Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-24 Baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 1 dalį 96 MGL (12 480 Lt) bauda, bauda sumokėta 2012-10-24, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2019-06-18, 10 val. 32 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje automobiliu „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra 2004-05-26 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares arba gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, gabeno 3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ (2019-05-22 nutarimo Nr. 510 redakcija) 5 punkto nustatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad „ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai – banderolės“ bei siekdamas išvengti atsakomybės bandė atsikratyti minėtomis cigaretėmis, t. y. bandė išmesti jas prie (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir kurių bendra vertė sudarė 13 163,60 Eur sumą, iš kurių 1 599,60 Eur – muitinė vertė, 921 Eur muitas, 8 358 Eur – akcizas, 2 285 Eur – PVM.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016).

Ši kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 2 dalį, kaip ir kvalifikuotina (Lietuvos Respublikos 2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-18356 redakcija, įsigaliojusi 2019-01-01).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1–2 dalys).

A. M. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dirbantis, turi šeimą, išlaiko 3 nepilnamečius vaikus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos baudos už sunkų nusikaltimą vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. M. automobiliu „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“, todėl šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Šis automobilis nuosavybės teise priklauso V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar ją perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas V. P. davė A. M. sutikimą naudoti jo automobilį neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui, žinojo ar turėjo žinoti apie tokį gabenimą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nustačius, kad konfiskuotinas automobilis „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. M. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš 2019-08-27 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo yra 4 150 Eur, todėl ši pinigų sumą išieškotina iš A. M.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas:

3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis, saugomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50), yra uždraustos veikos rezultatas, todėl teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

automobilis „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32), ir šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje (1 t., b. l. 48), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis (duomenys neskelbtini) apskrities VPK turėtas išlaidas už automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimą į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ saugojimą aikštelę ir šio automobilio saugojimą šioje aikštelėje nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei išlaidas už 3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“ saugojimą (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jas priteisti šias išlaidas patyrusioms įstaigoms.

Prokurorės prašymas netenkintinas, nes išlaidos nepagrįstos byloje esančiais dokumentais. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK prašymo bei pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimo į saugojimo aikštelę ir saugojimo išlaidos paskaičiuotos tik iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33, 36); iš (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos matyti, kad 3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“ saugojimo išlaidos paskaičiuotos tik iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51, 54). Nenustačius tikslaus minėtų išlaidų dydžio negalima spręsti šių išlaidų prižinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimų. Esant šioms aplinkybėms teismas pažymi, kad proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų atlyginimo klausimai gali būti sprendžiami teismo nuosprendžio vykdymo metu Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 300 MGL (15 000 Eur) bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) baudą.

Paskirtą baudą A. M. turi sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

A. M. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1–2, 5 dalimis, iš A. M. valstybės naudai konfiskuoti automobilio ,,VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 4 150 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis, saugomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Prokurorės pašymo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, susijusias su automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimu į saugojimo aikštelę ir saugojimo aikštelėje bei išlaidas, susijusias su 3 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“ saugojimu (duomenys neskelbtini) skyriuje, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliaciniams skundams, paduotiems nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.