Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. F. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo O. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo O. F. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

3. Apie bylos nagrinėjimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, 2017 m. spalio 19 d. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl minėto turto, nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys (CPK 532 straipsnis). Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 532 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimui aktualus TSR santuokos ir šeimos kodeksas nustatė, jog turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniam, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1993 m. gruodžio 16 d. registruotas D. F. vardu (e. b. l. 13). Turtas įgytas santuokoje, todėl yra D. F. ir O. F. bendroji nuosavybė. 1996 m. vasario 5 d. sprendimu nutraukus santuoką minėtas turtas nebuvo padalintas (e. b. l. 7). Pareiškėja prašo nustatyti, kad ji minimą turtą įgijo įgyjamosios senaties būdu.

5. Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad buvęs sutuoktinis, kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą nuo nuosavybės dalies, - nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, - bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką visu turtu naudojantis kaip savininkui – nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad nekilnojamuoju turtu ji nuo 1995 metų rūpinasi viena, tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ją nutraukus O. F. išreiškė valią nesinaudoti turtu ir nevaldyti jo kaip savo, nei karto nuo 1995 metų vasaros nemokėjo komunalinių mokesčių, nebuvo atvykęs į butą.

7. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad į minimą turtą nėra registruotos kitų asmenų nuosavybės teisės. Minėtas turtas nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja minėtą turtą valdė neteisėtai ar nesąžiningai. Pareiškėja atitinka visas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi sąlygas. Teismo vertinimu pareiškėja sąžiningai įgijo minėto nekilnojamojo daikto dalį bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydama, nepertraukiamai valdė turtą kaip savo. Jokių pretenzijų dėl šio daikto bylos nagrinėjimo teisme metu nepareikšta. Pareiškėja valdydama nekilnojamąjį daiktą buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis).

8. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėja atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir gali įgyjamąja senatimi savo nuosavybėn įgyti prašomo buto dalį. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Todėl nustatytinas faktas, kad pareiškėja D. F. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 177 straipsniu, 178 straipsniu, 533 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjai D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.