- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- II-57-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16262-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pareiškėjas
- UAB „Alauša“
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė
- Kategorijos
- 2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „Alauša“, įmonės kodas 183615620, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 13NT-77758105-16 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Alauša“ Vilniaus padalinio vadovė V. M. 2016 m. spalio 3 d. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, kuriame nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 08.00 val., jai, kaip padalinio vadovei, paskambino UAB „Alauša“ degalinės, esančios Pelesos g. 1/2, Vilniuje darbuotojas, kuris pranešė apie degalinėje įvykusį incidentą, t.y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdyti darbuotojai, kurie tvarko šalia esantį pastatą, vežioja šiukšles, smėlį ir betonų luitus prie degalinės esančių kolonėlių. Taip pat darbuotojai grasino atvežti naujų šiukšlių, jeigu šios bus pašalintos. Šis įvykis yra jau ne pirmas, prieš savaitę taip pat buvo atvežtos šiukšlės.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 13NT-77758105-16 (toliau – ir Nutarimas) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį (savavaldžiavimas), nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo S. C. veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties, nes pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktą informaciją, pažymėtos šiukšlių kaupimo vietos patenka į žemės sklypo plane nurodytą bendro naudojimo plotą, o tarp žemės sklypo savininko UAB „Baltoil“, kurios teritorijoje vykdo savo veiklą degalinė UAB „Alauša“, ir kitų šio žemės sklypų bendrasavininkų nėra nustatyta aikštelės naudojimosi tvarka.
Šalies argumentai
UAB „Alauša“ skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 13NT-77758105-16 ir paskirti už šiukšlių ir atliekų pylimą šalia UAB „Alauša“ degalinės adresu Pelesos g. 1/2 Vilniuje atsakingiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams administracinę nuobaudą, remiantis ATPK 188 str. ir 161 str., arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyriui tirti iš naujo.
Skundas motyvuojamas tuo, kad ginčijamame nutarime konstatuota, kad atliekant tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas S. C. pripažino, kad krauna šiukšles ir statybines atliekas šalia UAB „Alauša“ degalinės, aikštelėje, kuri, jo nuomone, yra bendro naudojimo. Ginčijamame nutarime išdėstyta išvada, kad šiukšlių vietos patenka į bendro naudojimo plotą, neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja surinktiems įrodymams. Išvada, kad šiukšlių vietos patenka į bendro naudojimo plotą, padaryta ignoruojant duomenis apie 2,17 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Pelesos g. 1/2, Vilnius, esančius statinius. Ginčijamame nutarime buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai šiukšles pila šalia UAB „Alauša“ degalinės, aikštelėje.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo medžiagą buvo nustatyta, kad UAB „Baltoil“ be degalinės, kurią iš UAB „Baltoil“ nuomojasi UAB „Alauša“, taip pat priklauso Žemės sklype esantis inžinerinis statinys - aikštelė, šaligatvis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: aikštelės a1 -8944 kv. m, šaligatvio b1 - 357 kv. m, bendras šių statinių plotas - 9301 kv. m. Šie statiniai nuosavybės teise priklauso vien tik savininkui UAB „Baltoil“ ir nėra bendroje nuosavybėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitais asmenimis ir negali būti laikoma, kaip teigiama ginčijamame nutarime, bendro naudojimo plotu. Dėl šių statinių naudojimo UAB „Baltoil“ nėra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių, taip pat nėra davusi sutikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti šiuos statinius šiukšlėms bei atliekoms laikyti ar naudoti kitu būdu. Be to, nutarime padaryta išvada, kad šiukšlės pilamos bendro naudojimo plote, taip pat prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-11-08 raštu Nr. A51-83018/16(2.9.3.19-UK2) pateiktam įvertinimui, kad „esant aplinkybėms, jog Pelesos g. 1 esantis statinys (aikštelė a1 ir šaligatvis b1) turi savininką UAB „Baltoil“, teritorijos sutvarkymo klausimą, įskaitant ir nuomininkų nesutarimus dėl teritorijoje laikomų atliekų, privalo spręsti šių pastatų ir teritorijos savininkas“, t. y., kad teritorija, kurioje pilamos šiukšlės, nėra bendro naudojimo. Be to, kad šiukšlės pilamos ant UAB „Baltoil“ priklausančių statinių (aikštelės a1 ir šaligatvio b1), taip pat pažymėtina tai, kad žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2012-01-23 ir patvirtintame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2012-02-13, aikštelei a1 ir šaligatviui b1, kurių plotas 9301 kv. m, priskirta žemės sklypo dalis po statiniu (9301 kv. m) ir papildomai sklypo plotas bendroje naudojimo dalyje. Šie ir kiti statiniams priskirti žemės sklypo plotai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 49VJ-(14.49.2.)-662. Iš viso UAB „Baltoil“ nuomojasi 1,045 ha ploto Žemės sklypo dalį. Pilant šiukšles šalia UAB „Alauša“ degalinės, apsunkinama degalinės veikla, privažiavimas prie jos, darkomas estetinis vaizdas. Todėl institucija, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustačiusi, kad teritorija, kurioje pilamos šiukšlės, yra bendra, turėjo šiukšles pylusį asmenį traukti atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, nes pilamos šiukšlės kliudo UAB „Alauša“ veiklai, šiukšlių pylimo vieta, kitos sąlygos su UAB „Alauša“, UAB „Baltoil“ niekaip nebuvo derinama.
Skunde taip pat teigiama, kad nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, ignoruota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmais pilant šiukšles, atliekas prie UAB „Alauša“ degalinės, padarytas ir kitas pažeidimas, numatytas ATPK 161 straipsnyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių aktualios redakcijos 11.2 punkte numatyta, kad statinio statybos vadovas, jei darbus atlieka juridinis asmuo, arba darbus organizuojantis fizinis asmuo privalo užtikrinti, kad transporto priemonės, išvažiuojančios ar įvažiuojančios iš (-į) statybvietės (-ę), neterštų eismo zonų ir (ar) kitų teritorijų; 15.13 punktas draudžia be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus bei juos netvarkingai sandėliuoti; 15.14 punktas draudžia laikyti statybines ar kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams. ATPK 225 str. 2 d. 1 punkte numatyta, kad už ATPK 161 str. numatytus administracinius teisės pažeidimus policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę rajonų, miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų), nuovadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Nors institucijai buvo akivaizdžios aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimu ir už jas atsakingas asmuo, dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 161 str. taikymo ginčijamame nutarime niekaip nepasisakyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucija, nutraukusi administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „Alauša“ atstovas advokatas Raivydas Rukštelė palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, šiuo atveju yra supainioti du dalykai, t.y. žemės priklausomybė ir statinių priklausomybė. Žemės sklypas, kuriame buvo kraunamos šiukšlės, iš tikrųjų yra valstybinis ir naudojimo tvarka tarp asmenų, besinuomojančių šį žemės sklypą, nėra nustatyta. Tačiau ant šios žemės esantys statiniai, t.y. 8944 kv. m aikštelė ir 357 kv. m šaligatvis nuosavybės teise priklauso vien tik savininkui UAB „Baltoil“, t.y. vien degalinei. Šiuo atveju šiukšlės buvo kraunamos ant išasfaltuotos aikštelės, priklausančios degalinei. Net ir tuo atveju, jeigu žemės sklypo naudojimo tvarka yra nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti sutikimą iš kitų šios žemės nuomotojų sandėliuoti šiukšles ir tik tada vykdyti šią veiklą, tačiau tokio sutikimo nei UAB „Baltoil“, nei UAB „Alauša“ nebuvo davusi. Byloje esančios nuotraukos (b.l. 100-101), kuriose užfiksuotos iškrautos šiukšlės, yra darytos degalinės darbuotojų iš karto, kai buvo pastebėtas šis pažeidimas, tačiau konkrečios datos, kada jos buvo darytos, pasakyti negali. Vienas šiukšles UAB „Alauša“ išsivežė pati. Vėliau šiukšlės vėl atsirado. Schemoje (b.l. 115) yra pažymėtos vietos, kur yra sukrautos šiukšlės. Pareiškėjo atstovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiukšles sandėliuoja prie UAB „Alaušos“, kad būtų trikdoma degalinės veikla. Šiukšlių sandėliavimas yra spaudimo priemonė. Tokie veiksmai pažeidžia aplinkos tvarkymo taisykles, o policija šiuo atveju visiškai netyrė, ar nėra ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių. Pareiškėjo atstovo manymu, savavališkas šiukšlių pylimas bendro naudojimo teritorijoje atitinka savavaldžiavimo požymius. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo.
Institucijos atstovas V. P. prašė skundo netenkinti, nes tiriant pranešimą pavyko nustatyti, kad dalis šiukšlių kaupiamos nuo senų laikų ir neaišku, kas jas sandėliavo. Todėl buvo priimtas toks sprendimas, taip pat persiųsta medžiaga įvertinti savivaldybei. Atstovas akcentavo, kad teritorijos tvarkymo klausimą turi spręsti teritorijos ir pastatų savininkai. Jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir gavo atsakymą, kad žemė yra bendro naudojimo, todėl savininkai turi sutarti patys dėl šiukšlių išvežimo. Tuo pagrindu ir buvo nutraukta teisena, nes tai yra ginčas, spręstinas civilinio proceso tvarka.
Liudytojas S. C. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas bei pripažino, kad jie sandėliavo šiukšles bendro naudojimo žemės sklype. Liudytojas taip pat nurodė, kad jų įmonė įsigijo pastatą – seną taksi parką, kur buvo labai purvina ir daug prikrauta šiukšlių. Jie išvežė labai daug šiukšlių iš to pastato vidaus. Jie buvo iškviesti į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuriai pateikė informaciją, kiek ir kokių šiukšlių išvežė ir jokių pažeidimų jie nepadarė. Taip pat pas juo buvo atvykę priešgaisrinės tarnybos atstovai. Buvo nustatyta vieta, kur šiukšlės galėjo būti. UAB „Alauša“ neturi nuosavybės teisių į šią žemę, jie tik turi išasfaltuotą aikštelę ant tos žemės. Įmonė, kurioje dirba liudytojas, turi bendrame sklype pastatą, todėl turi teisę sandėliuoti šiukšles bendrojo naudojimo žemės sklype. Kai prisirenka daug šiukšlių bei visi konteineriai būna užpildyti, jis, kaip darbų vadovas, organizuoja šių šiukšlių išvežimą. Padangos, užfiksuotos nuotraukose (b.l. 104-110) yra išvežtos prieš Naujuosius metus. Pakrauti vieną sunkvežimį kainuoja apie 6000 eurų. Liudytojas taip pat nurodė, kad UAB „Alauša“ savininkas norėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas įsigytų išasfaltuotą aikštelę už didelę kainą, tačiau tas nesutiko, todėl po to prasidėjo konfliktas. Dabar UAB „Alauša“ sukelia jiems nepatogumų, užsitvėrė sklypą tvora ir šiuo metu Žemėtvarkos skyrius sprendžia šią problemą. Liudytojas neigia, jog jo įmonė teršia aplinką, atvirkščiai, jie ją tvarko ir UAB „Alauša“ turi jiems už tai dar padėkoti. Šiuo metu prie degalinės jokių šiukšlių nėra, jos yra sutvarkytos. Jis negali pasakyti, kada buvo išvežtos šiukšlės, užfiksuotos nuotraukose (b.l. 100-101).
S. C. 2016 m. spalio 7 d. duotuose paaiškinimuose policijai nurodė, kad jis 2016 m. rugsėjo 21 d. UAB „Alauša“ degalinės vadovės negąsdino ir jokių uždraustų veiksmų prieš ją nedarė. Statybines medžiagas, t.y. statybinį laužą pylė bendro naudojimo sklype ir jokių įstatymų nepažeidė. Kitos degios šiukšlės toje teritorijoje guli jau seniai, dar prieš jo įmonei įsigyjant pastatą ir tai gali patvirtinti daug šiame pastate įsikūrusių firmų savininkų, tai yra nustatyta priešgaisrinės saugos inspektoriaus, kuris buvo atvykęs į vietą. Šiukšles išveš galimai po metų ar dvejų, ar dar ilgiau (b.l. 94).
Liudytoja V. M. nurodė, kad ji yra UAB „Alauša“ Vilniaus padalinio vadovė. Liudytoja nurodė, kad nuotraukose užfiksuotos atliekos (b.l. 100-101) buvo atvežtos 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ir gulėjo ten apie tris savaites. UAB „Alauša“ pasisamdė įmonę, kuri išvežė šias šiukšles ir tai buvo maždaug spalio vidurys, penktadienis. Tą dieną ji ir padarė byloje esančias nuotraukas (b.l. 100-101) prieš pat šių šiukšlių išvežimą. Pirmadienį, atėjusi į darbą, ji vėl pamatė naujai privežtų šiukšlių. Kai antrą kartą šiukšles atvežė, operatorė išbėgo, kad nepiltų šiukšlių, bet jie vis tiek pylė. Pareiškimas policijai 2016 m. spalio 3 d. buvo parašytas dėl pirmų atvežtų šiukšlių. Liudytoja taip pat nurodė, kad padangos toje teritorijoje atsirado nuo 2016 m. liepos pradžios. Iki liepos mėnesio ten stovėjo konteineris metalo supirkimui ir viskas buvo tvarkinga. Pastebėjusi padangas, ji paklausė S. C., kada jos bus išvežtos. Padangas išvežė po trijų savaičių, tačiau vėliau jų vėl padaugėjo. Padangos buvo sandėliuojamas gana ilgą laiko tarpą - nuo liepos iki gruodžio mėnesio. Anksčiau ten buvo šiukšlių, bet ne tiek, kad būtų sukrautos padangos.
Byloje taip pat yra rašytinė bylos medžiaga:
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo R. J. 2016 m. spalio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 3 d. apie 10.00 val. patruliavimo metu iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Pelesos g. 1, prie „ALAUŠOS“ degalinės iš buvusio TAXI parko, prie degalinės yra beriamos šiukšlės. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi degalinės operatorė, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. G., kuri paaiškino, kad prie degalinės buvo išbertos šiukšlės ir nurodė vietą, kurioje buvo išbertos plytos ir smėlis. Taip pat degalinės operatorė pasakė, kad šiukšlės išbėrė darbuotojai iš šalimais esančio pastato. Vėliau prie jų priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo darbų vykdytojas S. C., kuris paaiškino, kad tos teritorijos savininkai yra du, kadangi žemė yra nepadalinta, todėl šiukšles beria prie degalinės (b.l. 95);
- Pareiškėjo atstovo advokato G. T. aplinkybių patikslinimas, kuriuose nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Pelesos g. 1, Vilniaus m. yra suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,1700 ha, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype yra įvairių pastatų ir statinių, kurie priklauso įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims. UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklauso įvairūs statiniai, tame tarpe inžinierinis statinys – aikštelė, šaligatvis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: aikštelės a1- 8944 kv.m., šaligatvio b1 – 357 kv.m., o taip pat UAB „Baltoil“ yra savininkė tuo pačiu adresu esančios degalinės, kuria nuo 2009 metų nuomos pagrindais valdo ir naudoja UAB „Alauša“. UAB „Baltoil“ nuomoja iš valstybės 1,045 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro žemė, esanti po UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais bei žemės sklypo plotas bendro naudojimo dalyje. Aikštelė a1 ir šaligatvis b1, kartu 9301 kv.m., parodyta Žemės sklypo plane, parengtame UAB „ Geodeziniai tyrinėjimai“ 2012-01-23 ir patvirtintame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2012-02-13, kaip savarankiškai funkcionuojantis statinys, jam paskirta žemės sklypo dalis po statiniu (9301 kv.m.) ir sklypo plotas bendro naudojimo dalyje. Šis statinys (aikštelė a1 ir šaligatvis b1) negali būti laikomas bendro naudojimo teritorija, kadangi statinys turi savininką – UAB „Baltoil“ ir yra įregistruotas kaip savarankiškas daiktas, turintis atskirą unikalų numerį (b.l. 96). Prie paaiškinimo pridėtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 97-99), kad UAB „Baltoil“, be kitų statinių, esančių Pelesos g. 1, Vilnius, nuosavybės teise priklauso ir kiti inžinieriniai statiniai, t.y. aikštelė a1, kurios plotas 8944 kv.m. ir šaligatvis, kurio plotas 357 kv.m.;
- Nuotraukos, kuriose užfiksuotos supiltos šiukšlės (b.l. 100-101);
- E. G. 2016 m. spalio 7 d. paaiškinimai policijai, kad 2016 m. spalio 3 d., dirbdama savo pamainoje UAB „Alauša“ degalinėje, esančioje Pelesos g. ½, Vilniuje pastebėjo, kaip darbuotojai, kurie tvarko seno Taxi parko pastatą, vežioja šiukšles šalia įpylimo kolonėlės Nr. 4. Tai pastebėjus buvo iškviesta degalinę sauganti įmonė „Komanda“ ir policija, ji taip pat išbėgo į lauką ir atsistojo prieš „Bobkatą“ kuris vežė šiukšles, bet jie vis tiek pylė šiukšles. Apsaugos darbuotojo „Komanda“ akivaizdoje jie irgi vežė ir pylė šiukšles. Išvažiavus policijai dar privežė statybinių šiukšlių (b.l. 102).
- UAB „Alauša“ 2016-08-10, 2016-08-24 pranešimai, kuriais prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ skubos tvarka užtikrinti visų naudotų automobilių padangų ir kitų atliekų nuo aikštelės prie degalinės, esančios Pelesos g. 1, Vilniuje, išvežimą ir pašalinimą, nes jie kelia ypatingai didelį gaisro pavojų, kadangi yra kraunamos visai šalia degalinės naftos produktų rezervuarų (b.l. 103, 112);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis Pelesos g. 1, Vilniuje, nuomos teise priklauso keletui savininkų ir sklypo naudojimo tvarka nėra pasirašyta. Todėl prašo UAB „Alauša“ pateikti įrodymus, kad teritorija, kurioje sudėtos automobilių padangos bei buitinės bei statybinės atliekos, priklauso būtent UAB „Alauša“ degalinei (b.l. 111);
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. pateikti medžiagos nagrinėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius pagal kompetenciją išnagrinėjo 2016 m. spalio 3 d. UAB „Alauša“ degalinės pareiškimą dėl šios degalinės teritorijoje kraunamų ir sandėliuojamų įvairių atliekų. Nurodyta, kad įvertinus medžiagą ir dokumentus, manytina, kad esant aplinkybėms, jog Palesos g. 1 esantis statinys (aikštelė a1 ir šaligatvis b1) turi savininką UAB „Baltoil“, teritorijos sutvarkymo klausimą, įskaitant ir nuomininkų nesutarimus dėl teritorijoje laikomų atliekų, privalo spręsti šių pastatų ir teritorijos savininkas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti atliekų laikymo reikalavimai, kad tai neturėtų kelti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei tai turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (b.l. 135);
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateikta informacija, iš kurios matyti, kad UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2012 m. sausio 23 d. parengtame žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Pelesos g. 1, Vilniuje, pažymėtos šiukšlių kaupimo vietos patenka į Žemės sklypo plane nurodytą bendro naudojimo plotą. Jis paskirstytas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir išnuomotas šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) (b.l. 136, 115).
Motyvuojamoji dalis
UAB „Alauša“ skundas tenkintinas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1623/2011 ir kt.).
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, kuriuo UAB „M14 Invest“ darbų vadovo S. C. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas) buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai neištyrė visų aplinkybių ir netinkamai taikė teisės normas.
Pagal ATPK 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015).
Vienas būtinųjų požymių atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti yra tai, jog asmuo savo teisę vykdo pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-2708/2010). Taigi sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, būtina nustatyti, ar asmuo, imdamasis tam tikrų veiksmų, laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdyti darbuotojai, tvarkantys šalia degalinės „Alauša“, esančios Pelesos g. 1, Vilniuje, pastatą 2016 m. spalio 3 d. vežė ir krovė įvairias statybines atliekas prie degalinės esančių užpylimo kolonėlių. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos - UAB „Alauša“ Vilniaus padalinio vadovės V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji parodė, be kita ko, kad iš šiukšlės UAB „Alauša“ degalinės teritorijoje yra pilamos ne pirmą kartą, statybinės atliekos buvo atvežtos dar 2016 m. rugsėjo pabaigoje ir degalinės teritorijoje išgulėjo apie tris savaitės, kol pati UAB „Alauša“ šių šiukšlių neišvežė; pačiai įmonei išvežus sukrautas šiukšles, po savaitgalio degalinės teritorijoje buvo privežta ir prikrauta naujų šiukšlių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas S. C. į prašymus nekrauti šiukšlių degalinės teritorijoje nereagavo ir toliau krovė šiukšles, teigdamas, jog ši teritorija yra bendro naudojimo. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga, t.y. policijos pareigūno R. J. 2016 m. spalio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, jie matė šalia degalinės vežamas ir kraunamas šiukšles (b.l. 95). Taip pat UAB „Alauša“ degalinės darbuotojos E. G. paaiškinimai, duoti policijai, iš kurių matyti, kad jai dirbant degalinėje 2016 m. spalio 3 d., darbuotojai, tvarkantys seną Taksi parko pastatą, vežė ir krovė statybines atliekas šalia įpylimo kolonėlės Nr. 4. Šis procesas vyko net atvykusių policijos pareigūnų ir degalinę saugančios įmonės „Komanda“ darbuotojų akivaizdoje, nepaisant ir aplinkybės, jog pati E. G. buvo išėjusi į lauką ir bandė užstoti kelią šiukšles kraunančiai transporto priemonei (b.l. 102). Byloje esantys prašymai taip pat patvirtina, jog UAB „Alauša“ ne kartą kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, prašydama kuo skubiau pašalinti iš degalinės teritorijos šiukšles (b.l. 103, 112), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šiuos prašymus visiškai nereagavo bei prašė UAB „Alauša“ pateikti jiems duomenis, kad teritorija, kurioje sandėliuojamos šiukšlės, priklauso būtent degalinei (b.l. 111). Apklaustas teismo posėdyje liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas S. C. neneigė aplinkybės, jog sandėliavo šiukšles šalia degalinės, nes, jo teigimu, jis jokių įstatymų nepažeidė, kadangi žemės sklypas, kuriame buvo sandėliuojamos šiukšlės, yra bendro naudojimo ir naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta. S. C. šį savo teiginį grindžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateikta informacija, kurioje nurodoma, jog šiukšlių kaupimo vietos patenka į bendro naudojimo plotą.
Vertinant pastarąsias aplinkybes, iš byloje esančių duomenų, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,1700 ha, esantis Pelesos g. 1, Vilniuje nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype yra įvairių pastatų ir statinių, priklausančių įvairiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Šiame žemės sklype, be UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklausančios degalinės, kurią iš jos nuomojasi UAB „Alauša“, UAB „Baltoil“ nuosavybės teise taip pat priklauso inžinierinis statinys – aikštelė ir šaligatvis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės a1 plotas - 8944 kv.m., šaligatvio b1 plotas - 357 kv.m., bendras šių statinių plotas – 9301 kv.m.
Įvertinus aplinkybę, jog šiukšlės (būtent konkrečiai 2016 m. spalio 3 d. pareiškime minimos tą dieną vežamos ir užfiksuotos atitinkamose nuotraukose) vežamos, kaupiamos ir sandėliuojamos būtent aikštelėje, t. y. ant inžinerinio statinio, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Baltoil“ ir yra minėtame Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo plote, teismas negali sutikti su nutarime nurodytu teiginiu, jog teisenos negalimumą lemia aplinkybė, jog atitinkamas žemės sklypas yra bendro naudojimo, nes, kaip jau buvo minėta, inžinierinis statinys yra įregistruotas kaip savarankiškas daiktas, turintis savo atskirą unikalų numerį ir jam yra priskirta žemės sklypo dalis po šiuo statiniu (9301 kv.m.) ir sklypo plotas bendro naudojimo dalyje. Tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateikta informacija, iš kurios matyti, kad aukščiau nurodytas ir valstybei priklausantis žemės sklypas paskirstytas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir išnuomotas šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) (b.l. 136). Taigi nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindo vertinti, kad nutarime nepagrįstai sutapatintas atitinkamas inžinerinis statinys – aikštelė (a1), ant kurios galimai ir buvo pilamos aktualios statybinės šiukšlės, ir kuris priklauso nuosavybės teise UAB „Baltoil“, ir žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir naudojamas (nuomos sutarties pagrindu) ant šio žemės sklypo esančių statinių savininkų (naudotojų). Taigi esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog institucija išsamiai išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų teise krauti bei sandėliuoti statybines šiukšles ant UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklausančio inžinierinio įrenginio (aikštelės a1 ir šaligatvio b1) (ar atitinkami veiksmai atlikti turint minėto inžinerinio statinio savininko leidimą ir pan.). Vien ta aplinkybė, jog nėra nustatyta valstybinio žemės sklypo naudojimosi tvarka, negali būti pagrindu, pateisinančiu nevaržomą naudojimąsi kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (šiuo atveju inžinieriniu statiniu), esančiu ant šios žemės.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jeigu teritorija, kurioje buvo pilamos šiukšlės, iš tikrųjų būtų bendra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių turėjo gauti sutikimą iš kitų šios žemės sklypo nuomotojų sandėliuoti šiukšles ir tik tada vykdyti šią veiklą. Šiuo atveju duomenų apie tokio sutikimo davimą, bylą nėra, o priešingai, kaip matyti iš medžiagos, UAB „Baltoil“ ir UAB „Alauša“ savo prašymais ragino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus darbuotojus kuo skubiau pašalinti sandėliuojamas šiukšles, trukdančias degalinės veiklai, bei prašė daugiau šiukšlių nekrauti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog organas, priimdamas skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, pilnai neištyrė visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, jog inžinierinis įrenginys (aikštelė a1 ir šaligatvis b1), ant kurio buvo pilamos bei sandėliuojamos šiukšlės, priklauso UAB „Baltoil“, neišsiaiškinta šio juridinio asmens pozicija (ar buvo gautas leidimas ir pan.), taip pat visiškai nevertino aplinkybės, ar tokia veikla (statybinių šiukšlių sandėliavimu) nebuvo trikdomas degalinės darbas (iš liudytojų parodymų matyti, jog, jų teigimu, buvo trukdoma benzovežiui privažiuoti ir pan.), ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.
Pastebėtini ir argumentai dėl kitų, kaip nurodoma, sandėliuojamų atliekų, o būtent – padangų. Kaip paaiškino institucijos atstovas, buvo aiškinamasi ir aplinkybės, susijusios su padangų kaupimu, jų kaupimo vieta pažymėta plane, ir nurodė, kad pagal S. C. paaiškinimus, minėtos šiukšlės (atliekos) buvo sukauptos nuo seno ir jų įmonė kaip tik rūpinosi ne savo sukauptų atliekų išvežimu. Tačiau, kaip matyti iš nutarimo turinio, minėtos aplinkybės jame neatsispindi. Kita vertus, pastebėtina, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn, būtina tiksliai nustatyti pažeidimo esmę, be kita ko, jo padarymo laiką, aplinkybes ir pan. Taigi tuo atveju, jei institucijai nekėlė abejonių, kad UAB „Alauša“ kreipėsi ir dėl minėtų padangų sandėliavimo (laikymo) (nors UAB „Alauša“ 2016 m. spalio 3 d. pareiškime, kuris buvo pagrindu pradėti atitinkamų aplinkybių tyrimą, apie minėtas padangas nėra užsiminta), dėl to, ar pradėtina atitinkama teisena, ar trauktini atsakingi asmenys atsakomybėn, ar priešingai – teisena nepradėtina (nutrauktina), nutarime turėjo būti aiškiai ir konkrečiai pasisakyta, pažymint, kokios aplinkybės nustatytos, kokių duomenų pagrindu, koks sprendimas priimtinas dėl teisenos pradėjimo (ar nepradėjimo) ir pan.
Teismas taip pat sutinka su skundo argumentu, kad nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, buvo ignoruota tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmais, pilant šiukšles prie degalinės, nebuvo padarytas kitas ATPK 161 straipsnyje numatytas pažeidimas, numatantis administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. ATPK 225 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad už ATPK 161 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę rajonų, miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų), nuovadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Tai, kad Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių, prašydamas pagal kompetenciją išnagrinėti 2016 m. spalio 3 d. UAB „Alauša“ degalinės pareiškimą dėl šios degalinės teritorijoje kraunamų ir sandėliuojamų įvairių atliekų (b.l. 135), negali būti vertinama kaip atitinkamo prašymo perdavimas nagrinėti pagal kompetenciją, kadangi, kaip matyti, policijos įstaiga turi įgaliojimus ir nagrinėjant šio pobūdžio (t. y. numatytus ATPK 161 str.) pažeidimus. Taigi toks kreipimasis nagrinėjamoje situacijoje gali būti vertinamas kaip prašymas pateikti nuomonę atitinkamu klausimu, tačiau tai neatleidžia institucijos, į kurią UAB „Alauša“ kreipėsi2016 m. spalio 3 d. skundu, nuo įstatyme numatytos pareigos spręsti klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų veiksmuose nėra ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių. Laikantis priešingos pozicijos, tektų pripažinti, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad dėl nurodyto pažeidimo teisenos iš viso nepriimtas atitinkamas sprendimas, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, dėl to, ar atsakingų asmenų veikoje yra ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, jame iš viso nepasisakyta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (nevertino aplinkybių dėl inžinierinio statinio priklausomybės klausimo), visiškai nesprendė klausimo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojo veiksmuose nėra ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių, todėl panaikinus nutarimą, byla iš naujo grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
UAB „Alauša“ skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 13NT-77758105-16 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.