- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- I-2582-505/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00262-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 24) nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN), 2015 m. gruodžio 8 d. jis buvo paskirtas iš 10 būrio į 8 būrį, į kurį jis atsisakė eiti gyventi, nes tokį apsisprendimą lėmė labai rimtos priežastys. Dėl to pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, t. y. 15-ai parų jis buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Paskirtos drausminės nuobaudos ir bausmės pasekmės buvo ypač skaudžios, nes atlikdamas nuobaudą baudos izoliatoriuje, pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, turėti savo kavos ir arbatos, neveikė radijo taškas, teko kęsti šaltį, drėgmę, nebuvo langų. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinę kančią, jautė pastovią prislėgtą emocijos būseną, orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 31-34).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimui nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 2638 15-os parų laikotarpiui buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Nuobaudą atliko kameroje Nr. 7, kurios plotas 13,22 kv. m, įrengtos 3 gyvenamosios vietos. Pareiškėjas dėl patalpų atitikimo higienos normoms galėjo kreiptis į tikrinimo prievolę turinčią valstybės instituciją – Visuomenės sveikatos centrą, tačiau to nedarė. Marijampolės pataisos namai neturi konkrečiai 7 baudos izoliatoriaus kameros patikrinimo aktų. Nurodė, kad baudos izoliatoriaus kamerose atskirose patalpose įrengti sanitariniai mazgai. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, paskambinti telefonu.
Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.
Atsakovo nuomone, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas. Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 75 str. 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN baudos izoliatoriaus kameroje.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais pareigūnų veiksmais buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad dėl rimtų priežasčių negalėjo bausmės atlikti 8 būryje, todėl už administracijos nurodymų nevykdymą jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių.
Administracinėje byloje nustatyta, jog Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. pažymoje nurodyta, kad prašoma pataisos namų direktoriaus budintįjį padėjėją sulaikyti 24-ioms valandoms nuteistąjį A. P. dėl jo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje (b. l. 37).
Pareiškėjui A. P. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 2638 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2015 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje (b. l. 35-36).
Pareiškėjui A. P. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 26 d. nutarimu Nr. 2773 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2015 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje (b. l. 41-42).
Pareiškėjui A. P. Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 29 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2016 m. sausio 7 d. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje (b. l. 44-45, 46).
Pareiškėjas A. P. Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 195 buvo pervestas bausmę atlikti iš paprastosios į drausmės grupę vieneriems metams, už tai, kad 2016 m. sausio 26 d. jis atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje (b. l. 49-50, 51).
Byloje taip pat nustatyta, kad į Marijampolės PN pareiškėjas atvyko 2008 m. liepos 3 d. ir buvo paskirtas atlikti bausmę 20 būryje. 2009 m. balandžio 15 d. pareiškėjas buvo pervestas į 13 būrį, iš kurio 2009 m. gegužės 20 d. buvo pervestas į 12 būrį. 2009 m. liepos 15 d. pareiškėjas pervestas į 21 būrį, 2010 m. liepos 7 d. buvo pervestas į 22 būrį, 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjas pervestas į 10 būrį, 2015 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas pervestas į 8 būrį, tačiau atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje, dėl ko buvo paskirta drausminė nuobauda (b. l. 57). Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atliktus tarnybinį tyrimą (b. l. 57-58).
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog apklaustas A. P. atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje, nes jame nenori būti, konkrečių priežasčių nenurodė ir kategoriškai atsisakė įvardinti savo poelgio priežastis. Nesuprantamai pradėjo kalbėti apie pareigūnų blogą darbą ir kažkokius susidorojimus. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai raštu ir žodžiu apklausė 8 būrio nuteistuosius, kurie nurodė, kad jie nežino dėl kokių priežasčių (problemų, priešų) nuteistasis A. P. atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje.
Jau buvo paminėta, kad neturtinę žalą A. P. kildina iš neteisėtai, jo manymu, 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 2638 paskirtos drausminės nuobaudos, kurios pareiškėjas nustatyta tvarka neapskundė, tačiau mano, jog drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 8 dalyje (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei suformuluotas pareiškėjo reikalavimas.
Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškinio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškinio pareiškimo) dalyką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
Pareiškėjas teismui suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalyką), grindžia deliktinę valstybės atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.).
Kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo atsakovo veiksmų neteisėtumą, kurį įrodinėja remdamasis atitinkamomis BVK ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis.
Minėta, kad nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK (143, 183 straipsniai) ir jį įgyvendinančių teisės aktų, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas, t. y. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas). Jau buvo paminėta, kad pareiškėjas laiku nepasinaudojo BVK numatytu pažeistų teisių gynybos būdu ir šiuo metu tokios galimybės nebeturi.
Šiuo atveju pažymėtina, kad teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį numato BVK, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos.
Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas nebegali būti vertinamas BVK prasme, o turi būti vertinamas tik Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prasme. Savo ruožtu tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos, apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.
Tokios teisinės nuostatos, yra suformuluotos ir teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A756-416/2014) taip pat nurodė, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.
Atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.
Pagrindiniai reikalavimai ir kriterijai šiai valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdomai veiklai yra apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme bei kituose jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai principai, kuriuos turi atitikti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius 2015 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Marijampolės PN direktoriaus pavaduotojui pranešė, jog 2015 m. gruodžio 10 d. apie 16.00 val. į Kriminalinės žvalgybos skyrių kreipėsi nuteistasis A. P. ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 8 būryje (b. l. 38). Pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę jam paskirtame administracijos byloje patvirtina paties pareiškėjo 2015 m. gruodžio 10 d. rašytas paaiškinimas Nr. 78/867 (b. l. 39). Dėl to pareiškėjui minėtu Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 26389 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 35-36).
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jog pareiškėjas 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 25 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. sausio 26 d. atsisakė atlikti bausmę pataisos namų administracijos paskirtame 8 būryje, ir šiais atvejais nenurodė, jokių priežasčių, kliudančių bausmę atlikti būtent 8 būryje (nenurodė tarnybinio patikrinimo atliktos apklausos metu, 2015 m. gruodžio 10 d. pasiaiškinime Nr. 78/867, 2015 m. gruodžio 25 d. pasiaiškinime Nr. 60/05-3091, 2016 m. sausio 7 d. pasiaiškinime Nr. 60/05-36, 2016 m. sausio 26 d. pasiaiškinime Nr. 60/05-220, nenurodė ir skunde teismui), konstatuoja, jog pareiškėjui skunde teismui nenurodžius, dėl kokių priežasčių jis negali atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 8 būryje, ir nepateikus šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, daro išvadą, jog 2015 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 2638 nurodytas pareiškėjo A. P. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) ir 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) pažeidimas buvo išsamiai ištirtas, pateiktas tarnybinis pranešimas, pareiškėjo pasiaiškinimas, pažyma dėl administracijos nurodymų nevykdymo (b. l. 38, 39, 40), ir Taisyklių 205 punkto reikalavimas skiriant nuobaudą pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje, negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, turėti savo kavos ir arbatos, neveikė radijo taškas, teko kęsti šaltį, drėgmę, nebuvo langų, sanitarinis mazgas neatitiko higienos reikalavimų.
BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje laiškų rašymas, skambinimas telefonu negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėta ir tai, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.
Byloje nepateikta kitų įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintos temperatūros, drėgmės, sanitarinio mazgo įrengimo baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 7, 25, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos baudos izoliatoriaus kamerų patalpų temperatūros, drėgmės, sanitarinio mazgo įrengimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (temperatūros, drėgmės, sanitarinio mazgo įrengimo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl temperatūros, drėgmės, sanitarinio mazgo įrengimo neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinę kančią, jautė pastovią prislėgtą emocijos būseną, orumo pažeminimą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialias Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 74, 75), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus kreipėsi 10 kartų – dėl peršalimo ligų, nemigos, didelio dirglumo, tačiau nei karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos. Dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių, psichologinių problemų, kreipęsis nebuvo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.