir kitoms partijoms) buvo išduoti VRK parengta ir patvirtinta šio žiniaraščio (ar žurnalo forma).

Pagal Partijų finansavimo įstatymo 30 str. 1 dalį politinei partijai, padariusiai šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu partijai neskiriamas valstybės biudžeto dotacijos pusmetinis dydis. Jo dalis paskirstoma kitoms politinėms partijoms, politinė partija turi teisę pradėti gauti biudžeto asignavimų pusmetinį dydį tik kitą pusmetį nuo pažeidimo pašalinimo (30 str. 1 dalis). Šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo turinys atskleistas įstatymo 15 str. 3 dalyje ir pagal ją šiurkščiais įstatymo pažeidimais šio straipsnio 2 dalyje laikoma: (1) netinkama veikla, nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, (2) kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės partijos finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę, ir (3) privalomų pateikti dokumentų nepateikimas ar saugotinų dokumentų praradimas, taip pat (4) kita veikla, kurią Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta šiurkščiai pažeidžiančia šio įstatymo reikalavimus. Minėta, kad 15 str. 3 dalies 2-jį pagrindą (sunumeruota teismo)- veiklą, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės partijos finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę- pirmosios instancijos teismas ir LVAT pripažino nustatytą nepagrįstai ir šią konstataciją panaikino, tad nustatytina, ar buvo kiti kvalifikuojantys pagrindai. Politinių partijų finansavimo įstatymo 22 str. 5 dalimi netinkama veikla laikytini tokie veiksmai, kai: 1) politinė partija, politinės kampanijos dalyviai priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo šaltinių; 2) politinė partija, jos valdymo organai ar jų nariai, politinės kampanijos dalyviai sudaro politinės kampanijos finansavimo sandorius, pažeisdami šio įstatymo reikalavimus. Kaip žinia, VRK pareiškėjai šio pažeidimo neinkriminavo.

Minėta, kad iš 29 rinkimuose dalyvavusių politinių partijų trys- Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvos lenkų liaudies partija ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija- 2005m. pajamų ir išlaidų deklaracijas pateikė ne laiku; apskaitos žurnalų kopijas ne laiku pateikė 4 partijos (Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos rusų sąjunga, Naujoji sąjunga (socialliberalai), apskritai nepateikė 16 partijų („Jaunoji Lietuva“, Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos humanistų partija, Lietuvos lenkų liaudies partija, Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą Lietuvą“, Lietuvos nacionaldemokratų partija, Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos socialistų partija, Lietuvos teisingumo partija, Piliečių sąjunga, partija „Rusų aljansas“, Respublikonų partija, Tautos pažangos partija, Tėvynės sąjunga (konservatoriai), Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija); iš 7 partijų, pagal įstatymą privalėjusių pateikti audito išvadas, tik viena- Darbo partija- ją pateikė ne laiku- 2006-08-18. Minėta, kad pagal Partijų finansavimo įstatymo 13 str. 5 dalį politinės partijos valstybės biudžeto dotacijos dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos apie tai pateikia pažymą Finansų ministerijai. Įrodymais nustatyta, kad sprendimas, kuriuo nutarta darbo partijai neskirti dotacijos dalies priimtas 2006-11-14 dieną, o sprendimas ir pažyma, kuriais paskirstyta valstybės biudžeto dotacija- 2006-11-15, t.y. paskutinę termino dieną. Kolegijos nuomone, formaliai konstatuoti buvus įstatymo 15 str. 3 dalyje numatytą pažeidimą užtenka pareiškėjos iš esmės neginčijamo fakto, kad ji finansavimo apskaitos žiniaraščio (apskaitos žurnalo kopijos) nepateikė apskritai. Kolegija sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad sąvokos „pateikimas ne laiku“ ir „nepateikimas“ nėra tapačios, bet aptariamu atveju, kolegijos nuomone, pažeidimo kvalifikacijai yra svarbios aplinkybės, kiek ilgai vėluota ir dėl kokių priežasčių. Tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios VRK sudarė pagrįstas prielaidas pažeidimus kvalifikuoti kaip šiurkščius, vertinant jas vienoje visumoje ir sistemiškai, kolegijos nuomone, yra tokios: 1) bylos įrodymais nustatytas faktas, kad pareiškėja į auditorių dėl audito atlikimo kreipėsi iki termino pateikti išvadą likus tik dviem dienoms, nežiūrint to, savo nuožiūra ir rizika nepasirašė pasirinkto auditoriaus parengtos bei pateiktos jo atlikimo sutarties, taigi, laiku audito neatliko dėl savo kaltės, neapdairumo ar nerūpestingumo; 2) UAB „Alvigos draudimas“ Darbo partijos 2005m. finansinės veiklos deklaracijos audito išvados konstatacija, kad partijos vidaus kontrolės sistema turi reikšmingų trūkumų ir nepašalina apgaulės ar klaidos neaptikimo rizikos; 3) aplinkybė, kad Generalinė prokuratūra dėl įtarimų Darbo partijai vedus, pažeidžiant LR įstatymus ir teisės aktus, dvigubą buhalteriją, dėl ko deklaracijoje galimai nurodytos neteisingos partijos pajamų ir išlaidų sumos, buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą ir 2006-06-29 partijai pateikė įtarimą padarius veikas, numatytas BK 220 str. ir 222 str. 1 dalyse, vėliau pateikė įtarimus dėl nusikaltimo, numatyto BK 205 str. 1 dalyje, padarymo. Dėl argumento, kad šis ikiteisminis tyrimas sutrukdė ar galėjo sutrukdyti pareiškėjai laiku pateikti įstatymo reikalaujamus dokumentus, teismas pasisako, kad šis argumentas netinka apskritai nepateiktam dokumentui (finansavimo apskaitos žiniaraščiui/apskaitos žurnalo kopijai) pateisinti, nes partija jo nepildė, gi laiku pateikti audito išvadą, kolegijos nuomone, ikiteisminis tyrimas ir jo metu paimti partijos finansiniai dokumentai, kompiuterių atminties laikmenos pareiškėjai netrukdė, nes, kaip matyti iš partijos susirašinėjimo su GP, ši, pareiškėjai panorėjus, būtų sudariusi galimybę pasidaryti kratos metu paimtų dokumentų ar laikmenų kopijas (GP 2006-07-20 raštas).

Įvertinus išdėstytą, manytina, kas skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Bronius Januška

Teisėjai Nijolė Šidagienė