- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- I-6594-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 65) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-17 iki 2019-06-09 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, dušuose buvo nešvaru, muilo ir šampūno dozatoriai būdavo tušti, be to, nuo 2019-01-17 iki 2019-02-14 nebuvo karšto vandens. Kamerose neįrengti iškvietimo mygtukai, todėl, kilus pavojui, pareiškėjas nebūtų galėjęs prisišaukti pagalbos. Pareiškėjas neturėjo galimybės skalbti patalynę ir asmeninius drabužius. Kamerose buvo purvina, valymo priemonių pataisos namai neišduodavo. Laisvalaikio kambaryje nebuvo nei kėdžių, nei stalo, todėl pareiškėjas negalėjo skaityti, žaisti stalo žaidimų ir kt. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11-17) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 68-69) nurodė, jog ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Patalpas tvarko patys nuteistieji, iš jų yra paskiriamas vienas budėtojas, kuris nuolat turi palaikyti švarą. Tam yra išduodamos valymo priemonės. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems laisvalaikio kambarių įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Dušuose yra įrengtas visas reikiamas inventorius, tiekiamas karštas vanduo. Pirmojo sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, tad nuteistieji gali jose skalbti savo asmeninius drabužius. Patalynė ir rankšluosčiai skalbiami kartą per savaitę centralizuotai. Iškvietimo mygtukai gyvenamosiose patalpose įrengti, tačiau šiuo metu laikinai neveikia. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-01-17 iki 2019-06-09.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl gyvenamojo ploto normos
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Iš bylos duomenų matyti, kad už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo perkeltas į drausmės grupės gyvenamąsias patalpas (2 būrio 5 ir 6 miegamieji) (b. l. 15, 19, 23). Šiose patalpose, kurios įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus, pareiškėjas buvo laikomas užrakintas, išskyrus 2 valandų trukmės pasivaikščiojimą gryname ore (b. l. 56).
Minimalus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyk lės) 111 punkte, pagal kurį: vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. papunktis). Vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma drausmės grupės patalpose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog nesant reglamentuotai minimaliai gyvenamojo kameros ploto normai, nesudaro pagrindo nevertinti pareiškėjo kalinimo sąlygų (adm. byla Nr. A438-1841/2013). Tokiu atveju turi būti taikomos ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos taisyklės, t. y. jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teismo vertinimu, pagal savo pobūdį ir pareiškėjo laikymo sąlygas, drausmės grupės patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m.
Bylos duomenimis (b. l. 56, 24) nustatyta, kad pareiškėjas 2019-01-16 ir nuo 2019-02-20 iki 2019-06-09 buvo kalinamas 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 30,41 kv. m, o nuo 2019-01-16 iki 2019-02-20 gyveno 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 20,48 kv. m. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateikta pažyma (b. l. 56), 5 gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu gyveno 6 asmenys, o 6 gyvenamojoje patalpoje - 5 asmenys, todėl pareiškėjui teko nuo 4 kv. m iki 5 kv. m ploto, kas atitinka Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunkčio reikalavimus. Nors pareiškėjas atsikirtime į skundą teigia, kad 6 gyvenamojoje patalpoje nuolat būdavo 6 asmenys, nepateikė jokių objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, nenurodė, kokie konkretūs asmenys su juo gyveno (vardų, pavardžių), o tik deklaratyviai konstatavo, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys neteisingi. Be to, skunde pareiškėjas nurodo, kad minėtoje patalpoje buvo kalinama nuo 4 iki 6 asmenų, o atsikirtime į skundą teigia, kad šioje patalpoje nuolat buvo 6 asmenys. Taigi, pareiškėjo pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli ir vertinama kaip prieštaringa. Teismo vertinimu, tokie abstraktūs ir nenuoseklūs pareiškėjo argumentai nepaneigia Pravieniškių PN oficialioje pažymoje pateiktos informacijos, kuri parengta pagal pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus Priežiūros paros žiniaraščių suvestines (b. l. 56).
Pareiškėjas teigia, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, būtina atsižvelgti į sanitarinio mazgo užimamą plotą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl minimalios ploto normos pažeidimo.
Dėl patalpų švaros.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo purvina, dušai šiukšlini, gyvenimo sąlygos buvo antisanitarinės.
Higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pagal byloje pateiktą Pravieniškių PN Gyvenamųjų , buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 40-41), pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą (įskaitant ir dušo patalpą) atlieka jose gyvenantys nuteistieji (6-7 p.). Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai nuteistiesiems išdalina valymo inventorių (9 p.).
Iš atsakovės atstovo pateiktų valymo priemonių apskaitos žurnalo išrašų (b. l. 57-61) matyti, kad pareiškėjo gyvenamajam būriui reguliariai buvo išduodamos valymo priemonės (tualeto valiklis, universalus ploviklis, grindų ploviklis ir kt.). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteikiamas valymo inventorius, bei konstatuoja, kad tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė nuo paties pareiškėjo valios. Todėl nėra pagrindo šioje dalyje pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
Papildomai pažymėtina, kad nešvara ir netvarka tiek gyvenamosiose patalpose, tiek kiemuose, dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys teršia bei neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos, juolab, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas buvo aprūpintas valymo priemonėmis.
Dėl dušo.
Skunde teigiama, kad laikotarpiu nuo 2019-01-17 iki 2019-02-14 duše nebuvo tiekiamas šiltas vanduo.
Pareiškėjo į bylą pateiktas Pravieniškių PN 2019-04-17 raštas Nr. 7-1806 patvirtina, kad dėl užkalkėjusio šilumokaičio, iki 2019-02-14 dušuose nebuvo tiekiamas karštas vanduo (b. l. 5). Vis dėlto, minėtame rašte nurodyta, kad gedimas buvo pašalintas ir vandens tiekimas atnaujintas. Taigi, teismo vertinimu, pataisos namų administracija nustatytus gyvenamųjų patalpų įrengimo trūkumus šalindavo operatyviai. Be to, byloje nustatyta, kad būrio prausykloje yra įrengtas papildomas vandens šildytuvas. Prausykla pareiškėjas turėjo teisę naudotis kiekvieną dieną, todėl net pripažinus, jog tam tikrą laiką karšto vandens tiekimas dušo patalpose buvo sutrikdytas, teismo vertinimu, tai negalėjo sukelti esminių didelio masto nepatogumų, nes pareiškėjas turėjo galimybė nusiprausti prausykloje.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl karšto vandens tiekimo sutrikdymo. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai šioje dalyje dėl laikinai patirtų mažareikšmių nepatogumų nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.
Dėl iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas nurodo, kad patalpose neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl įvykus konfliktui ar kitam incidentui, pareigūnus prišaukti būtų labai sunku.
Nors atsakovės atstovas pripažino, kad iškvietimo mygtukai laikinai neveikia, pareiškėjas nenurodė, kokie pareigūnai, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis nereagavo į kvietimą bei kokios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo. Šias aplinkybes išdėstė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis hipotetinėmis prielaidomis, jog galimai kilus grėsmei dėl fizinio smurto ar kitų aplinkybių, pareiškėjas negalėtų pasikviesti pareigūnų, tačiau duomenų apie realiai pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes byloje nėra. Tokie deklaratyvūs pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.
Dėl skalbimo.
Pareiškėjas teigia, jog neturėjo galimybės skalbti patalynę ir drabužius, nes pataisos namų skalbimo mašina buvo sugedusi.
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Kauno skalbykla“ (b. l. 51-53), kuri teikia pataisos namams patalynės ir rankšluosčių skalbimo paslaugas. Taigi, patalynė Pravieniškių PN skalbiama centralizuotai ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui ši teisė buvo neužtikrinama. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad nuteistieji gali naudotis skalbimo mašinomis (b. l. 25). Vis dėlto, pareiškėjas teigia, jog ginčo laikotarpiu skalbimo mašina buvo sugedusi. Pravieniškių PN šią aplinkybę patvirtina, tačiau nurodo, kad skalbyklė buvo sutaisyta nuo 2019-03-25 (b. l. 7). Pareiškėjui kreipusis į pataisos namų administraciją dėl sugedusios skalbimo mašinos, jam taip pat buvo išaiškinta teisė išsiskalbti savo asmeninius drabužius maudymosi duše metu (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje, kadangi pareiškėjas visą ginčo laikotarpį iš esmės turėjo galimybę skalbti tiek patalynę, tiek drabužius. Teisės aktuose nėra numatyta konkreti pareiga laisvės atėmimo įstaigoms beatodairiškai aprūpinti nuteistuosius būtent skalbimo mašinomis.
Dėl laisvalaikio kambario.
Pareiškėjas teigia, kad laisvalaikio kambaryje nebuvo nei stalo, nei kėdžių, todėl jis negalėjo skaityti ar užsiimti kita leistina veikla.
Kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas užrakintas savo gyvenamosiose patalpose, išskyrus 2 valandų trukmės pasivaikščiojimą, skundo argumentai, dėl laisvalaikio kambario laikytini nepagrįstais, nes juo naudotis pareiškėjas neturėjo galimybės.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.