Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-502-1303-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-01-29
Bylos Nr.: A-502-1303-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švenčionių rajono policijos komisariato
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A502-1303/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai V. J.,atsakovo atstovei I. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švenčionių rajono policijos komisariato, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. J. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovo atstovas) bei Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas; atsakovo atstovas), priteisti 9 367,30 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis L. J. 2005 m. lapkričio 8 d. buvo pristatytas į Komisariato Viešosios policijos (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą (toliau – ir Nuovada) dėl to, jog viešoje vietoje pasirodė būdamas neblaivus. Nurodė, kad jos sutuoktinis buvo laikomas Nuovados laikino sulaikymo patalpoje, kurioje tą pačią dieną mirė. Teigė, jog L. J. mirtis ištiko dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Tvirtino, kad šiuo atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo jos sutuoktinį sulaikyti ir, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 263 straipsnį, pristatyti į Nuovadą. Pažymėjo, jog jos sutuoktinis buvo pristatytas į Nuovadą sunkios sveikatos būklės, tačiau policijos pareigūnai laiku nesiėmė priemonių, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatas. Vertino, kad dėl sutuoktinio mirties, kurią nulėmė policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Taip pat nurodė, kad Vyriausybė 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 851 panašiomis aplinkybėmis kaip ir jos sutuoktinis mirusio rašytojo G. B. šeimai skyrė 20 000 Lt pašalpą. Pažymėjo, kad dėl panašaus pobūdžio pašalpos skyrimo pareiškėja kreipėsi į Vyriausybę, tačiau 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. G-2942/33-714 jai buvo atsisakyta skirti pašalpą. Teigė, kad Vyriausybė, atsisakydama skirti pašalpą pareiškėjai, ją diskriminuoja, dėl ko ji patiria dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytas netinkamas teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiškėja, kaip nukentėjusioji, neturėjo galimybių veiksmingai dalyvauti ikiteisminio tyrimo dėl jos sutuoktinio mirties fakto procese.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Ministerija; trečiasis suinteresuotas asmuo), gavusi Vyriausybės pagal kompetenciją persiųstą pareiškėjos prašymą, 2006 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. ((2.34-02)-5K-0631807)-6K-0612104 pagrįstai ir motyvuotai informavo, kad nėra teisinio pagrindo skirti pareiškėjai pašalpą, kadangi Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus (Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti Ministerijos (Vyriausybės) veiksmų neteisėtumą, kas yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti, bei teigti, kad pareiškėja yra diskriminuojama. Atkreipė demėsį į tai, jog pareiškėja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka neginčijo Ministerijos atsisakymo išmokėti pašalpą dėl L. J. mirties, todėl minėtas atsisakymas negali būti ginčo objektu. Akcentavo, jog administracinis teismas neturi teisės vertinti Vyriausybės veiksmų (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Laikėsi pozicijos, jog pareiškėjos prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad BPK yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris pažeidė pareiškėjos teisę į veiksmingą teisinę gynybą atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jos sutuoktinio L. J. mirties fakto, yra nepagrįstas. Rėmėsi ABTĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl baudžiamojo proceso teisinio reglamentavimo (ABTĮ 3 straipsnio l dalis). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė konkretaus veiksmo (neveikimo) ar akto, dėl kurio, jos nuomone, jai atsirado žala (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai nenagrinėtini administraciniame teisme.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybę tinkamai atstovauti turėtų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas; trečiasis suinteresuotas asmuo). Pažymėjo, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojami įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Tvirtino, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, be to, nei prokuratūra, nei teismas to taip pat nekonstatavo. Vertino, kad pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai, jog neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta žala, neatitinka tikrovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėja neįrodė policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veikos ir L. J. mirties, o tai reiškia, jog nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o kartu – ir teisei reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsirasti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, 110 straipsnio 1 punktu ir vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ginčija ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, kuriais ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

Pažymėjo, kad nėra aišku, ko pareiškėja reikalauja iš valstybės – pašalpos ar nuostolių atlyginimo, kadangi pagal savo esmę tai yra skirtingi dalykai: pašalpos asmenims yra skiriamos vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl paramos mirties atveju, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas), o nuostoliai atlyginami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK).

Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Atkreipė dėmesį į tai, kad šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Vertino, jog atsižvelgiant į tai, Ministerija yra netinkama proceso šalis šioje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjai priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje skundą atmėtė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog 2005 m. lapkričio 8 d., apie 18.40 val., į Nuovadą buvo pristatytas ir sulaikytas I grupės invalidas L. J., kuris apie 21.10 val. Nuovados laikino sulaikymo patalpoje mirė. Pažymėjo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. M 2634/05 (01) (toliau – ir TMI specialisto išvada) yra konstatuota, kad L. J. mirė nuo išeminės širdies ligos, be to, minėtoje išvadoje nurodoma, jog jo lavono kraujyje rasta 3,55 promilių etilo alkoholio, šlapime – 2,89 promilių etilo alkoholio.

Rėmėsi ATPK 264 straipsniu ir padarė išvadą, kad asmuo administracine tvarka gali būti sulaikytas tik tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, jog yra daromas administracinis teisės pažeidimas. Nukreipė į ATPK 265 straipsnio 1 dalį, ir atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 8 d. administracinio sulaikymo protokolo Nr. 388 (toliau – ir Protokolas), L. J. buvo sulaikytas už girto pasirodymą viešoje vietoje, ir konstatavo, kad tik dėl tokios veikos asmuo negali būti baudžiamas administracine tvarka.

Taip pat rėmėsi Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ATPK 266 straipsniu ir nurodė, kad vienas iš pagrindų sulaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį yra asmens alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosios vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (ATPK 178 straipsnis). Akcentavo, jog tokios veikos padarymu L. J. kaltinamas nebuvo ir Protokole toks sulaikymo pagrindas nenurodytas. Be to, procesinis sprendimas dėl galimai L. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pagrindžiantis jo administracinio sulaikymo pagrįstumą, nebuvo priimtas.

Taip pat nukreipė į Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 6 punktą ir pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta ta aplinkybė, jog sulaikytasis L. J. buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, sulaikymo metu nesugebėjo savarankiškai įsėsti į automobilį, nesugebėjo įpūsti atitinkamo oro kiekio į alkoholio matuoklį, pasirašyti Protokolo, daiktų paėmimo protokolo, laikino sulaikymo kameroje nesugebėjo atsigulti ant gulto, todėl visą sulaikymo laiką gulėjo ant grindų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viešosios įstaigos „Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė“ 2005 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 01-393 nurodoma, jog L. J. buvo I grupės invalidas, nuo 2005 m. gegužės 11 d. jam buvo atliekama hemodializė. Atkreipė dėmesį į tai, jog planinė eilinė ambulatorinė hemodializė L. J. buvo atlikta ir 2005 m. lapkričio 8 d. (truko iki 15.30 val.), t. y. jo administracinio sulaikymo dieną. Teigė, kad, kaip matyti iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo, pas L. J. buvo rastas ir paimtas kompensuojamų vaistų pasas. Nurodė, kad TMI specialisto išvada patvirtina, jog administracinio sulaikymo dieną L. J. su savimi turėjo invalido pažymėjimą. Konstatavo, jog administracinio sulaikymo metu L. J. buvo bejėgiškos būklės ir jog buvo pagrindas suteikti jam medicininę pagalbą, tačiau policijos pareigūnai jo į sveikatos priežiūros įstaigą nepristatė. Nurodė, jog greitoji medicininė pagalba L. J. buvo iškviesta praėjus daugiau nei 2 valandoms po sulaikymo (jis buvo sulaikytas 18.40 val., greitoji medicinos pagalba atvyko 21.10 val.), kai pablogėjo jo sveikatos būklė.

Padarė išvadą, kad policijos pareigūnai netinkamai įvertino sulaikytojo L. J. sveikatos būklę, laiku nepasirūpino neatidėliotinos pagalbos jam suteikimu ir taip pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai, kad sulaikytasis dėl sveikatos būklės negalėjo savarankiškai judėti, negalėjo gulėti ant gulto, o gulėjo laikino sulaikymo patalpoje ant grindų ir nesulaukė neatidėliotinos pagalbos, kai ji buvo akivaizdžiai būtina, pirmosios instancijos teismas vertino ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimą, t. y. kankinimą, nežmonišką elgesį su sulaikytuoju. Taip pat konstatavo, jog policijos pareigūnas, nemotyvuodamas L. J. administracinio sulaikymo, pažeidė ATPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Rėmėsi CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalimis, 6.250 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Pažymėjo, kad Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustato, jog neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniu padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreipė dėmesį į tai, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 straipsnis). Pažymėjo, kad neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos sutuoktinio L. J. nemotyvuotas administracinis sulaikymas, nesuteikimas pastarajam medicininės pagalbos bei jo laikymo aplinkybės Nuovados laikinojo sulaikymo patalpoje, o taip pat ir L. J. mirties faktas Nuovados laikinojo sulaikymo patalpoje pareiškėjai akivaizdžiai sukėlė neigiamus išgyvenimus, emocinę ir nervinę įtampą, t. y. tarp šių išgyvenimų ir policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėja, išgyvendama sutuoktinio netektį, patyrė ir dvasinį sukrėtimą dėl to, kad jis mirė Nuovados laikinojo sulaikymo patalpoje: apie L. J. mirties aplinkybes tapo žinoma (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams, dėl ko pablogėjo pareiškėjos reputacija. Pareiškėjai padarytą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas įvertino 5 000 Lt.

Pažymėjo, kad tai, jog policijos pareigūnų veiksmai Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo poskyrio buvo pripažinti teisėtais, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjamos L. J. mirties priežastys, t. y. buvo tiriama, ar policijos pareigūnų veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 299 straipsnyje, požymių, o tarnybinio tyrimo išvados yra reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl policijos pareigūnų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Dėl atsisakymo skirti pareiškėjai pašalpą pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog įstatymų leidėjas suteikė Vyriausybei diskrecijos teisę jos rezervo lėšų panaudojimo srityje. Nurodė, kad Vyriausybė 2002 m. sausio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų naudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšas“, kuriuo nustatė Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo prioritetus, pagal kuriuos Vyriausybės rezervo lėšos yra skiriamos įstaigoms ir organizacijoms, bet ne tiesiogiai asmenims. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai buvo pateiktas motyvuotas ir išsamus atsakymas į jos prašymą, šio sprendimo pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, taigi jo teisėtumas nėra paneigtas. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Ministerijos (Vyriausybės) veiksmai yra neteisėti. Taip pat pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta vertinti Vyriausybės (kolegialios institucijos) veiksmų (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis), be to, administraciniai teismai nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straispnio 2 dalis).

Dėl, anot pareiškėjos, netinkamų BPK nuostatų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi BPK 28 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, kad byloje duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų kreipusis į ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl nukentėjusiosios statuso suteikimo, nėra, todėl tai, kad ji negalėjo tinkamai atstovauti savo mirusiam sutuoktiniui L. J. ikiteisminiame tyrime, yra pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis, o ne netinkamas baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas. Konstatavo, kad pagrindo teigti, jog pareiškėja turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šiuo aspektu, nėra. Be to, nukreipė į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 75 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nurodė, kad administraciniai teismai ginčų dėl baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo nesprendžia.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę žalą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtina sąlyga tokiai žalai atlyginti yra neteisėti pareigūnų veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. L. J. mirties, o byloje objektyvių duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinio mirties priežastimi buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nėra: nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl L. J. mirties fakto nepanaikintas, taigi jo teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, be to, TMI specialisto išvadoje konstatuota, kad L. J. mirė nuo išeminės širdies ligos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nesant priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veiksmų ir L. J. mirties, nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti nutartį, kuria pareiškėjos skundas būtų visiškai patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame nėra pasisakoma, kokiais teisiniais kriterijais vadovaujantis buvo nuspręsta, jog pareiškėjos patirta neturtinė žala vertintina tik 5 000 Lt. Laikosi pozicijos, kad tai neatitinka imperatyvių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus ir taip padarė ABTĮ 57 straipsnio 6 punkto pažeidimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjos reikalavimai buvo atmesti, palikti nepakeistą, o kitoje dalyje panaikinti.

Atsiliepime atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos pritesisimo, nepažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, nes visapusiškai ir pagrįstai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teiga, jog pats faktas, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė Nuovadoje, nesuteikia pagrindo civilinei atsakomybei kilti, be to, policijos pareigūnai, pablogėjus L. J. sveikatos būklei, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, vadinasi, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nebuvo pažeistas. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog greitoji medicininė pagalba buvo iškviesta praėjus negu 2 valandoms nuo L. J. sulaikymo, kadangi tai yra jos atvykimo, o ne iškvietimo laikas. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad po jos sutuoktinio mirties pablogėjo pareiškėjos reputacija, nenurodė, kokiais įrodymais dėl to rėmėsi, kas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 punkto. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių L. J. buvo pristatytas į Nuovadą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neturtinė žala atsirado dėl netinkamai surašyto Protokolo (nemotyvuoto administracinio sulaikymo), nes ši aplinkybė neturėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms. Pažymėjo, kad L. J. administracinio sulaikymo pagrįstumas ir teisėtumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, kadangi pareiškėja savo skunde pirmosios instancijos teismui tokio reikalavimo nekėlė, be to, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ATPK 264 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies ir 266 straipsnių nuostatų pažeidimą, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles (klausimą dėl administracinio sulaikymo teisėtumo pagrįstumo ir teisėtumo turėjo nagrinėti apylinkės teismas), o tai yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsakovo atstovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pakeisti ir pareiškėjos reikalavimą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė motyvus tik dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi teisės ne tik į turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą, nes tiesioginė pareiškėjos patirtos neturtinės žalos priežastis yra jos sutuoktinio mirtis, o ne policijos pareigūno veiksmai jį sulaikant, tuo tarpu priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veiksmų ir L. J. mirties nėra, taigi nėra būtinųjų elementų civilinei atsakomybei atsirasti. Vertina, jog netgi tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Protokolas buvo surašytas netinkamai, nors su tuo nesutinka, tvirtina, jog tai nėra absoliutus ir pakankamas pagrindas konstatuoti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, pakankami sukelti neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik dėl BK 299 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo policijos pareigūnų veiksmuose, nes Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros nutarime buvo konstatuota, jog policijos pareigūnai nepažeidė Policijos veiklos įstatymo bei savo pareigybės instrukcijų ir jog jų veiksmuose nebuvo nustatyti nusikaltimų, numatytų BK 129, 146, 132, 144, 229 straipsniuose, požymiai. Tą patvirtino ir Švenčionių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras bei Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teigia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad administracinio sulaikymo metu L. J. buvo bejėgiškos būklės ir buvo akivaizdus pagrindas suteikti jam neatidėliotiną medicininę pagalbą. Atkreipia dėmesį į tai, jog Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 6 punkte nurodyti policijos pareigūnų veiksmai yra jų teisė, o ne pareiga, todėl negali kilti valstybės atsakomybė už tai, kad policijos pareigūnai neįgyvendino savo teisės.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pažeistas EŽTK 3 straipsnis, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (Peers vs. Greece, No. 28524/95) bei Lietuvos Respublikos teismų (administracinė byla Nr. A4-246/2007) praktikai.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentai yra analogiški atsakovo atstovo Vyriausybės atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir moralinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 straipsnis). Atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas (CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalys).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis neturtinės žalos atlyginimo galimybę sieja su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus. Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustato, jog neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniu padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Neturtinė žala įsatyme apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 8 d., apie 18.40 val., į Nuovadą buvo pristatytas ir sulaikytas I grupės invalidas L. J., kuris apie 21.10 val. Nuovados laikino sulaikymo patalpoje mirė. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. M 2634/05 (01) konstatuota, kad L. J. mirė nuo išeminės širdies ligos.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino L. J. sulaikymo teisėtumą. Padaryta pagrįsta išvada, kad asmuo administracine tvarka gali būti sulaikytas laikantis ATPK 264 straipsnio nuostatų. Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 8 d. administracinio sulaikymo protokolo Nr. 388, L. J. buvo sulaikytas už girto pasirodymą viešoje vietoje. Pagrįstai nuspręsta, kad tik dėl tokios veikos asmuo negali būti baudžiamas administracine tvarka, o dėl veikos, numatytos ATPK 178 straipsnyje, padarymo L. J. kaltinamas nebuvo ir Protokole toks sulaikymo pagrindas nenurodytas. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato policijos pareigūno teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas. Tinkamai pažymėta, kad procesinis sprendimas dėl galimai L. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pagrindžiantis jo administracinio sulaikymo pagrįstumą, nebuvo priimtas. Taigi pagrįsta teimo išvada, kad L. J. buvo sulaikytas be teisėto pagrindo.

Nagrinėjant ginčą nustatyta, kad sulaikytasis L. J. buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, sulaikymo metu nesugebėjo savarankiškai įsėsti į automobilį, nesugebėjo įpūsti atitinkamo oro kiekio į alkoholio matuoklį, pasirašyti Protokolo, daiktų paėmimo protokolo, laikino sulaikymo kameroje nesugebėjo atsigulti ant gulto, todėl visą sulaikymo laiką gulėjo ant grindų. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog L. J. buvo I grupės invalidas, nuo 2005 m. gegužės 11 d. jam buvo atliekama hemodializė, o planinė eilinė ambulatorinė hemodializė L. J. buvo atlikta ir 2005 m. lapkričio 8 d., t. y. jo administracinio sulaikymo dieną. Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas patvirtina, kad pas L. J. buvo rastas ir paimtas kompensuojamų vaistų pasas, o TMI specialisto išvada, kad administracinio sulaikymo dieną L. J. su savimi turėjo invalido pažymėjimą. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinio sulaikymo metu L. J. buvo bejėgiškos būklės ir, kad buvo pagrindas suteikti jam medicininę pagalbą, tačiau policijos pareigūnai jo į sveikatos priežiūros įstaigą nepristatė. Nustatyta, jog greitoji medicininė pagalba L. J. buvo iškviesta praėjus daugiau nei 2 valandoms po sulaikymo (jis buvo sulaikytas 18.40 val., greitoji medicinos pagalba atvyko 21.10 val.), kai pablogėjo jo sveikatos būklė.

Pagrįstai nuspręsta, kad policijos pareigūnai neįvertino sulaikytojo L. J. sveikatos būklės, laiku nepasirūpino neatidėliotinos pagalbos jam suteikimu ir taip pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad pareiškėjos sutuoktinio L. J. nemotyvuotas administracinis sulaikymas, nesuteikimas pastarajam medicininės pagalbos bei jo laikymo aplinkybės Nuovados laikinojo sulaikymo patalpoje, o taip pat ir L. J. mirties faktas Nuovados laikinojo sulaikymo patalpoje pareiškėjai akivaizdžiai sukėlė neigiamus išgyvenimus, emocinę ir nervinę įtampą, t. y., kad tarp šių išgyvenimų ir policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėja, išgyvendama sutuoktinio netektį, patyrė ir dvasinį sukrėtimą dėl to, kad jis mirė Nuovados laikinojo sulaikymo patalpoje – apie L. J. mirties aplinkybes tapo žinoma (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams, dėl ko pablogėjo pareiškėjos reputacija. Pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o padaryta neturtinė žala pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinta 5 000 Lt.

Tačiau nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veiksmų ir L. J. mirties ir nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą.

Pareiškėjos prašomą atlyginti materialinę žalą sudaro jos išlaidos, susijusios su L. J. mirtimi ir laidojimu. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažinti neteisėtais policijos pareigūnų veiksmai – pareiškėjos sutuoktinio sulaikymas ir patalpinimas laikinojo sulaikymo patalpoje, nepristatymas į medicininę gydymo įstaigą neabejotinai įtakojo galimybę laiku šiam asmeniui suteikti medicininę pagalbą. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, tarp nustatytų byloje policijos pareigūnų neteisėtų veikų ir materialinės žalos, patirtos pareiškėjos dėl jos sutuoktinio mirties, yra netiesioginis priežastinis ryšys, kas duoda pagrindą dalinam reikalavimo tenkinimui (CK 6.271, 6.281 straipsniai). Įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl V. J. padarytos materialinės žalos, tenkinama 3900 Lt dydžio reikalavimo dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, panaikinti. Pareiškėjai V. J. priteisti iš Lietuvos valstybės 3900 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė