Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1222-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
2A-1222-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas, Raimondas Buzelis
Atsakovas
R. K.
Trečiasis asmuo
V. A.
Advokatai
Remigijus Uckus
Civilinė byla Nr. 2A-1222-260/2013,proceso Nr. 2-28-3-01442-2012-1,procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.2.1; 51; 121.14; 121.21;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei Ž. J., atsakovui R. K., atsakovo atstovui advokatui Remigijui Uckui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valdauta“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-399/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valdauta“ ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi UAB „Valdauta“ ieškiniu (b. l. 2-4, t. I) prašė priteisti iš atsakovo R. K. 7 250,88 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pagal 2009 01 08 panaudos sutartį, sudaryta su ieškove, tuomet buvusia V. A. prekybos įmone, perėmė 7250,88 Lt vertės automobilį KIA PREGIO, juo neatlygintinai naudojosi. Kauno apygardos teismui 2010 11 26 iškėlus bankroto bylą ieškovei UAB „Valdauta“ (buvusi V. A. prekybos įmonė), šios bankrutuojančios įmonės administratorė 2011 07 28 pareiškė atsakovui R. K. pretenziją, pareikalavo nedelsiant grąžinti automobilį. Atsakovas 2011 08 09 pateikė atsakymą į pretenziją, nurodė, kad automobilis grąžintas trečiajam asmeniui V. A., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės bankrutuojančios UAB „Valdauta“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad 2009-01-14 V. A. prekybos įmonės savininko sprendimu įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Valdauta“. Pertvarkyta įmonė perėmė visas pertvarkomos įmonės teises ir pareigas (įsipareigojimus), o pertvarkomos įmonės savininkas trejus metus subsidiariai atsako už pertvarkomos įmonės prievoles. UAB „Valdauta“ akcininkas buvo V. A., kuris nuo 2009-06-22 buvo ir bendrovės direktoriumi. Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi UAB „Valdauta“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta Ž. J.. Pateiktame BUAB „Valdauta“ balanse ir pirktų perparduoti prekių sąraše yra įrašytas 7250 Lt vertės automobilis KIA PREGIO (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Administratorei direktorius V. A. 2011-04-11 raštu pranešė, kad šis automobilis yra perduotas atsakovui pagal panaudos sutartį ir negrąžintas, todėl negali jo perduoti. Tačiau 2011-06-01 atsakovui pateikus pretenziją dėl automobilio grąžinimo, jis administratorei 2011-08-09 rašte nurodė, kad automobilį yra grąžinęs V. A. 2009-01-08 panaudos sutartimi, sudaryta tarp V. A. prekybos įmonės, atstovaujamos V. A., ir atsakovo, šalys susitarė, kad panaudos davėjas leidžia nemokamai panaudos gavėjui naudotis automobiliu KIA PREGIO, priklausančiu V. A. prekybos įmonei, iki 60 kalendorinių dienų, kad pilnai įsitikintų automobilio technine būkle. Sutartyje taip pat nurodyta, kad ji sudaryta panaudos gavėjui pareiškus ketinimą pirkti automobilį ir galioja iki pareikalavimo ją nutraukti. Šalys nei sutarties, nei jos sąlygų ar parašų neginčijo. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos priešieškinio nereiškė. Ieškovei du kartus buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, tačiau ji ieškinio dalyko ar pagrindo nekeitė.

Teismas nurodė, kad nesant reikalavimo nutraukti panaudos sutartį ar įpareigoti ieškovę ją nutraukti, tokio ginčo nesprendė. Taip pat nesprendė ir dėl automobilio grąžinimo ieškovei natūra, atsižvelgiant į natūralų automobilio nusidėvėjimą, kadangi toks reikalavimas taip pat nebuvo pareikštas. Aplinkybę, kad ieškovės atstovė sutiko priimti automobilį kaip už 1041 Lt nuostolių atlyginimą, priteisiant likusią nuostolių dalį pinigais, teismas sprendė negalintis vertinti kaip automobilio grąžinimą panaudos davėjui nutraukus sudarytą panaudos sutartį, kadangi ieškinys pareikštas būtent dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovė nesutinka, kad grąžinus automobilį natūra jai bus atlyginti visi nuostoliai. Teismas konstatavo, kad pagal tarp V. A. prekybos įmonės ir atsakovo 2009-01-08 sudaryta panaudos sutartis tapo neterminuota, kadangi praėjus daugiau kaip 10 dienų, praėjus panaudos sutartyje nustatytam 60 dienų terminui, nei V. A. prekybos įmonė, nei jos teisių perėmėja UAB „Valdauta“ neprieštaravo, kad atsakovas naudojasi automobiliu. Panaudos santykiai tęsėsi ir šiuo metu tęsiasi, kadangi reorganizavus V. A. prekybos įmonę, UAB „Valdauta“ kaip įmonės teisių perėmėja tapo panaudos davėja. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė nuostolius kilus iš panaudos santykių. Teismas nustatė, kad atsakovas automobilį naudoja pagal paskirtį, jis nėra dingęs ir gali būti grąžintas ieškovei pareiškus tinkamą reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir daikto – automobilio grąžinimo, ir dėl to pripažino, kad ieškovė neįrodė atsakovą padarius nuostolius CK 6.658 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog panaudos sutarties terminas yra pasibaigęs ir atsakovas naudojasi turtu be teisėto pagrindo bei kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tuo ieškovei padarydamas žalą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškinio reikalavimų netenkino kaip neįrodytų ieškinyje pareikštu pagrindu.

Teismas detaliai neanalizavo kitų šalių motyvų kaip neturinčių įtakos tiesioginiam ginčo sprendimui, tačiau pažymėjo, kad atsakovas, nepateikdamas rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties ar įrodymų, kad tokios sutarties pagrindu automobilis yra įregistruotas viešame registre, neįrodė, jog nusipirko ginčo automobilį iš V. A. prekybos įmonės ar A. G.. Remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas sprendė, kad vien liudytojo, buvusio UAB „Valdauta“ vadybininko K. K., parodymų apie tai, kad A. G. ginčo automobilį kaip V. A. prekybos įmonės turtą pardavė atsakovui, nepakanka nustatyti, kad pasikeitė automobilio savininkas. Be to teismas nurodė, kad nei viena iš šalių neginčijo ir nenuginčijo naudoto automobilio 2007-05-30 pirkimo–pardavimo sutarties, kuria transporto priemonę pirkėjai V. A. prekybos įmonei pardavė R. K..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 35-37, t. II) ieškovė bankrutuojanti UAB „Valdauta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismas sprendimą ir ieškinį tenkinti. Skundą apeliantė grindžia tokiais motyvais:

Teismas nepagrįstai panaudos sutarties terminą pripažino nepasibaigusiu. Nurodė, kad atsakovui 2011-06-01 pateikė pretenziją, kuria prašė nedelsiant transporto priemonę grąžinti, tačiau transporto priemonė nėra grąžinta. Pretenzijos turinys atitiko pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir daikto grąžinimo, atsakovas ieškovės valią suprato. Iš atsakovo atsiliepimų į pretenziją ir į ieškinį turinio galima suprasti, kad panaudos sutartis galiojo 60 kalendorinių dienų, o atsakovui šią transporto priemonę nusipirkus – sutartis buvo nutraukta. Teismas sprendime taip pat konstatavo, kad trečiasis asmuo paaiškino, jog atsakovas ginčo automobilio prašė tik išbandymui ir buvo pavedęs vadybininkui K. K. perduoti atsakovui, kad pastarasis automobilį grąžintų. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą dėl panaudos sutarties termino tęstinumo ir įrodo atsakovo neteisėtą naudojimąsi ieškovės turtu.Teismas nepagrįstai konstatavo nesant civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 7250,88 Lt nuostolių, kadangi neteko turto. Atsakovas transporto priemonės negrąžino iki šiol, todėl tęsia neteisėtą veiką, elgiasi neatidžiai ir nerūpestingai. Tai įrodo atsakovo kaltę. Iš tokio neteisėto atsakovo neveikimo ieškovei kilo žalingi padariniai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 42-44, t. II) atsakovas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas buvo įsitikinęs, kad ginčo automobilį įsigijo iš A. G. V. A. įmonės teritorijoje, šiai įmonei automobilį parvežus iš Vokietijos. Pinigus sumokėjo A. G., iš jo gavo automobilio dokumentus bei raktelius. Kadangi rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nei atsakovas įrodė, jog transporto priemonę pirko iš A. G., nei apeliantė įrodė, kad atsakovas šį automobilį pirko iš V. A. prekybos įmonės. Todėl laikytina, kad panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota ir galiojo. Atsakovas šia transporto priemone naudojosi, kol galiojo V. A. įmonės vardu išduoti laikinieji garažiniai numeriai. Vėliau automobilis buvo pastatytas į garažą, kuriame ir stovi. Ieškovei nėra grąžintas, kadangi ši nenutraukė panaudos sutarties ir tinkamai atsakovui apie tai nepranešė. Pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė galėjo patirti ar patyrė nuostolius.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 45-47, t. II) trečiasis asmuo V. A. prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios UAB „Valdauta“ ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino rašytinius įrodymus, žodinius šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, netinkamai aiškino ir taikė su ginču susijusias CK teisės normas. Ginčo panaudos sutartis laikytina nutraukta apeliantės iniciatyva, išsiunčiant 2011-06-01 pretenziją dėl ginčo transporto priemonės grąžinimo, kadangi joje atsakovas buvo informuotas apie tai, kad terminas naudotis šiuo turtu yra pasibaigęs, o transporto priemonė reikalinga apeliantei. Apeliantė į teismą kreipėsi tik pasibaigus pretenzijoje nustatytam terminui automobilį grąžinti. Be to, trečiasis asmuo kaip UAB „Valdauta“ atstovas asmeniškai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos ne vieną kartą telefonu buvo informavęs atsakovą, kad panaudos sutartyje nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas, skirtas nemokamai naudotis ginčo automobiliu, pasibaigė ir prašė grąžinti panaudos pagrindais gautą automobilį. Tačiau atsakovas neteisėtai ginčo automobilio negrąžino. Atsakovas suvokė, kad panaudos sutartis galiojo sutartyje sulygtą laikotarpį (60 kalendorinių dienų) ir kad atsakovas jos nepratęsė, kadangi nei viena iš sutarties šalių neišreiškė tam pageidavimo. Tai suvokdamas atsakovas ginčo automobiliu naudojasi nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas apeliantės turtines teises. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, atsakovas iš neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų negali gauti naudos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Valdauta“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2011 03 31, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Kauno apygardos teismo 2010 11 26 nutartį nepakeistą (b.l.5-7, t. I ). UAB „Valdauta“ yra 2009 01 14 pertvarkytos V. A. prekybos įmonės teisių ir pareigų perėmėja (b.l.11-12, t. I ). 2007 05 30 V. A. prekybos įmonė nusipirko už 2100 Eurų automobilį KIA PREGIO, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.17-18, t. I). Šis automobilis buvo apskaitytas UAB „Valdauta“ turto apskaitoje kaip 7250,88 Lt vertės prekė, kuri skirta parduoti, ir bankroto bylos įmonei iškėlimo metu (b.l.9, t. I). BUAB „Valdauta“ administratorė, gavusi iš buvusio iki bankroto bylos iškėlimo šios įmonės vadovo informaciją, kad automobiliu KIA PREGIO naudojasi atsakovas R. K., pastarajam 2011 06 01 išsiųsta pretenzija pareikalavo automobilį grąžinti (b.l. 10 ir 15, t. I). Atsakovas R. K. 2011 08 09 atsakyme į pretenziją (b.l. 17, t. I) informavo BUAB „Valdauta“ administratorę, kad automobilį jis grąžino trečiajam asmeniui V. A.. 2012 04 16 BUAB „Valdauta“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. K. 7250,88 Lt nuostolių, padarytų įmonei negrąžinant jam perduoto automobilio, atlyginimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. ieškinį atmetė, pripažindamas, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovo 2009 01 08 sudarytą automobilio panaudos sutartį panaudos santykiai tęsiasi, ieškovė nereikalauja grąžinti automobilio, o todėl ji neįrodė, kad jai padaryti 7250,88 Lt nuostoliai.

Apeliacinį skundą pateikusi ieškovė BUAB „Valdauta“ nurodo, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nepagrįstai panaudos sutarties terminą pripažino nepasibaigusiu, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, o tai yra pagrindas panaikinti arba pakeisti šio teismo sprendimą (CPK 330 str.). Kolegija taip vertina dėl tokių priežasčių:

Pirma, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą panaudos sutartį.

CK 6.193 straipsnio nuostatos reikalauja sutartis aiškinti sąžiningai, aiškinat sutartis, pirmiausia nagrinėti, kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. 2009 m. sausio 8 d. sudaryta Automobilio panaudos sutartimi (b.l. 18, t. I) V. A. prekybos įmonė atsakovui R. K., pareiškusiam realų ketinimą pirkti automobilį, perdavė laikotarpiui iki 60 dienų naudotis automobilį KIA PREGIO, kad atsakovas galėtų įvertinti automobilio techninį stovį. Šioje sutartyje labai aiškiai nurodyti jos esmė ir tikslai – prieš perkant pasinaudoti iki 60 dienų laikotarpiu automobiliu, kad įvertinti jo techninį stovį. Taigi pagal šią sutartį gautą naudotis tik jo būklės įvertinimo tikslu automobilį atsakovas privalėjo per 60 dienų arba nupirkti, arba grąžinti pardavėjui. Todėl teismo padarytos išvados, kad panaudos sutartis galioja ir šiuo metu, šios sutarties ieškovė neprašo nutraukti, yra akivaizdžiai nepagrįstos. Sutartyje įrašyta nuostata, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki pareikalavimo ją nutraukti, leido šalims nutraukti panaudos sutartį tik jos galiojimo metu, t.y. per 60 dienų nuo sutarties sudarymo. Aiškinimas, kad po 60 dienų, jei šalys sutarties nenutraukė, panaudos sutartis tapo neterminuota, yra neteisingas, nesąžiningas, nes prieštarauja sutarties esmei ir tikslui – per 60 dienų naudojantis automobiliu patikrinti jo techninę būklę, įvertinti, ar jis pirkėjui tinkamas. Be to, pats atsakovas, atsakydamas į ieškovės administratorės pretenziją, nurodė jai, kad panaudos sutartis pasibaigė suėjus sutartyje numatytam 60 dienų terminui, ši sutartis pratęsta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad panaudos sutartis tęsėsi ir po 2009 m. kovo 9 d.

Antra, teismas neįvertino ieškovės kaip bankrutuojančios įmonės specifinės padėties ir nesivadovavo reikšmingomis ginčo išsprendimui Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

BUAB „Valdauta“ administratorė 2011 06 01 pretenzijoje, kuria pareikalavo, kad atsakovas grąžintų ieškovei automobilį, gautą pagal 2009 01 08 panaudos sutartį, pagrįstai nurodė, jog atsakovo teisė naudotis šiuo turtu yra pasibaigusi 2009 m. kovo 9 d. Jei atsakovas būtų sąžiningai klydęs ir vertinęs, kad jis automobiliu teisėtai naudojasi pagal panaudos sutartį ir praėjus 60 dienų nuo šios sutarties sudarymo, gavęs bankrutuojančios įmonės administratorės pretenziją jis vis vien privalėjo automobilį grąžinti, nes iš pretenzijoje pareikšto reikalavimo turėjo suprasti, jog bankrutuojanti UAB „Valdauta“ panaudos sutarties toliau nebevykdys. Administratorės pretenzija, jei panaudos sutartis 2011 06 01 būtų galiojusi, šiuo atveju, kaip tą nustato Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas, būtų prilyginta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pranešimui apie sprendimą toliau sutarties nevykdyti, kuris konstatuoja sutarties vykdymo pabaigą. Po tokio administratoriaus priimto sprendimo, reikšti reikalavimą teisme dėl sutarties vykdymo nutraukimo nebereikia. Šių aplinkybių bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino, taigi nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus tik todėl, kad ieškovė ieškiniu nepareiškė reikalavimo nutraukti panaudos sutartį. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog bankrutuojanti įmonė, nepareikšdama reikalavimo nutraukti panaudos sutartį, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsakovas administratorei pranešė, jog automobilio jis neturi, nes grąžino panaudos davėjui. Taigi atsakovas savo atsisakymo grąžinti automobilį negrindė ta aplinkybe, kad jis teisėtai naudojasi automobiliu pagal panaudos sutartį. Įvertinus tai, akivaizdu, kad ieškovė kaip bankrutuojanti įmonė, pareikšdama ieškinį, neturėjo pagrindo nei reikalauti nutraukti panaudos sutartį, nei reikalauti iš atsakovo, kad šis grąžintų automobilį.

Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas padarė jai nuostolių.

Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratoriui privalo būti perduotas visas bankrutuojančios įmonės turtas. Iš buvusio UAB „Valdauta“ pranešimo (b.l.10, t. I) matyti, kad jis informavo administratorę apie tai, jog įmonės pirktas perparduoti automobilis KIA PREGIO, t.y. įmonės turtas, perduotas atsakovui R. K. pagal 2009 01 08 panaudos sutartį. Bankrutuojančios įmonės administratorei pareikalavus, kad atsakovas grąžintų įmonei neteisėtai naudojamą pagal pasibaigusią panaudos sutartį automobilį, atsakovas atsakyme į pretenziją nurodė, jog pagal panaudos sutartį naudotą automobilį jis grąžino trečiajam asmeniui dar 2009 metais, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taigi BUAB „Valdauta“ turėjo pagrindą kreiptis į teismą ir reikalauti iš atsakovo nuostolių, padarytų įmonei negrąžinant automobilio, atlyginimo.

Atsakovas, pasibaigus 2009 01 08 panaudos sutarties galiojimo terminui, atsisakęs automobilį pirkti, privalėjo jį grąžinti panaudos davėjui. Šios pareigos jis neįvykdė, bet ir ieškovė iki 2011 06 01 pretenzijos pareiškimo nepareikalavo grąžinti automobilį. Tačiau 2011 07 28 atsakovui įteikus ieškovės pretenziją, pareikalavus grąžinti automobilį, atsakovas privalėjo grąžinti automobilį. To nepadarius, laikytina, jog atsakovas nuo 2011 07 28 neteisėtai naudojasi svetimu daiktu. Todėl jis privalo atlyginti ieškovei pastarosios patirtus dėl neteisėtai naudojamo automobilio nuostolius (CK 249 str.).

Ieškovės administratorė, gavusi atsakovo atsakymą, kad jis nuo 2009 m. kovo 9 d. automobiliu nesinaudoja, yra grąžinęs automobilį trečiajam asmeniui, atsakovui nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti ieškovei 7250,88 Lt nuostolius – negrąžinto automobilio, skirto pardavimui, įgijimo vertę. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad atsakovas neįrodė, jog jis automobilį KIA PREGIO, kurį grąžinti pareikalavo ieškovė, yra įsigijęs nuosavybės teisėmis ir juo visą laiką naudojasi teisėtai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kodėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jis šį automobilį nusipirko, todėl šių motyvų nekartoja. Tačiau ši teisingai teismo nustatyta aplinkybė tik pagrindžia ieškovės reikalavimų pagrįstumą.

Nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija naikina (CPK 330 str.) ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Teisėjų kolegija vertina, jog pripažinti, kad atsakovas, negrąžindamas ieškovei automobilio, padarė jai būtent 7250,88 Lt dydžio žalą, negalima, nes atsakovas automobiliu neteisėtai, t.y prieš savininko valią, naudojosi tik nuo 2011 07 28, nuo tada, kai jam buvo įteikta BUAB „Valdauta“ pretenzija, kuria pareikalauta grąžinti automobilį. Taigi, kolegijos nuomone, yra pagrindas iš atsakovo priteisti ne ieškovės reikalaujamų 7250,88 Lt, bet 2482 Lt nuostolių atlyginimą. Pripažinus, kad tik gavus ieškovės administratorės pretenziją atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovei automobilį, jam to nepadarius, jis privalo, atlygindamas nuostolius, ieškovei sumokėti tiek, kokia tuo metu – 2011 m. liepos mėnesį – buvo automobilio vertė. Automobilio vertė, pagal atsakovo pateiktus turto vertinimo duomenis (b.l. 70-81, t. II) buvo 2482 Lt. Ieškovė kitokių įrodymų apie automobilio tuometinę vertę nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip.

Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad atsakovas turi ieškovės reikalautą grąžinti automobilį KIA PREGIO, kurio vertė 1041 Lt, jis 2013 02 12 ir 2013 02 22 vykusiuose teismo posėdžiuose siūlė grąžinti ieškovei automobilį. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad šio automobilio vertė yra 1041 Lt, netgi sutiko, kad, grąžinus automobilį natūra, būtų mažinama priteisiamų nuostolių atlyginimo suma (b.l. 2, t.II ).

Teisėjų kolegija, kaip to reikalauja CPK 2 str., siekdama kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, įvertinusi tai, kad ieškinį dėl nuostolių atlyginimo bankrutuojanti įmonė pareiškė suklaidinta atsakovo, jog šis ieškovei priklausančio automobilio neturi, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog automobilis yra pas atsakovą, šis gali automobilį grąžinti, kad yra aiški šalių nuomonė apie automobilio likutinę vertę, apie tokią galimybę šalys pasisakė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad yra pagrindas, ieškovei ir nepareiškus atskiro reikalavimo grąžinti automobilį, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 1041 Lt vertės automobilį ir dar priteisti iš atsakovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo dalį - 1441 Lt.

Likusi ieškinio dalis atmestina. Ieškovės patirtų nuostolių dalis 4768,88 Lt (7250,88 – 2482,00 = 4768,88) iš atsakovo negali būti priteista, nes jis automobiliu naudojosi ieškovei nepareikalavus automobilį grąžinti, už šią įmonei automobilio nuvertėjimu padarytą žalą atsakingais galimai galėtų būti laikomi įmonės darbuotojai, laiku nesiėmę priemonių susigrąžinti įmonės turtą.

Panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas tik iš dalies, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovei bankrutuojančiai įmonei pareikšti ieškinį dėl didelės sumos išieškojimo pagrindas atsirado atsakovui atsakyme į pretenziją melagingai nurodžius apie automobilio grąžinimą, nuslėpus faktą, kad jis automobilį dar turi, juo naudojasi, o vėliau bylos nagrinėjimo eigoje nurodžius nepagrįstus argumentus apie automobilio įsigijimą savo nuosavybėn, dar vėliau teigiant, kad automobiliu jis visgi naudojasi pagal nenutrauktą panaudos sutartį, kas yra nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apmokant už advokato teisinę pagalbą, dėl atsakovo nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis jam iš ieškovės nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teismuose išlaidos, proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai, kurios turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš ieškovės bankrutuojančios įmonės šios išlaidos nepriteisiamos remiantis CPK 96 str. 2 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Valdauta“ (j.a.k.151283829) 1041 Lt vertės automobilį KIA PREGIO (pagaminimo metai – 2000; identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o negalint grąžinti automobilio sumokėti atsakovei jo vertę atitinkančią 1041 Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt vienas litas) pinigų sumą.

Priteisti iš atsakovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Valdauta“ (j.a.k.151283829) 1441 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą) žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas