- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- eI3-2851-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00355-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės taryba
- Pareiškėjas
- UAB "Lakrima"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lakrima“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Lakrima“ skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybė) 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. T3-354 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. 4182/0100:235), esančiame Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Savičiūnų k. Minsko pl. 310“. Taip pat prašoma priteisti pareiškėjos naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ginčijamu sprendimu nustatyta, kad tam tikrų paslaugų statinių (krematoriumo) pareiškėja statyti negali, nors tokia statyba ir atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo naudojimo būdą. Atsakovė ginčijamu sprendimu nustato ribojimus pareiškėjos veiklai žemės sklype ir taip keičia esamą žemės sklypo naudojimo būdą.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ginčijamu sprendimu nustatyti veiklos pareiškėjai priklausančiame žemės sklype apribojimai bei iš esmės koreguojamas galimas žemės naudojimo būdas ir galima statinių paskirtis. Tokiu būdu keičiamas esamas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentas ir teritorijos naudojimo tipas, nustatomi apribojimai veiklai žemės sklype. Galiojantys įstatymai nenumato galimybės tokius sprendimus priimti kitu būdu nei pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Sprendimai dėl teritorijos naudojimo reglamento ir teritorijos naudojimo tipo, apribojimų veiklai nustatymo gali būti priimami tik patvirtinant teritorijų planavimo dokumentą pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 15, 22, 23, 27 punktai).
Nurodo, kad Savivaldybės tarybai nėra suteikta teisė priimti sprendimą dėl veiklos žemės sklype ribojimo nesilaikant Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų procedūrų, privalomų rengiant teritorijų planavimo dokumentus (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo priėmimas, teritorijų planavimo dokumento rengimas, derinimas, viešas svarstymas, parengto teritorijų planavimo dokumento tikrinimo ir tvirtinimo procedūros).
Motyvuojamoji dalis
Mano, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjos veikla žemės sklype apribota nustatyta tvarka nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento, parengto, suderinto, viešai apsvarstyto ir patikrinto Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Jokie įstatymai nesuteikia savivaldybės tarybai teisės priimti tokio sprendimo.
Pareiškėjos įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių priimant ginčijamą sprendimą pažeistas įstatymo viršenybės principas. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte numatyta, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pareiškėjai ūkinės veiklos galimybės jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype apribotos nesant tam jokio įstatyminio pagrindo. Savivaldybės tarybai įstatymai nesuteikia teisės nustatyti žemės naudojimo apribojimus, uždrausti konkrečias veiklas kitaip nei vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
Pažymi, kad būtent Teritorijų planavimo įstatymas ir numato, kaip turi būti pareiškiamos ir suderinamos gyventojų nuomonės, statytojų interesai planavimo procese. Tam skirta teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo procedūra. Užbaigus viešo svarstymo procedūras gali būti tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai, numatantys sprendinius dėl teritorijos naudojimo reglamento ir teritorijos naudojimo tipo keitimo, apribojimų veiklai nustatymo. Kol tai nėra padaryta, nustatyti apribojimus ūkinei veiklai žemės sklype nėra teisinio pagrindo.
Pažymi, kad nėra duomenų, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T3-356 būtų parengtas ir pateiktas viešam svarstymui. Galima situacija, kad toks specialusis planas apskritai nebus patvirtintas. Galimybės statyti krematoriumą konkrečiame sklype ribojimas – specialiojo plano sprendinių rezultatas, toks apribojimas negali būti nustatytas apeinant teritorijų planavimui privalomas planavimo procedūras. Atsakovė negali riboti ūkinės veiklos nesilaikydama specialiojo plano rengimo, viešo svarstymo ir tvirtinimo procedūrų.
Mano, kad atsakovės nurodyti Vietos savivaldos įstatymo straipsniai nurodo savivaldybės veiklos sritį, tačiau, kaip ir dėl teritorijų planavimo, nesuteikia savivaldybei teisės riboti ūkinę veiklą įstatyme nenumatytais atvejais ir sąlygomis.
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėja kreipiasi dėl sprendimo panaikinimo, tačiau iš esmės skunde nenurodo jokių sprendimo panaikinimo pagrindų – visi pareiškėjos nurodyti argumentai yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nurodomos bendrosios teisės normos ir principai, kurie, atsakovės nuomone, nėra susiję su konkrečia nagrinėjama byla dėl sprendimo teisėtumo.
Mano, kad pareiškėjai skundžiamas sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėja šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą ji siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti sprendimas pažeidžia jos teises ir interesus – skunde nurodoma, kad sprendimu buvo apribota pareiškėjos galimybė vykdyti planuojamą veiklą – įrengti krematoriumą žemės sklype (kad. Nr. 4182/0100:235), esančiame Vilniaus r., sav., Rukainių sen., Savičiūnų k., Minsko pl. 310 (toliau – Planuojama veikla), taip pat skunde nurodoma, kad sprendimas pakeitė pareiškėjos žemės sklypo, kad. Nr. 4182/0100:235 (toliau – žemės sklypas) naudojimo būdą. Pažymi, kad iš viešai prieinamų duomenų, paskelbtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) interneto svetainėje, matyti, kad Planuojamos veiklos procedūros toliau sėkmingai tęsiamos – skelbiama Planuojamos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita (https://nvsc.lrv.lt/lt/skelbimai/pranesimas-apie-2022-01-17-nvsc-prie-sam-vilniaus-departamente-gauta-nagrineti-uab-lakrima-poveikio-visuomenes-sveikatai-vertinimo-ataskaita). Daro išvadą, kad sprendimas niekaip neapribojo pareiškėjos galimybės tęsti ir toliau vykdyti planuojamos veiklos. Viešai skelbiamoje informacijoje, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priima NVSC Vilniaus departamentas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 nustatyta tvarka. Todėl mano, kad tik ši institucija gali priimti sprendimą, apribojantį pareiškėjai galimybę vykdyti planuojamą veiklą.
Nurodo, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (suformavimo data: 2021 m. rugsėjo 30 d.), kurį prie skundo pridėjo pareiškėja, matyti, kad žemės sklypo paskirtis – kita, būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (suformavimo data: 2022 m. vasario 8 d.), kurį prie skundo prideda savivaldybė, matyti, kad žemės sklypo paskirtis ir būdas po skundžiamo sprendimo priėmimo nepasikeitė. Todėl pareiškėjos teiginys, kad sprendimas pakeitė pareiškėjos žemės sklypo naudojimo būdą yra nepagrįstas. Pareiškėja ir toliau gali naudoti žemės sklypą pagal jam nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nustatyta tvarka.
Pažymi, kad Savivaldybės taryba, kaip už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakinga institucija, privalėjo imtis visų reikiamų priemonių siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, įskaitant aplinkos kokybės gerinimą bei jos apsaugą (lygiagrečiai užtikrinant gyventojų teisę į sveiką aplinką).
Atsakovės įsitikinimu, skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 2 d.) nurodytus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui: jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis elektroniniu būdu yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Dėl pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų mano, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Ši byla nelaikytina sudėtinga: skundo ir paaiškinimų parengimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Parengtas skundas ir papildomi paaiškinimai nėra didelės apimties (4 lapai), papildomuose paaiškinimuose perrašomi skunde nurodyti argumentai, todėl šių dokumentų parengimas nereikalavo ypatingai didelių laiko ir žinių sąnaudų.
Skundas iš esmės tenkintinas
Ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo, kuriuo nepritarta pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai nuosavybės teise valdomame žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Rukainių seniūnija 2021 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kuriame nurodė, kad pareiškėjos paviešinta ataskaita sukėlė gyventojų nepasitenkinimą dėl planuojamos veiklos, gyventojai prašo apginti jų teisę į sveiką ir saugią aplinką.
Vilniaus rajono savivaldybė 2021 m. gruodžio 13 d. gavo Savičiūnų bendruomenės raštą Nr. A34(1)-9432 „Dėl UAB „Lakrima“ planuojamos ūkinės veiklos“ (pasirašė 7 fiziniai asmenys), 2021 m. gruodžio 13 d. Gudžių ir Savičiūnų kaimų gyventojų raštus Nr. A34(1)-9435 (pasirašė 13 fizinių asmenų), Nr. A34(1)-9438 (pasirašė 11 asmenų) ir Nr. A34(1)-9451 „Dėl UAB „Lakrima“ planuojamos ūkinės veiklos“(pasirašė 96 fiziniai asmenys). Visuose raštuose gyventojai prieštaravo pareiškėjos planuojamai veiklai ir prašė Savivaldybės apginti jų teises.
Ginčijamu sprendimu Vilniaus rajono savivaldybės taryba, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 28 ir 41 punktais, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nepritarė krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. 4182/0100:235), esančiame Vilniaus r., sav., Rukainių sen., Savičiūnų k., Minsko pl. 310.
Ginčijamas sprendimas VAĮ bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (akto redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu) nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad nepritarimą krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. 4182/0100:235), esančiame Vilniaus r., sav., Rukainių sen., Savičiūnų k., Minsko pl. 310, atsakovas motyvavo tuo, kad: 1) remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-356 „Dėl laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“, kremavimo įrengimo galimybės bus svarstomos tuo atveju, jeigu atitiks rengiamos Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, galimų statybos zonų ir / ar vietų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje parinkimo galimybių studijos bei jos pagrindimu parengto specialiojo plano sprendinius; 2) remiantis Bendrojo plano sprendiniais žemės sklypas patenka į I technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos I1 (susisiekimo) ir U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių) grupes, kuriose krematoriumo įrengimas nenumatytas; 3) suinteresuotos visuomenės išreikštas susirūpinimas bei nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendime taip pat yra nurodytas nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 28 ir 41 punktai, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T3-356 „Dėl Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“ ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393, bei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 (TPD registracijos Nr. T00075779)(sudėtinė bendrojo plano dalis), sprendiniai.
Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 6 straipsnis apibrėžia savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijas, tarpe kurių yra priskirta: teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 punktas), ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas (41 punktas).
Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai.
Iš viešai prieinamų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžių protokolo duomenų (2021-12-17 Nr. T2-12) matyti, kad 32 punktu buvo svarstomas šis klausimas, pristatant Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistui. Pristatytas „Tarybos sprendimo projektas ir informuota apie Tarybos komitetų pritarimą“, nuspręsta pritarti papildytam Tarybos sprendimo projektui. Pažymėtina, kad atsakovas, įpareigotas pateikti visą su ginčijamu sprendimu susijusią medžiagą, teismui nepateikė papildomi dokumentų, susijusių su klausimo teikimu svarstyti savivaldybės tarybai. Pažymėtina, kad bendruomenių kreipimaisi savivaldybei surašyti 2021-12-03, 2021-12-13, šiuo klausimu ginčijamas sprendimas priimtas 2021-12-17 posėdyje. Iš tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašo nematyti, kad būtų dalyvavę posėdyje pareiškėjas ir/ar vietos bendruomenių atstovai. Vienas esminių gero viešojo administravimų principų yra suteikimas galimybės asmeniui, kurio atžvilgiu planuojamas priimti neigiamas pasekmes sukeliantis sprendimas, pasisakyti. Be to, kaip matyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ataskaitos aptarimas su visuomene buvo numatytas 2021 m. gruodžio 20 d.
Ginčijamas sprendimas taip pat rėmėsi papildomu teisiniu pagrindu - Vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 str. 1 dalis). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-356 „Dėl Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“, kuriuo taip pat remiamasi skundžiamame sprendime, buvo nuspręsta rengti Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, galimų statybos zonų ir/ar vietų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje parinkimo specialųjį planą (1 punktas), prieš pradedant Specialiojo plano rengimo procedūras, parengti Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, galimų statybos zonų ir/ar vietų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje parinkimo galimybių studiją (2 punktas). Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas organizuoti šio sprendimo Specialiojo plano ir Galimybių studijos rengimo procedūras (3.1 punktas). Ginčijamame sprendime nėra remiamasi nė vienu šių dokumentų. Viešai jų paskelbta nėra.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,4484 ha žemės sklypą, žemės sklypo naudojimo būdas – kita komercinės paskirties objektų teritorijos, sklypui taikomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (III skyrius, trečias skirsnis), natūralios pievos bei ganyklos (VI skyrius, ketvirtasis skirsnis), elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis).
Iš šalių pateiktų įrodymų ir viešai prieinamos informacijos matyti, kad lygiagrečiai ginčijamo sprendimo priėmimo metu vyksta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Pareiškėjas yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, planuojama ūkinė veikla - statyti krematoriumo pastatą ir teikti palaikų kremavimo paslaugą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ataskaita viešai pristatyta visuomenei 2021 m. gruodžio 20 d. 2022 m. kovo 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas priėmė sprendimą Nr. (10-11 14.3.4 Mr)BSV-3016 dėl UAB „Lakrima“ krematoriumo statybos ir eksploatavimo, Minsko pl. 310, Savičiūnų k., Rukainių sen., Vilniaus r. sav. Sprendimu konstatuota, jog planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Duomenų, kad suinteresuotos visuomenės būtų apskųstas šis sprendimas, nėra.
Pagal Aprašą suinteresuota visuomenė – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas visuomenės sveikatos saugos srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (3 punktas). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs Ataskaitą, priima vieną iš šių sprendimų: planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje, jeigu planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (44.1 punktas); planuojama ūkinė veikla yra neleistina pasirinktoje vietoje, jeigu planuojamos ūkinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų (44.2 punktas). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja neterminuotą laiką, jei nesikeičia esminės aplinkybės (Ataskaitoje nurodyta planuojama ūkinė veikla (ūkinės veiklos apimtys, technologiniai procesai, taršos šaltiniai, ūkinės veiklos sukeliama tarša, taršos mažinimo priemonės), visuomenės sveikatos saugos teisės aktai, susiję su sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymu, taip pat aplinkybės planuojamai ūkinei veiklai gretimose teritorijose dėl planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos, jose esamų ar planuojamų objektų), dėl kurių sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti koreguojamos. Pasikeitus minėtoms esminėms aplinkybėms, dėl kurių sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti koreguojamos, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas iš naujo Tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 45-1 punktas).
Nepaisant to, kad skundžiamame sprendime expresis verbis nėra nurodyta, jog remiamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, tačiau iš esamos faktinės situacijos aplinkybių ir tai, kad reaguojama į viešai pristatytą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos vertinimo ataskaitą, informuojant apie ginčijamą sprendimą ataskaitos rengėją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, - darytina išvada, kad iš esmės vietos savivaldybės taryba priėmė neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 5¹ dalis (redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) numato, kad jeigu nebuvo rengta programa ir jei iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Tad šiuo atveju atsakovo pozicija, iš vienos pusės teigiant, kad skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, kai tuo tarpu iš kitos pusės, nurodoma, jog ginami vietos bendruomenių interesai ir siekiama stabdyti planuojamą ūkinę veiklą atitinkamoje teritorijoje, yra prieštaringa ir nenuosekli. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius aptariamas ginčo sklypas patenka į U1 urbanistinių teritorijų grupę, kuri pagal III etapo sprendinių konkretizavimą apibūdinama, be kita ko, ir kaip komercinės, bendro naudojimo, paslaugų ir kitos infrastruktūros teritorijos, nesant 2018 m. spalio 26 d. sprendime Nr. T3-571 numatyto specialaus plano duomenų, galinčių labiau detalizuoti bendrojo plano sprendinius, galiojant 2022 m. kovo 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas priėmė sprendimui Nr. (10-11 14.3.4 Mr)BSV-3016 dėl UAB „Lakrima“ krematoriumo statybos ir eksploatavimo, - nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas priimtas laikantis gero viešojo administravimo procedūrų ir pakankamai pagrįstas, motyvuotas ir neprieštaringas. Be to, įvertinus tai, kad ūkinės komercinės veiklos laisvė garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, o pareiškėjui sukeliamų teisinių pasekmių poveikis bei jų proporcingumas nebuvo ginčijamame sprendime aptarti, juo labiau, kad nebuvo sudaryta galimybių jam pasisakyti ar išdėstyti savo poziciją iki ginčijamo sprendimo priėmimo (kaip minėta, viešas aptarimas su visuomene vyko vėliau nei priimtas ginčijamas sprendimas ir suinteresuota visuomenė neskundė NVSC priimto sprendimo), ginčijamas sprendimas naikintinas ir dėl šių argumentų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos skundas iš esmės tenkintinas ir panaikintinas skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 22,50 Eur žyminio mokesčio, 1089 Eur už skundo parengimą, 786 eurų už papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimą, viso 1897,50 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikė 2022 m. sausio 20 d. Nr. 005-2022 ir 2022 m. kovo 1 d. Nr. 011-2022 sąskaitas už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 134-135, 139, 177-178).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2022 m. I ketvirtį (parengtas skundas, pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. III ketvirčio – 1 598,1 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį numatytas 2,5 (maksimalus galėtų sudaryti 3995,25 Eur), pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydis (maksimalus galėtų sudaryti 159,81 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio, 1089 Eur už skundo parengimą (neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio vidurkio) ir 159,81 eurų už papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimą, viso 1271,31 eurų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo argumentai dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įvertinti pritaikius Rekomendacijose numatytus dydžius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos UAB „Lakrima“ skundą.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. T3-354 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. 4182/0100:235), esančiame Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Savičiūnų k. Minsko pl. 310“.
Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai UAB „Lakrima“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1271,31 eurų (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 31 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.