- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-1434-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00456-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- S.Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui S.Z., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S.Z. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5). Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo laikomas nežmoniškomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis - palatos buvo perpildytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, nesudarytos sąlygos pavalgyti prie stalo, veisėsi buitiniai parazitai, minkštasis inventorius antisanitarinės būklės, pareiškėjui kalint LAVL laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2015-09-15 palatoje tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl tokių netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, depresija, kančiomis.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime (b. l. 14-18) paaiškino, kad įprastai visos įrengtos miegamosios vietos palatose nebūna užpildytos. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Palatų sanitariniai mazgai atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis, be to, įrengta užuolaida. Palatos vėdinamos per atvirą langą, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Įstaigoje nuolat atliekami deratizacijos ir dezinfekcijos darbai, minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, išskalbta patalynė pacientams išduodama kas savaitę. Teisės aktai nenumato, jog palatoje turi būti įrengtas stalas. Pareiškėjas gydymosi LAVL metu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl ginčo dalyko. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą per trumpą laikotarpį. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
1Skundas tenkintinas iš dalies.
1Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų LAVL, atlyginimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš LAVL pateiktų duomenų (b. l. 14, 19-20) matyti, kad nuo 2015-04-21 iki 2015-05-05 pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 30, kurios plotas – 15,45 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 1,9 kv. m. ploto; nuo 2015-08-18 iki 2015-08-25 pareiškėjas buvo laikomas palatoje Nr. 3, kurios plotas – 28,49 kv. m., joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,7 kv. m. ploto; nuo 2015-09-08 iki 2015-09-15 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 29, kurios plotas – 15,45 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 1,9 kv. m. ploto; nuo 2016-03-08 iki 2016-03-29 pareiškėjas buvo laikomas palatoje Nr. 1, kurios plotas – 32,6 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4 kv. m. ploto; nuo 2016-06-03 iki 2016-06-10 pareiškėjas buvo laikomas palatoje Nr. 1 ir Nr. 2 – kameros Nr. 2 plotas yra 24,92 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,5 kv. m. ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu (iš viso 61 parą) pareiškėjui kalint LAVL palatoje, minimalaus gyvenamojo ploto norma jam nebuvo užtikrinta. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nepatogumų valgant bei stalų trūkumo palatose yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-05-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).
Pareiškėjas skundžiasi, kad kameroje Nr. 29 sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737, 34 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika nurodoma, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Įrengiant tualetą, turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Įvertinus LAVL pateiktą informaciją (paaiškinimus bei fotonuotrauką (b. l. 39)), konstatuotina, kad nors tualetas nuo gyvenamosios patalpos minėtoje kameroje ir nėra izoliuotas atskiroje patalpoje, tačiau yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei ilga nepermatoma užuolaida. Teismo vertinimu, asmuo, besinaudojantis sanitariniu mazgu, negalėjo būti matomas kitų kameroje esančių asmenų, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas negali būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys (iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje, žr., pvz., 2016-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad patalpose neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, veisėsi buitiniai parazitai, minkštasis inventorius buvo antisanitarinės būklės.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos Higienos normos reikalavimai (Higienos normos 1 p.). Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.). Turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas (33 p.).
Savo nurodomų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovo atstovas paaiškino, jog patalpos yra vėdinamos per atvirus langus, tą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 34-38), kuriose matyti, jog visose kamerose ir palatose įrengti skaidraus stiklo atidaromi langai, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar institucija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus (išmatuoti oro judėjimo greitį ir pan.) patalpoje, kurioje gyveno.
Atsakovo atstovas taip pat pateikia Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo kopijas (b. l. 21-30), iš kurių matyti, kad pacientams išduodamas minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas specialioje kameroje, kas atitinka Higienos normos 42 punkto ir 33 punkto reikalavimus. Iš byloje esančių Atliktų darbų aktų (b. l. 31-33) matyti, jog įstaigoje nuolat atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai. Duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo deklaratyvius argumentus, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateiktais paaiškinimais ir duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sąlygų LAVL (išskyrus byloje nustatytą minimalaus ploto normos pažeidimą) bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vis dėlto, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 61 parą neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams nuo paskutinės dienos, kuomet buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam neturtinę žalą. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Be to, atsakovo atstovas paaiškino, kad palatos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, yra įrengtos ne rėžimo zonos korpuse, todėl nėra rakinamos. Taigi, pareiškėjas laikotarpiais nuo 2015-08-18 iki 2015-08-25, nuo 2016-03-08 iki 2016-03-29 ir nuo 2016-06-03 iki 2016-06-10, kalint minėtose Chirurginio skyriaus palatose, turėjo galimybę visą dieną laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad mažą LAVL palatų plotą iš dalies kompensavo pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Teismas pažymi, kad tai nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiškėjui nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, tačiau daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tuo tarpu rėžimo zonos kamerose, kuriose jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta, pareiškėjas buvo kalinamas iš viso 23 paras.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 5000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Be to, jokie kiti skunde nurodomi pažeidimai šioje byloje nenustatyti.
Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, taip pat tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis bei tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyvendamas ne rėžimo zonos palatose (iš viso 38 paras) laisvu nuo medicininių procedūrų metu galėjo būti ir ilsėtis gryname ore, o 23 paras kalėjo kamerų tipo palatose, neesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 420 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Tokia išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. LVAT 2016-05-19 nutartį byloje Nr. A-756-556/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo S.Z. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S.Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.