- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-741-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir advokatei G. R. dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos advokatūra, UADB „ERGO Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas V. S. prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VVGTPT) ir advokatės G. R. 5 637,87 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismui nenustačius galimybės atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, klausimą spręsti LR CPK 84 str. nustatyta tvarka, t.y. atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo byloje. Nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 412,96 Lt, iš kurių 250 Lt jis moka už nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vertė 60 000 Lt. Pažymėjo, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Ieškovas teigė, kad metinės jo pajamos neviršija 12 MMA dydžio, todėl jam skirtina valstybė garantuojama teisinė pagalba, tačiau VVGTPT 2008-10-29 sprendimu Nr. (1.9) –S- 2125-08, teikti nemokamą teisinę pagalbą jam atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio mokėjimo termino atidėjimo atmetė. Nustatė ieškovui terminą iki 2009 m. kovo 27 d. sumokėti 199 Lt žyminio mokesčio ir įrodymą pateikti teismui. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo sunkios finansinės padėties. Ieškovas neįrodė, jog yra visiškai neįgalus ir neturi galimybės dirbti darbo, už kurį gautų atlyginimą. Taip pat nepateikė apibendrintų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie kitą registruotiną turtą. Aplinkybė, kad pateiktame pažymėjime iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiam didelės vertės butui teismai kitose bylose yra taikę areštą, nereiškia, kad ieškovas neteko nuosavybės teisės į šį turtą. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kurie susiję su šio turto disponavimo teisės ribojimu. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Teismas taip pat nurodė, jog ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetamas, kadangi žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas galimas tuomet, kai asmuo turi laikinų finansinių sunkumų. Kadangi buvo nustatyta, jog ieškovo pajamos nedidelės, todėl egzistuoja tikimybė, kad jis nesugebės sumokėti žyminį mokestį ieškinio atmetimo atveju. Taip pat konstatavo, kad nebuvo pateikta duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis pagerės ir ieškinio netenkinimo atveju jis realiai galės sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir atidėti klausimo dėl žyminio mokesčio nagrinėjimą. Nurodė, jog teismas nenagrinėjo prašymo pagrįstumo, neatsižvelgė į prašymo motyvus ir įrodymus. Apeliantas pažymėjo, jog yra bedarbis, bedarbio pašalpa bus mokama tik 2009 m. balandžio mėn., todėl buvo neįmanoma gauti teismo nurodytą sumą – žyminį mokestį iki 2009-03-27. Teismas priimdamas nutartį ignoravo ieškovo teisę būti visiškai atleistam ar iš dalies atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Informavo, jog per metus pajamos neviršija 12 MMA dydžio, tokiu būdu apeliantas turi teisę būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą, siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. LR CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Pagal LR CPK 83 str. 3 d., esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tai yra teismo teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (LR CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį.
Remiantis LR CPK 84 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija nurodo, jog kiekvienu atveju žyminio mokesčio klausimas sprendžiamas individualiai pagal asmens pateiktus motyvus ir įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą pasisakė dėl apelianto pateiktų įrodymų. Apeliantas pateikė duomenis, jog šiuo metu yra bedarbis ir registruotas darbo biržoje (b.l. 124). Pažymėtina, kad ieškovas paduodamas 2008-09-29 ieškinį dar nebuvo registruotas darbo biržoje, tačiau taip pat remdamasis LR CPK 83 str. 3 d. ir 84 str. prašė atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių duomenų pagrindu konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio. Apeliantas savo prašymui atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagrįsti pirmosios instancijos teismui nepateikė pažymų iš bankų, kurios patvirtintų, kad jis bankuose sąskaitų neturi arba sąskaitose yra maža pinigų suma, jis taip pat nepateikė VĮ „Regitra“ pažymos, iš kurios būtų matyti, kad jis neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi galimybę sumokėti 199 Lt dydžio žyminį mokestį. Nors ir ieškovas niekur nedirba, tačiau atsižvelgiant į jo amžių, jo įsidarbinimo galimybės nėra ribotos. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti iš dalies ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl sprendžia, kad naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo klausimu, remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo ar atidėjimo žyminiam mokesčiui mokėjimo klausimą.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui nustatytinas naujas terminas iki 2009 m. liepos 15 d. sumokėti 199 Lt žyminį mokestį bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (LR CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. S. terminą iki 2009 m. liepos 15 d. sumokėti 199 Lt žyminį mokestį, įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikiant pirmosios instancijos teismui.