Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus stogai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į DK 129 str., priteisti iš atsakovo l 411,10 Lt už 2012 m. rugsėjo, spalio mėnesius (iki 2012-10-10 imtinai) neišmokėtą atlyginimą, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo 2012-10-11 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 20 000 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Nurodė, kad su UAB „Vilniaus stogai“ įmonės direktoriumi V. R. 2012-09-04 pasirašė neterminuotą darbo sutartį skardininko pareigoms. Nuo 2012-09-05 pradėjo dirbti įmonės objekte - vaikų darželyje, esančiame Lydos gatvėje. Darbas prasidėdavo nuo 8:00 val. ryto ir tęsdavosi iki 17:00 val. vakaro, o retkarčiais ir ilgiau - iki 20:00 val. vakaro. Ieškovui tekdavo dirbti viršvalandžius, nes darbo sutarties pasirašymo dieną atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ direktorius V. R. minėjo, kad teks dirbti viršvalandžius ir už juos ieškovui bus atlyginta pagal rinkos įkainius. Dirbdamas atsakovo įmonėje ieškovas nesulaukė siuntimo praeitį medicininę apžiūrą, nors iniciatyvą dėl medicininės apžiūros praėjimo buvo pareiškęs darbo sutarties pasirašymo dieną. Į ieškovo reikalavimą buvo atsakyta, kad šiuo metu yra svarbiausia atlikti visus stogo darbus, o medicininę apžiūrą ieškovas galės praeiti, kai atliks visus ieškovui paskirtus darbus. Į objektus esančius Paplaujos, Lydos gatvėse ir į gamybos cechą, esantį Kirtimų g. 59, ieškovas važinėjo su nuosava transporto priemone bei už skolintas iš kitų asmenų lėšas. Į visus objektus reikėjo važiuoti beveik kiekvieną dieną. Lydos gatvėje ieškovas automobilį parkuodavo mokamoje stovėjimo aikštelėje, už kurią mokėdavo 8 val. mokestį. Pirmą darbo dieną ieškovas atvykęs į objektą atlikti stogo rekonstrukcijos darbų, reikalavo jam suteikti visas su darbo sauga susijusias priemones (diržus, apsaugos virvę, šalmą, pirštines ir visas kitas statybos darbams reikalingas priemones). Į visus ieškovo reikalavimus buvo atsakyta, kad visos priemonės garantuojančios saugias darbo sąlygas bus suteiktos rytoj ir taip tęsėsi iki nežymios traumos gavimo. Iš karto po šio įvykio ieškovas pareikalavo darbdavio V. R. užtikrinti jo bei kitų įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau atsakovas į ieškovo reikalavimą neatsižvelgė. Ieškovas pastebėjęs, kad V. R. nesilaiko darbdavio pareigų ir teisių, garantuojančių darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, 2012-10-10 atsisakė dirbti iki tol, kol nebus suteiktos visos su darbo sauga ir sveikata susijusios priemonės bei garantijos. Apie savo atsisakymą dirbti pavojingoje nuo traumų aplinkoje, ieškovas žodžiu informavo darbdavį ir siekdamas išvengti atsitiktinės traumos, statybvietėje daugiau nepasirodė. Ieškovas 2012-10-12 gavo atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ direktoriaus V. R. registruotą laišką, kuriame jis prašo ieškovo atvykti iki 2012-10-17 ir raštiškai pasiaiškinti, kodėl jis neatvyksta į darbą ir pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus. Perspėjo, kad negavęs raštiško ieškovo pasiaiškinimo, nutrauks darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. Į direktoriaus V. R. prašymą buvo atsakyta 2012-10-12 raštu – paaiškinimu dėl neatvykimo į darbą. Atvykti adresu Kirtimų g. 59 ir raštiškai pasiaiškinti ieškovas negalėjo, nes tam neturėjo lėšų. Sunkiai dirbdamas nuo 2012-09-04 iki 2012-10-10 ieškovas negavo nei vienos jam priklausančios algos, ieškovui nebuvo sumokėta už kiekvienos dienos atidirbtus viršvalandžius bei kelionės ir automobilio stovėjimo aikštelės išlaidas. Dėl didelio lėšų trūkumo ieškovui teko nutraukti teisės ir valdymo programos studijas Mykolo Romerio universitete. Dėl šios priežasties ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes visi ieškovo tobulėjimo, išprusimo bei suplanuotos dabarties ir ateities veiklos planai buvo tiesiogiai susieti su studijomis Mykolo Romerio universitete. Ieškovui padaryta neturtinė žala (moralinė) stipriai palietė jo dvasinę bei emocinę būseną. Ieškovas pasijuto pažemintas ir paniekintas, atsirado persekiojantis nepasitikėjimas savimi, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, kančia ir t.t. Ieškovas tokį nežmonišką beteisiškumą, patirtą pažeminimą ir paniekinimą, vertina kaip neturtinę (moralinę) žalą ir skaito, kad tai, ką patyrė dėl atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ veiksmų galėtų būti įvertinta 20 000 Lt suma. Savo paaiškinime dėl neatvykimo į darbą ieškovas prašė kompetentingai atsakingus įmonės pavaldinius tuoj pat kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, esančia Algirdo g. 19, Vilniuje, Valstybinę mokesčių inspekciją, esančia Vasario 16-osios g. 15, Vilniuje, Lietuvos darbo federaciją, esančia Vytauto g. 14, Vilniuje, dėl sąmoningai tyčinių atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ direktoriaus V. R. pažeidimų, Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymo ir informuoti ieškovą raštu apie atliktą pilietinę pareigą jo ir įmonės darbuotojų bei kitų suinteresuotų šalių atžvilgiu. Į ieškovo išdėstytus teisėtus reikalavimus nebuvo atsižvelgta ir atsakyta esant, ieškovo teigimu, akivaizdžiam darbdavio savavaldžiavimui ir piktybiškam įstatymų nesilaikymui, visiško nesiskaitymo su darbuotoju, nesant elementariausios pagarbos žmogui ir žmogaus teisėms. Ieškovas 2012-10-30 gavo nuo atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ pavedimą 243,69 Lt sumai, kurio mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis už 2012 m. rugsėjo mėnesį 224,95 Lt, nepanaudotų atostogų kompensacija – 18,74 Lt. Ieškovo teigimu, gautas atlyginimas buvo neteisėtai paskaičiuotas bei pervestas, sąmoningai tyčia atsakovui dangstant nusikaltimus. Dėl šios priežasties 2012-10-30 buvo padarytas pavedimas, kuriuo ieškovas grąžino atsakovui atlyginimą, kurio mokėjimo paskirtis - grąžinamas neteisėtai paskaičiuotas bei pervestas atlyginimas, sąmoningai tyčia dangstant savo nusikaltimus. Ieškovas 2012-10-31 nuvykęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių parašė prašymą ir jam buvo išduota pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje pažymima, kad atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ direktorius V. R. nuo 2012-10-25 atleido ieškovą pagal DK 136 str. 3d .2 p. Ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta be jokio raštiško pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas 2012-11-06 Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei darbo inspekcijai parašė skundą dėl darbo saugos taisyklių pažeidimų ir atlyginimo laiku nemokėjimo, kuriame prašė išsamiai ištirti atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ buhalteriją, mokesčių laiku nemokėjimą bei įmonės finansų skirstymą, visų įmonėje dirbančių darbuotojų saugos bei sveikatos būsenas, darbo sutarties bei darbo laiko paskirstymo principus ir visas kitas uždarai akcinei bendrovei būtinas veiklos sąlygas, vadovaujantis galiojančias teisės aktais bei informuoti ieškovą, apie atsakovo įmonėje paskirtą tikslią patikrinimo datą bei priskirti ieškovą prie patikrinimo grupės tam, kad kuo greičiau įvykdyti pilietinę pareigą ir užkirsti kelią atsakovo direktoriaus V. R. sąmoningai tyčiniems Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimams. Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė priskirti ieškovą prie patikrinimo grupės. Iš Valstybinės darbo inspekcijos ieškovas negavo jokio atsakymo į jo siųstą skundą, dėl šios priežasties negalėdamas numatyti kokių veiksmų žada imtis aukščiau minėtos institucijos (ar priskirs ieškovą prie patikrinimo grupės, ar informuos apie tolimesnius savo veiksmus), 2012-11-13 ieškovas pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei darbo inspekcijai dėl atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ detalios dokumentacijos patikrinimo. Ieškovas prašė informuoti jį raštiškai apie atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ įmonės dokumentacijos bei įmonei priklausančios veiklos sąlygų vykdymo patikrinimą, supažindinti jį su įvertinimo protokolo išvadomis. Ieškovas 2012-11-24 gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame pažymėjo, kad mokesčių administratorius vadovaujantis galiojančiais teisės aktais informaciją apie mokesčių mokėtoją gali pateikti teismams, teisėsaugoms, kitoms valstybės institucijoms bei įstaigoms ir kitiems asmenims įstatymais nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti. Ieškovas nurodo, kad atsakovas ieškovui už 2012 m. rugsėjo mėn. neišmokėjo jam priklausančio atlyginimo: 18 d.d. x 8 d.v. = 144 d.v. x 5,15 Lt (min. d.v. atlyg.) = ,741,60 Lt + 21 val. viršvalandžių x 10,30 Lt = 216, 30 Lt. Viso atsakovas UAB „Vilniaus stogai“, ieškovo teigimu, už 2012 m. rugsėjo mėn. liko skolingas 957,90 Lt. Atsakovas UAB „Vilniaus stogai“ ieškovui už 2012 m. spalio mėn. (iki spalio 10 d. imtinai) neišmokėjo, ieškovo teigimu, jam priklausančio atlyginimo: 8 d.d. x 8 d.v. = 64 d.v. x 5,15 Lt (min. d.v. atlyg.) = 329,60 Lt + 12 val. viršvalandžių x 10,30 Lt = 123,60 Lt. Viso atsakovas UAB UAB „Vilniaus stogai“ ieškovui už 2012 m. spalio mėn. skolingas 453,20 Lt. Viso atsakovas UAB „Vilniaus stogai“ už 2012 m. rugsėjo, spalio mėn. neišmokėjo atlyginimo – 1 411,10 Lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 51-57, 2 tomas). Nurodė, kad teismas laiko nepagrįstai ir neįrodytais ieškovo argumentus, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos saugiai dirbti ir kad jis neatvykdamas į darbą naudojosi DK 276 str. numatyta darbuotojo teise atsisakyti dirbti. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovo direktoriaus paaiškinimais, jog įmonė turėjo galimybę apsaugos priemones suteikti iš karto, gavus ieškovo prašymą, ir jam nebuvo reikalo stabdyti darbus. Be to, teismas nurodė, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas turėjo šalmą ir apsaugos diržą. Teismas nustatė, jog įrodyta, kad ieškovas nuo 2012-09-21 darbe nebuvo ir neatliko darbo funkcijų. Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentus, jog laikotarpiu 2012-10-10 – 2012-10-11 jis neatvyko į darbą dėl to, kad jam darbdavys nesuteikė asmeninių darbo saugos priemonių. Ieškovas nesikreipė į darbdavį ne tik raštu, bet ir neinformavo apie atsisakymą dirbti, todėl DK 276 str. nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Teismas konstatavo, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda – atleidimas iš darbo ir įvertinęs pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. jog ieškovas neatvyko į darbą ilgą laiką, ir drausminė nuobauda nėra neproporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat teismas nenustatė, jog ieškovo reikalavimas dėl apmokėjimo už viršvalandžius būtų pagrįstas, taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl išlaidų už automobilio stovėjimą priteisimo. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu (b.l. 57-78, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą ir patenkinti ieškinį, pripažinti, jog atsakovas pažeidė Darbo kodekso normas, susijusias su darbo saugos ir sveikatos reikalavimų reglamentavimu; įpareigoti atsakovą pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotę, priteisti vidutinę darbo užmokesčio kompensaciją, priteisti 40 000 Lt neturinę žalą, automobilio stovėjimo išlaidas, pripažinti, jog atsakovo atstovas V. R. padarė BK 300 str. nusižengimą bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 str. pažeidimą. Taip pat apeliantas prašo išreikalauti iš Valstybinės darbo inspekcijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakovo dokumentacijos įvertinimo išvadas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis atsakovo naudai. Nurodo, kad teismas buvo šališkas ir neišsiaiškino tiesos. Nurodo, jog jam teko dirbti viršvalandžius. Ieškovui nebuvo duotas siuntimas dėl medicininės apžiūros. Į objektus teko važinėti savo transportu ir apmokėti automobilio stovėjimo išlaidas. Be to, nurodo, kad jam nebuvo pateiktos jokios saugų darbą užtikrinančios apsaugos priemonės. Nurodo, kad bendravo su darbdaviu telefonu. Jam buvo pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis. Nurodo, jog dėl to jis turėjo nutraukti savo studijas universitete, kuo jam buvo padaryta neturtinė žala. Nurodo, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė DK 246 str. nuostatas. Atsakovas suklastojo atleidimo dokumentus ir pažeidė BK 300 str. Nurodo, kad įsakymą apie atleidimą gavo praėjus 30 dienų po atleidimo, nors turėjo būti supažindintas pasirašytinai. Nurodo, kad atsakovas jam neišmokėjo priklausančio atlyginimo 1411,10 Lt. Nurodo, jog teismas tinkamai neįvertino darbuotojų pareiginių nuostatų būtinumo įmonėje ir tuo nesilaikė įstatymų. Nurodo, kad liudytojai davė melagingus parodymus. Teismas netinkamai vertino apelianto pateiktus įrodymus, turėjo išankstinę nuomonę bylos nagrinėjimo klausimais. Nurodo, kad atsakovas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, nes ieškovo neinstruktavo, pasirašytinai nesupažindino su rizikos faktoriais, neaprūpino asmeninėmis priemonėmis. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 107-111, 2 tomas) į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą išsamiai ir tinkamai, tinkamai vertino įrodymus taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad apeliantas taip ir nesugebėjo nurodyti, kokių apsaugos priemonių jam nebuvo suteikęs atsakovas, dėl ko jis neatvyko į darbą ir atsisakė dirbti. Liudytojų parodymais byloje konstatuota, jog darbo saugos priemonės ieškovui buvo suteiktos. Todėl apeliantas neturėjo teisės pagal DK 276 str. atsisakyti dirbti. Ieškovas nesilaikė DK 276 str. numatytos tvarkos ir raštu neinformavo darbdavio apie atsisakymą dirbti. Todėl atsakovui nebuvo žinomos ieškovo neatvykimo į darbą priežastys. Nurodo, kad ieškovo atsisakymas dirbti buvo neteisėtas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nebuvo darbe nuo 2012-09-21 iki 2012-10-10. Teismas pagrįstai nesirėmė ieškovo iškviestais liudytojų parodymais, nes su liudytoja I. Ž. ieškovą sieja draugystės santykiai, o kito liudytojo parodymai jokių bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtino. Todėl nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo nebuvo darbe be jokių pateisinamų priežasčių, kas sudarė pagrindą atsakovui laikyti jo darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu. Nurodo, kad atsakovas laikėsi nuobaudų skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo tvarkos ir DK nuostatų nepažeidė. Atleidus ieškovą su juo buvo visiškai atsiskaityta. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog dirbo viršvalandžius. Atsakovas su ieškovu nebuvo sutarę kompensuoti automobilio stovėjimo išlaidų, todėl teismas pagrįstai jų nepriteisė.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo formuluotės.

Apeliantas apeliaciniame skunde buvo nurodęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti naujus įrodymus bei pateikė įrodymus prie apeliacinio skundo.

Kolegija vadovaudamasi CPK 314 str., 322 str. atmeta prašymą dėl žodinio nagrinėjimo bei naujų įrodymų išreikalavimo, nes apelianto reiškiamas prašymas dėl išvadų išreikalavimo iš valstybės institucijų nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliantas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodo jokių argumentų savo prašymo. Kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė, todėl prašymas atmestinas (CPK 322 str.).

Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo dokumentus – V. M. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pokalbių išklotinę, ištraukas iš internetinių bylų, tačiau motyvuoto prašymo prijungti dokumentus prie bylos nepateikė. Vadovaujantis CPK 314 str. kolegija šių dokumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. ir atsakovas UAB „Vilniaus stogai“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 253, pagal kurią A. S. priimamas dirbti UAB „Vilniaus stogai“ skardininku (b.l. 98, 1 tomas). Darbo sutartyje darbuotojui nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis, darbo laikas – 4 valandų darbo diena, 20 val. darbo savaitė.

Taip pat nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta UAB „Vilniaus stogai“ direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10/24-1 „Dėl A. S. atleidimo“, kuriame nurodyta, kad skardininkas A. S. atleidžiamas nuo 2012 m. spalio 25 d. iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą „darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas“ neatvykdamas į darbą be pateisinamos priežasties (DK 235 str. 2 d. 9 p.) (b.l. 105, 1 tomas).

Kolegija atkreipia dėmesį tai, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 312 str. nustato, jog apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškiniu ieškovas A. S. prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naujus reikalavimus, t.y. padidino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir prašo priteisti 40 000 Lt neturtinę žalą. Todėl kolegija nurodo, kad apeliacinis skundas nagrinėtinas tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat kolegija nurodo, kad nenagrinėtini apelianto reikalavimai pripažinti, jog atsakovo atstovas V. R. padarė BK 300 str. nusižengimą bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 str. pažeidimą, nes šie reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

Apeliantas ginčija teismo sprendimą, nurodydamas, jog jis pagrįstai atsisakė dirbti vadovaujantis DK 276 str. ir atsakovas, nesuteikęs jam saugos priemonių, neturėjo pagrindo jo atleisti iš darbo už darbo drausmės pažeidimą.

Kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Darbo teisėje yra įtvirtintas darbo teisių savigynos institutas, tačiau savigynos, kaip teisių gynimo būdo, naudojimas yra ribojamas ir leidžiamas tik šio Kodekso nustatytais atvejais (DK 37 str.). Darbuotojai, esant individualiems darbo santykiams, taip pat gali pasinaudoti savigyna, tokia darbuotojo teisė yra numatyta DK 275 str. 5 p. Šioje teisės normoje teigiama, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, bet tik tuomet, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat gali atsisakyti dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jokie kiti darbuotojo savigynos atvejai Darbo kodekse nėra numatyti ar leidžiami. Todėl visais kitais atvejais atsisakymas vykdyti darbuotojui priskirtas darbo funkcijas yra neteisėtas ir jokiomis kitomis priežastimis ar aplinkybėmis, išskyrus nurodytąsias DK 275 str. 5 p., negali būti pateisinamas.

DK 276 str. 1 d. nustato, jog šio kodekso 275 str. 5 p. nustatytais atvejais darbuotojas nutraukia darbą ir nedelsdamas praneša raštu darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neatvyko į darbą nuo 2012-09-21 ir nepranešė darbdaviui apie neatvykimo į darbą priežastis. Kolegija nurodo, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šias aplinkybes. Ieškovas neįrodė ir byloje tokių duomenų nėra, jog jis atsisakęs dirbti apie tai raštu pranešė darbdaviui. Iš šalių sudarytos darbo sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbo saugos instrukcijų. Iš byloje pateiktų UAB „Vilniaus stogai“ dokumentų: darbo tvarkos taisyklių (b.l. 110-117, 1 tomas), darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos (b.l. 169-191, 1 tomas), dirbančio kilnojamais elektros įrankiais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.4 (b.l. 192-205, 1 tomas), atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.5 (b.l. 206-216, 1 tomas), Stogdengio, dengiančio stogus skarda, darbų saugos instrukcijos (b.l. 218-245, 1 tomas), dirbančio aukštumoje darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.17 (b.l. 1-15, 2 tomas) - matyti, jog visi darbų saugą reglamentuojantys aktai įmonėje buvo. Ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį, įsipareigojo laikytis minėtų vidaus tvarkos taisyklių, todėl preziumuotina, jog buvo supažindintas su jomis.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo neatvykimas į darbą buvo susijęs su atsisakymu dirbti dėl to, jog jam nebuvo suteiktos asmeninės apsaugos priemonės, priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visetas sudaro pagrindą teigti, jog tokios priemonės buvo suteiktos.

Nepagrįstas atsisakymas dirbti įstatymo leidėjo yra įvertintas kaip darbo drausmės pažeidimas (DK 276 str. 4 d.), sukeliantis ir įstatymo numatytas pasekmes – drausminės atsakomybės taikymą.

Ieškovas neatvyko į darbą, neatvykimo priežasčių darbdaviui nenurodė, nepagrindė savo atsisakymo dirbti, todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog yra pagrindai drausminei atsakomybei taikyti.

DK 240 str. 1 d. taip pat nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau tokio reikalavimo turinio bei formos vėlgi nereglamentuoja. Įstatymas nenumato, kad toks darbdavio reikalavimas darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytinai. Svarbu, kad darbuotojui turėtų būti suteikta reali galimybė pasiaiškinti. Reikalavimai pasiaiškinti ieškovui buvo pateikti raštu, tokiais šiuo atveju pripažintini ir tarnybiniai pranešimai, kuriuose išdėstyta drausmės pažeidimų esmė bei nurodomas terminas, iki kurio reikalaujama pasiaiškinti ( b.l. 102-104, 1 tomas). Apie tai, jog ieškovui buvo žinomas šių raštų turinys, patvirtina jo 2012-10-12 rašytinis paaiškinimas atsakovui (b.l. 27-29, 1 tomas).

Kolegija nurodo, jog griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui šiuo atveju buvo parinkta tinkamai, nepažeidžiant DK 238 str. nuostatų, atsižvelgiant į ieškovo veiksmų tęstinumą, į pažeidimo pobūdį bei kaltės formą, į aplinkybes, kuriomis darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vertinant, jog ieškovas į darbą neatvyko ilgą laiką nesant svarbių priežasčių, po prašymo paaiškinti savo neatvykimo priežastis ieškovas vis tiek neatvyko į darbą, drausmės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nėra nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos nagrinėjimo eigos, teismo posėdžių matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų Civilinio proceso kodekso numatytų priemonių ir visapusiškai išnagrinėjo šalių ginčą. Teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų veiksmų tinkamai bylą išnagrinėti. Apeliantas nenurodė argumentų, duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo, nagrinėjusio bylą, nešališkumu.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Su tokiu vertinimu kolegija nesutinka, nes iš ginčijamo teismo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo visus įrodymus byloje ir pateikė dėl jų išvadas. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, nes ieškovas turi lietuvių kalbėsenos netikslumų. Iš pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio protokolo (b.l.18, 27-49, 2 tomas) matyti, kad nagrinėjant bylą teisme dalyvavo vertėjas, todėl ieškovo teisė naudotis vertėjo paslaugomis buvo užtikrinta (CPK 11 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, kad jam teko dirbti viršvalandžius. Įstatymų leidėjas traktuoja viršvalandinį darbą kaip darbą, dirbamą viršijant konkrečiam darbuotojui nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 str.). Šios bylos šalys buvo sulygusios dėl ne viso darbo laiko – 4 valandų darbo dienos. Vertinant ieškovo teiginių, kad jis buvo darbdavio žodžiu lenkiamas dirbti daugiau, nei numatyta darbo sutartyje, pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į įrodymų, galinčių šiuos teiginius patvirtinti ar paneigti, visumą. Nei rašytiniai įrodymai byloje (darbo laiko paskaitos žiniaraščiai, b.l. 166-168, 1 tomas), nei liudytojais apklausti darbuotojai nepatvirtino minėtų ieškovo aplinkybių dėl viršvalandžių. Šias aplinkybes ieškovas grindžia savo paaiškinimais bei savo paties užpildytu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (b.l. 142, 1 tomas), tačiau šių įrodymų, nesat kitų įrodymų byloje, nepakanka teigti, jog ieškovas dirbo viršvalandžius.

Nepripažinus pagrįstais ieškovo argumentų dėl reikalavimo pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kitus ieškinyje išdėstytus reikalavimus, t.y. dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas padidinimo, dėl išeitinės išmokos priteisimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, ir dėl kitų argumentų, susijusių su minėtais reikalavimais, nepasisakė kaip teisiškai nereikšmingų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis nutraukė studijas universitete, ir darbdavio veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Be to, šalys nebuvo sutarusios dėl išlaidų, kurias darbuotojas patirtų vykdamas į darbą, ar už automobilio stovėjimą, kompensavimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaidų, skirtų apmokėti automobilio išlaidas, priteisimo atmestas pagrįstai.

Apeliantas nurodo, jog liudytojai davė melagingus parodymus, o atsakovo vadovas suklastojo dokumentus. Apeliantas šiems savo argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Pažymėtina, jog tyrimai dėl veikų, numatytų Baudžiamajame kodekse bei Administracinių teisės pažeidimų kodekse, atliekami atitinkamai pagal Baudžiamojo proceso bei Administracinių teisės pažeidimų proceso normas. Byloje nėra duomenų, jog dėl ieškovo nurodytų veikų būtų pradėti ar atliekami minėtu tyrimai. Kolegija iš bylos medžiagos neturi pagrindo konstatuoti esant požymių ieškovo nurodytų veikų. Todėl minėti ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Kolegija atkreipia dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo ieškinys buvo atmestas, tai atsakovas įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Nors ieškovas, kaip pareiškėjas byloje dėl darbo teisinių santykių, yra atleistas nuo mokėjimų į valstybės biudžetą, tačiau jis turi atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamu atveju išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš bylos matyti, kad atsakovas patyrė byloje 2359,50 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l. 129-131, 2 tomas). Pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas jas sumažino ir priteisė tik 1000 Lt išlaidų, kas, kolegijos nuomone, yra protinga ir teisinga suma.

Apeliaciniame skunde ieškovas pateikia savo nuomonę dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas yra ne bylos šalių, o teismo prerogatyva. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas taisykles (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų pažeidimo, todėl skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai peržengia apeliacijos ribas, todėl dėl jų kolegija nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam 1225,83 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei prašymą. Kolegija pripažįsta, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl jas priteisia iš apelianto atsakovo naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1225,83 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo UAB „Vilniaus stogai“, į.k. 123924039, naudai.