Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-784-492/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
2A-784-492/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00301-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
R. A.
Civilinė byla Nr. 2A-784-492/2011 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00301-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.8.; 125.2.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Onos Gasiulytės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovei A. A.,apeliantui atsakovui R. A.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2619-96/2010 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo R. A. priešieškinį A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. A., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1993-08-17, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą, paliekant jai santuokinę pavardę; nepilnamečio vaiko G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, neribojant atsakovui susitikimų su vaiku skaičiaus bei laiko; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės; taip pat 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos; nustatyti A. A. 5/9 dalis, o R. A. 4/9 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytame turte; atsakovui natūra priteisti visą jų santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį su rūsiu, du tvartus, pirtį, lauko virtuvę, kluoną, iš viso jai priteisti natūra 52 354 Lt vertės turtą, o ieškovei priteisti iš atsakovo 29 085,55 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui R. A. tenkančią ieškovės turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 1993-08-14 Vilniaus CMS. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A. Nuo 1997 m. tarp šalių prasidėjo nesutarimai, kartu negyvena jau 5 metai. Atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jos negerbė, nesirūpino vaiku, neteikė jam išlaikymo, nuo 2006 m. gyvena su kita moterimi. Ieškovė gyvena pas motiną, gauna 1 400 Lt atlyginimą. Prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį. Teigė, kad mergaitė paauglė, todėl reikalingos didesnės išlaidos išlaikymui, be to, ji turi sveikatos problemų dėl skydliaukės, regėjimo. Atsakovas neteikė dukrai išlaikymo pastaruosius tris metus, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas yra nupirkęs dukrai daiktų, tačiau tai tik epizodiškos dovanos. Prašė po santuokos nutraukimo priteisti santuokos metu įgytą sodybą atsakovui, o ieškovei kompensaciją už jai tenkančią dalį, nes jos pajamos neleidžia nuvykti į sodybą, be to, sodybos priežiūrai reikia atlikti daug vyriškų darbų.

Atsakovas R. A. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti A. pavardę, o ieškovei jos nuožiūra; nustatyti nepilnametės dukros G. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovei tvarkyti dukrai priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; padalyti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant 4/9 šio turto dalis, o ieškovei 5/9 dalis; ieškovei natūra priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį su rūsiu, du tvartus, pirtį, lauko virtuvę, kluoną, viso jai priteisti natūra 52 354 Lt vertės turtą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 23 268,45 Lt dydžio piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad įsidarbinusi ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kaltindavo atsakovą nebūtais dalykais, keldavo pavydo scenas, barnius, buvo netolerantiška, todėl ji taip pat kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovas smurto prieš žmoną nenaudojo, vaiku rūpinosi. Sutiktų teikti 300 Lt išlaikymą vaikui, nes jo paties finansinė padėtis nėra gera, gauna 1 000 Lt atlyginimą, buto ir automobilio neturi, pajamų iš turto negauna, jam finansiškai padeda draugė, tėvai. Nesutiko su ieškovės reikalaujamu išlaikymo įsiskolinimu, nes dukrai duodavo pinigų, pirkdavo drabužių, papildydavo telefono sąskaitą. Prašė sodybą priteisti ieškovei, nes pats dėl prastų finansinių galimybių į sodybą vyksta retai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad šalių dukters G. A. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka nepilnametės interesus. Mergaitei priteistinas ieškinyje nurodytas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė 1993-08-14 Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. 2208, sudarytą R. A. ir A. A. santuoką dėl sutuoktinio R. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo A. A. paliko santuokinę pavardę A.. Padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei A. A. natūra priteisė 7/9 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, sandėlio su rūsiu, tvarto, pirties, lauko virtuvės, kluono, esančių (duomenys neskelbtini), viso turto už 40 954 Lt. Įpareigojo ieškovę A. A. išmokėti atsakovui R. A. 11 868,45 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra. Ši kompensacija turi būti sumokėta per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatė nepilnamečio vaiko G. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. A. Priteisė iš atsakovo R. A. dukters G. A. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-01-12 iki jos pilnametystės ir išlaikymo 11 400 Lt įsiskolinimą natūra 2/9 dalimis žemės sklypo, gyvenamojo namo, sandėlio su rūsiu, tvarto, pirties, lauko virtuvės, kluono, esančių (duomenys neskelbtini), pavedant lėšomis ir turto dalimis uzufrukto teise disponuoti ir tvarkyti vaiko motinai A. A. Priteisė iš ieškovės A. A. į valstybės biudžeto pajamas 609 Lt žyminio mokesčio ir 8,93Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 617,93 Lt. Priteisė iš atsakovo R. A. į valstybės biudžeto pajamas 614 Lt žyminio mokesčio ir 8,93Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 622,93 Lt ir ieškovei A. A. 132 Lt žyminio mokesčio. Likusios ieškinio ir priešieškinio dalies netenkino.

Nurodė, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo R. A. kaltės, nes remiantis 2005-09-12 specialisto išvada, policijos medžiaga, liudytojos V. G. parodymais, atsakovas prieš ieškovę ir jos motiną vartojo fizinį smurtą; yra neištikimas, nes būdamas santuokoje gyvena su kita moterimi. Ieškovės kaltės įrodymų dėl santuokos iširimo atsakovas nepateikė. Šalių dukra G. išreiškė norą gyventi su motina, tam atsakovas neprieštaravo, todėl jos gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Nustatydamas priteistiną išlaikymą vaikui, teismas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą. Abiejų šalių turtinę padėtį teismas įvertino kaip lygiavertę, laikė, kad ieškovės nurodyta 1 000 Lt per mėnesį suma dukters išlaikymui nėra neprotinga, didelė ar nepagrįsta. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė 1 000 Lt vaiko išlaikymo išlaidų nepagrindė, jis pats savo nurodytų 800 Lt išlaidų per mėnesį vaiko išlaikymui taip pat nepagrindė, nenurodė, kokios išlaidos yra reikalingos. Atsakovo nurodoma 300 Lt išlaikymo suma neužtikrintų būtinų gyvybiškai svarbių mergaitės poreikių patenkinimo. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ar dirbti papildomai. Be to, ir pagal gaunamas pajamas jis pajėgus teikti mergaitei po 400 Lt išlaikymą. Priteisdamas iš atsakovo 400 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui, teismas atkreipė dėmesį, kad ši suma sudaro tik ½ MMA, kuri skirta tenkinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Vadinasi, ieškovei tenka didesnės dukros išlaikymo išlaidos, nei yra priteisiama iš atsakovo 400 Lt suma. Išlaikymas šalių dukrai iš atsakovo tėvams gyvenant skyrium buvo teikiamas tik iš dalies ir buvo nepakankamas, dėl to iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi abu sutuoktiniai prašė padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nelygiomis dalimis ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas prašymą tenkino: padalijo sutuoktinių turtą pinigine išraiška jų nurodytomis dalimis: ieškovei - 5/9 dalį, kas sudaro 29 085,55 Lt ir atsakovui - 4/9 dalis, kas sudaro 23 268,45 Lt. Atsakovas jokio turto be jam tenkančio nekilnojamojo turto dalies neturi, jo gaunamos pajamos nėra didelės, todėl nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisė išlaikymo 11 400 Lt įsiskolinimą natūra, jam tenkančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalimi. Kadangi su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra G., dukrai iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas natūra, ieškovė neturi jokios nuosavos gyvenamosios patalpos ir dėl to nėra užtikrinamos vaiko teisės į būstą, teismas turtą natūra priteisė ieškovei ir nepilnametei dukrai, o ieškovę įpareigojo atsakovui išmokėti 11 868,45 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra (CK 3.118, 3.127 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendro turto padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis: R. A. 4/9 šio dalis, o ieškovei 5/9 dalis; ieškovei natūra priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį su rūsiu, du tvartus, pirtį, lauko virtuvę, kluoną, o atsakovui priteisti iš ieškovės 23 268,45 Lt dydžio piniginę kompensaciją, ją sumokant per 5 metus nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad 2005-09-12 specialisto išvada nėra pakankamas įrodymas byloje konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes šis dokumentas tik patvirtina ieškovei padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nepatvirtina, kad fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu vartojo būtent atsakovas. Atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu vienareikšmiškai nepatvirtina ir byloje esanti policijos medžiaga, liudytojos V. G. parodymai, kurie yra subjektyvūs, nes ši liudytoja yra ieškovės motina. Išvada dėl atsakovo neištikimybės yra nepagrįsta, nes jis su kita moterimi pradėjo gyventi jau faktiškai iširus šalių santuokai, be to, šalims ėmus gyventi skyrium, ieškovė taip pat bendrauja su kitu vyru. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo paaiškinimus dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo (atsakovo kaltinimo nebūtais dalykais, pavydo, barnių, netolerancijos jo atžvilgiu). Jos kaltę netiesiogiai įrodo ir tai, kad 2010 m. birželio mėnesį šalys buvo sutarę nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau ieškovė dėl nežinomų priežasčių persigalvojo. Teismas nepagrįstai nepasinaudojo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Jis taip pat nevertino atsakovo pateikto išlaikymo vaikui paskaičiavimo bei dėl jo nepasisakė, tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties, t.y. realių galimybių teikti išlaikymą vaikui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas galėtų teikti vaikui išlaikymą nelygiomis dalimis su ieškove, t.y. 300 Lt, o atsakovas 500 Lt, bet teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių turtinės padėtys yra lygiavertės. Teismas neįvertino aplinkybės, kad gaudama 1 692,57 Lt, ieškovė teigė vaiko poreikiams išleidžianti 1 000 Lt. Tai kelia pagrįstų abejonių jos turtine padėtimi arba vaikui reikalingo išlaikymo dydžiu. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, jog jis niekada neatsisakė teikti išlaikymą dukrai, jį teikė reguliariai, ginčų tarp šalių dėl to nekildavo. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.117, 3.123 str., todėl visiškai nepagrįstai nenustatė kiekvienos šalies dalies jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašė atsakovo R. A. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas savaip mėgina interpretuoti 2005-09-10 specialisto išvadą, nors jos grafoje “įvykio aplinkybės” tiesiogiai nurodyta, kad 2005-09-10 apie 9.00 val. namuose vyras rankomis sumušė rankas, stumdė”. Jokių įrodymų, paneigiančių specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes atsakovas nepateikė. Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymu, monogamijos principo pažeidimu laikytinas ir gyvenimas su kita moterimi, nenutraukus santuokos su ieškove. Atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo neva jai piktnaudžiavus alkoholiniais gėrimais paneigiama 2010-03-15 Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma, ieškovės darbovietės charakteristika. Atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ex officio teise rinkti įrodymus, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teisme ne tik nenurodė, kokius įrodymus teismas turėtų išreikalauti bei prijungti prie bylos, bet ir savo apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokius konkrečiai įrodymus teismas turėjo rinkti ex officio. Tiek iki civilinės bylos iškėlimo dienos, tiek po to, ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui tegavo 4 000 Lt. Jai vienai besirūpinant dukters išlaikymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus, įvertinęs vaiko teises ir interesus, užtikrindamas vaiko teisę į išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai padalijo šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šalių – ieškovės A. A. ir atsakovo R. A. santuoką, sudarytą 1993-08-17, nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nustatė, kad šalys penkis pastaruosius metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Remdamasis 2005-09-12 specialisto išvada (b.l. 9), policijos medžiaga (b.l. 10, 11), liudytojos V. G. (ieškovės motinos) parodymais nustatė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Nuo 2006 m. jis gyvena su kita moterimi. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip patvirtinančias atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, nurodė, kad jo smurtas prieš sutuoktinę nėra įrodytas, be to, ir ji yra kalta dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Šalys pripažino, kad faktiškai nutrūkus santuokiniams ryšiams, abu pradėjo bendrauti su kitais partneriais. Kai nėra patikimų duomenų byloje apie tai, kad sutuoktinis buvo neištikimas iki faktinių santuokinių ryšių nutrūkimo ir gyvenimo atskirai, negalima neištikimybės vertinti kaip priežasties dėl santuokos nutrūkimo. Tačiau į civilinę bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas smurtavo prieš sutuoktinę, t.y. žiauriai elgėsi, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Apeliantas nepateikė į bylą šią prezumpciją paneigiančių įrodymų; nors teigė, kad teismas turėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus dėl sutuoktinių kaltės, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė prašymų dėl kokių nors konkrečių duomenų išreikalavimo į bylą. Apelianto argumentas, kad teismas neturėjo remtis liudytojos V. G. parodymais, yra atmestinas. Aplinkybė, kad ji ieškovės motina, nėra kliūtimi ją apklausti liudytoja apie aplinkybes, kurias betarpiškai žino. Pirmosios instancijos teismas fizinio smurto prieš ieškovę faktą nustatė įvertinęs ne vienos liudytojos parodymus, bet visumą surinktų duomenų, todėl padarytomis išvadomis nėra pagrindo abejoti. Sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, turėtų būti reikšmingais pripažįstami tokie sutuoktinio pareigų pažeidimai, kurie nulėmė santuokos iširimą. Apelianto nurodyti atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimai (atsakovo kaltinimas nebūtais dalykais, pavydas, barniai, netolerancija jo atžvilgiu, alkoholio vartojimo), nėra pagrįsti įrodymais byloje (CPK 178 str.), jų negalima vertinti kaip turinčių esminę reikšmę šalių santuokos iširimui, todėl abipusės kaltės konstatavimas būtų neteisingas. Apelianto teiginių nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys byloje; aplinkybė, kad ieškovė pakeitė nuomonę dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nėra kaip nors patvirtinanti jos kaltę dėl santuokos iširimo. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių dukters G. A., g. (duomenys neskelbtini), poreikius, priteisė jai išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės po 400 Lt kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo teismui už tris metus – 11 400 Lt. Apeliantas nesutiko su teiktino dukrai išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimo iki kreipimosi į teismą dienos suma, teigė, kad išlaikymą teikė nuolat.

Šalys kito turto, išskyrus dalinamą civilinėje byloje sodybą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neturi, todėl sprendžiant dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą dukrai, vertintinos jų gaunamos pajamos ir galimybės jas gauti. Ieškovė dirba, jos darbo užmokestis sudaro apie 1 400 Lt (b.l. 146), atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 615 Lt (b.l. 41), jis pripažino, kad įvertinus papildomas pajamas, viso per mėnesį gauna 1 000 Lt. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl laikytinas turinčiu galimybes ateityje gauti didesnes pajamas, negu minimalios, todėl vertinti, kad jo išlaikymo dukrai teikiama dalis turėtų būti mažinama, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, atsižvelgė į jos minimalius, būtiniausias poreikius, nustatė 800 Lt per mėnesį dydžio, įvertino tai, kad mergaitė turi sveikatos problemų – skydliaukė, nešioja akinius. Jų labiau mažinti, nesant itin svarių priežasčių, negalima, nes tai prieštarautų vaiko teisėms ir interesams (CK 3.192 str., 3.3 str.).

Ieškiniu A. A. prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už tris metus (2007 m., 2008 m., 2009 m.) – 14 400 Lt, civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad per šį laikotarpį mergaitė kartu su tėvu atostogavo, gyvendavo pas jį namuose, jai buvo perkami drabužiai, kiti daiktai, skiriama lėšų kišenpinigiams, įsiskolinimą sumažino iki 11 400 Lt, paskaičiavęs išlaikymo įsiskolinimą už du metus po 300 Lt, ir už vienerius metus – 350 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto pateiktus įrodymus apie teiktą dukrai išlaikymą, dalinį ieškovės šių faktų pripažinimą, aplinkybę, kad mergaitės poreikiai tuo metu pagal amžių buvo mažesni, minimali mėnesio alga iki 800 Lt buvo nustatytas tik nuo 2008-01-01 (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368), išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus mažina iki 150 Lt per mėnesį, už paskesniuosius du metus iki 200 Lt per mėnesį ir bendrą sumą nustato 6 600 Lt iki ieškinio pateikimo. Įvertinusi atsakovo gaunamų pajamų nepastovumą, atsižvelgdama į abiejų šalių apeliacinės instancijos teisme išsakytą poziciją dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo turtu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepilnametės dukters interesus geriau užtikrins įsiskolinimo ir išlaikymo ateičiai priteisimas turtu, atsakovui tenkančiomis 4/9 dalimis sodybos ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 23 268,45 Lt vertės. Iki dukters pilnametystės šia turto dalimi uzufrukto teise disponuoti kartu su jai tenkančia turto dalimi turi teisę ieškovė; galėdama viena priimti sprendimus dėl turto panaudojimo būdo, ji ne tik optimaliausiai šį turtą valdys, bet ir turės galimybę geriausiai pasirūpinti kartu gyvenančios dukters interesais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo ir kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo keistina, naikintina jo dalis, kuria ieškovei A. A. priteista 7/9 dalys santuokoje įgyto turto, ji įpareigota išmokėti atsakovui R. A. 11 868,45 Lt kompensaciją, ir kuria priteistas iš R. A. priteistas išlaikymas dukteriai G. A. periodinėmis išmokomis, ir priteistina ieškovei A. A. natūra turto dalis sumažinta iki 5/9, išlaikymas ateičiai ir išlaikymo įsiskolinimas dukrai priteistinas (6 600 Lt) turtu – 4/9 dalimis žemės sklypo ir sodybos, esančių (duomenys neskelbtini)(CK 3.196 str. 1 d. 3 p.).

Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Apeliantui Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-08-20 nutartimi buvo atidėta 300 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo (11 400 Lt – 6 600 Lt = 4 800 Lt x 3 proc.), iš jo į valstybės biudžetą priteistina 156 Lt žyminio mokesčio ir 4,30 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės – 144 Lt žyminio mokesčio ir 4,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 d., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, ieškovei A. A. natūra priteisto turto dalį sumažinti iki 5/9 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sandėlio su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), viso priteisti turto už 29 085,55 Lt.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovė A. A. įpareigota išmokėti atsakovui R. A. 11 868,45 Lt kompensaciją.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš R. A. priteistas išlaikymas dukteriai G. A., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas turtu, ir priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą (6 600 Lt) turtu – 4/9 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), viso priteisti turto už 23 268,45 Lt.

Likusią Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto R. A. 156 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 4,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės A. A. 144 Lt žyminio mokesčio ir 4,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Ona GasiulytėAlgirdas Auruškevičius