Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 214 str. 1d. ( svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 182 str. 1d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. ( svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 214 str. 1 d. ( svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas) ir paskirta subendrinta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63str. 1d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., iš dalies pridėta subendrinta bausmė pagal 182 str. ir 214 str. 1 d. (svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas), bei bausmė pagal BK 214 str. (svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas) ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTA T Ė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. kovo 20 d. apie 20 val., pro duris įsibrovęs į V. R. butą, esantį S. J. – (duomenys neskelbtini)., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra nuimdamas V. R. akinius, grasindamas suduoti smūgius, pasikėsino iš nukentėjusiojo V. R. pagrobti 50 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi V. R. pinigų neturėjo.

Be to, jis, 2007 m. kovo 20 d. apie 20 val. 05 min., V. R. bute, esančiame S. J. – (duomenys neskelbtini), iš V. R. palto kišenės pagrobė V. R. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę ,,V. E.” Nr.(duomenys neskelbtini) ir lapelį, ant kurio buvo užrašytas asmens identifikavimo numeris, taip pagrobdamas svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, jis, 2007 m. kovo 20 d. nuo 20 val. 17 min 19 sek. iki 20 val. 21 min. 45 sek., AB banko „Hansabankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvedęs tikrus asmens identifikavimo duomenis ir taip apgaule informacinei banko sistemai prisistatęs vietoje V. R., neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą - V. R. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę ,,V. E.” Nr. (duomenys neskelbtini) ir per keturis kartus iš V. R. sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) savo naudai įgijo 2600 litų bei per du kartus iš V. R. sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) pasikėsino savo naudai įgyti 800 litų, tačiau pinigai nebuvo išmokėti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo viršytas grynųjų pinigų išėmimo limitas bei mokėjimo kortelė užblokuota dėl vagystės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

A. S. pagrįstai pripažintas kaltu pasikėsinęs pagrobti V. R. priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą, bei pagrobęs ir apgaule panaudojęs svetimą mokėjimo instrumentą, jo veikos pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai. Apeliaciniu skundu nuteistasis dėl V. R. vardu išduoto mokėjimo instrumento pagrobimo ir apgaulės būdu panaudojimo savo kaltės neginčija, tačiau kaltę neigia dėl pasikėsinimo pagrobti V. R. priklausantį turtą įsibrovus į patalpą. A. S. bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu taip pat neigė jog pasikėsino pagrobti iš V. R. 50 Lt įsibrovęs į jo butą, tą patį jis tvirtina ir apeliaciniame skunde, tačiau, tai kad jis įvykdė šį nusikaltimą patvirtinta byloje surinktais ir teisme išsamiai ištirtais įrodymais.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis nesikėsino pagrobti iš V. R. 50 Lt įsibrovęs į jo butą, o jis į nukentėjusiojo V. R. butą buvo įleistas gera valia paskambinus į durų skambutį yra nepagrįsti.

A. S. parodymus, kad jis atėjo pasiskolinti pinigų pas mažai pažįstamą žmogų, bei į butą buvo įleistas gera valia apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. R. viso proceso metu, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jų nekeisdamas, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. V. R. nurodė, kad A. S. panaudojęs jėgą nustūmė jį nuo durų į šoną, prieš jo valią įėjo į jo butą, adresu S. J. – (duomenys neskelbtini) bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą reikalavo iš jo 50 litų, tačiau jis pinigų nedavė, nes jų neturėjo. Tokie jo parodymai patvirtinti rašytiniais įrodymais – asmens parodymo atpažinti protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis atpažino A. S., kaip asmenį, kuris įsibrovė į jo butą, bei grasindamas fiziniu smurtu reikalavo 50 litų, bei iš palto kišenės pagrobė jo vardu išduotą banko kortelę bei lapelį su PIN kodu. (b.l. 15-17, 19-21).

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas teisingai pripažino, su kuo sutinka ir kolegija, kad A. S. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., nes jis įsibrovė į nukentėjusiojo V. R. butą bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą iš nukentėjusiojo reikalavo 50 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis neturėjo pinigų.

Šios bausmės paskirtos motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatos. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius atsižvelgė į A. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė keturias nusikalstamas veikas: vieną nebaigtą sunkų nusikaltimą, vieną apysunkį nusikaltimą ir du nesunkius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus, teistumas išnykęs, tačiau teistumas išnyko tik prieš mėnesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nedirbantis (b.l. 93), be to, skiriant bausmę atsižvelgta ir į A. S. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis atlygino žala nukentėjusiajam, nepagrįstas. Aplinkybė, kad apeliantas atlygino žalą nukentėjusiajam, apylinkės teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti, į ją atsižvelgta parenkant bausmės rūšį ir dydį, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu mažinti bausmę nėra pagrindo.

Teismas priimdamas A. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis atlygino padarytą žalą. Nors A. S. skunde teigia, kad jis pripažino savo kaltę ir pats prisistatė į policiją, teismas pagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. S. neigimas, jog jis pas nukentėjusįjį į butą pateko gera valia su tikslu pasiskolinti pinigų bei nurodydamas kitą nei nukentėjusysis mokėjimo instrumento pagrobimo vietą, neatitinka nustatytų byloje aplinkybių ir rodo tik dalinį A. S. savo kaltės pripažinimą ir nenuoširdų gailėjimąsi, todėl tai negalima laikyti lengvinančia aplinkybe. Teiginys, kad jis pats prisistatė į policiją, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-03-23 Kėdainių rajono policijos komisariato paskelbta operatyvinė paieška (b.l. 32), o 2007-04-13 A. S. buvo sulaikytas Mažeikių r. PK ir perduotas Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojams (b.l. 35).

Įvertinęs visas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai skyrė A. S. laisvės atėmimo bausmes. Pakirtos bausmės yra žymiai mažesnės už BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. str. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Bendrinant paskirtas bausmes taikyti nuteistajam palankesni būdai – apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdai. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad ir galutinė bausmė yra per griežta.

Aplinkybė, kad apeliantas turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, negali būti motyvu keisti nuosprendį. Jam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.