Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-15 · Byla Nr. N1-36-333/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
N1-36-333/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01139-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Nukentėjusysis
A. M.
Civilinis atsakovas
S. V.
Kaltinamasis
E. S., M. V., N. V., T. V.
Baudžiamoji byla Nr. N1-36-333/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01139-2011-7Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.6; 1.2.14.1.1; 1.2.18.2; 1.2.28.4; 1.2.29.3; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.1.11.10 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, gynėjams Kęstučiui Staniuliui, Kostui Žilinskui ir G. J. Valivoniui, nukentėjusiesiajam A. M. ir jo atstovei R. B., nepilnamečio kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei S. V., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Žanetai Abromaitienei viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) mieste, teistas:

1) 2011-07-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2011-09-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimu, remiantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2011-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimu;

3) 2011-09-26 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimu, 2011-11-18 to paties teismo nutartimi remiantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės apribojimu,

4) 2012-11-05 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 215 str. 1 d. 45 parų arešto, bausmę atlikęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) mieste, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 214 str. 1 d ir 302 str. 1 d.

N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) mieste, teistas:

1) 2011-01-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 mėnesiams laisvės apribojimu;

2) 2011-03-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. 90 parų arešto. Remiantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2011-01-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 90 parų arešto. Bausmę atlikęs, paleistas 2011-07-28.

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) mieste, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) E. S., būdamas pas nukentėjusįjį A. M. namuose su jo žinia, slapta pagrobė svetimą turtą - A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3-02 touch and type“ 525 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 525 Lt turtinę žalą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis E. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Laikotarpiu nuo 2011-10-12 iki 2011-10-14 veikdami bendrai E. S., M. V., N. V. ir T. V., kuris veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal LR BK 214 str. 1 d., 294 str. 2 d. bei 302 str. 1 d., neturėdami teisėto pagrindo bei pavartodami fizinį smurtą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ir nerealizuotą A. M. pažadą už M. V. grąžinti skolą, savo naudai vertė A. M. perduoti pinigus 200 Lt sumoje bei banko kortelę ir asmens tapatybė kortelę, reikalingus pinigams banke išgryninti ir juos išreikalavo, savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, o būtent,

2011-10-12 apie 16 val. M. V., N. V. ir T. V., prieš tai telefonu išsikvietę A. M. prie (duomenys neskelbtini) namo, kur neturėdami teisėto pagrindo bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė A. M. perduoti turtą – pinigus 200 Lt sumoje kaip tariamą skolą M. V., o A. M. neturint su savimi pinigų, toliau veikdami bendrai, M. V. pavartojus fizinį smurtą – sudavus smūgius A. M. į galvą bei pastarajam atsitrenkus į namo laiptinės duris ir patyrus fizinį skausmą, nedelsiant išreikalavo iš A. M. jam išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12122071. Taip neturėdami teisėto pagrindo įgijo A. M. dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. 12122071 ir šį dokumentą prie savęs laikė ir gabeno į banką SEB, esantį(duomenys neskelbtini), kur T. V. nubėgo su nukentėjusiuoju A. M.. Ten 2011-10-12 apie 16.45 val. nukentėjusįjį A. M. vertė iš sąskaitos banke paimti pinigus. Nukentėjusiajam A. M. laikinai davė jo asmens tapatybės kortelę finansinei operacijai atlikti - pinigams išgryninti, o A. M. su šiuo savo dokumentu išgryninus 175 Lt, nedelsiant juos ir asmens tapatybės kortelę išreikalavo iš jo.

2011-10-12 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Poras“ patalpose, T. V. 175 Lt perdavė M. V., o A. M. asmens tapatybės kortelę - E. S.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrai E. S., M. V., N. V. ir T. V., kuris veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal LR BK 214 str. 1 d., 294 str. 2 d. bei 302 str. 1 d., neturėdami teisėto pagrindo ir vartodami psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė A. M. atiduoti likusią skolos dalį, o jam neturint pinigų, privertė A. M. parašyti paskolos raštelį dėl visos 200 Lt skolos M. V. naudai.

Tęsiant nusikalstamą veiką 2011-10-14 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, atėję pas nukentėjusįjį A. M. į namus, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vėl vertė A. M. duoti pinigus, o A. M. neturint pinigų nedelsiant išreikalavo iš A. M. banko SEB mokėjimo kortelę VISA Elektron Nr. 4797094105714309 ir vertė su jais eiti į banką.

Taip savavaldžiaudami neteisėtai įgijo A. M. pinigus 175 Lt sumoje, įgijo ir gabeno A. M. priklausantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. 12122071 bei neteisėtai įgijo A. M. banko SEB mokėjimo kortelę VISA Elektron Nr. 4797094105714309 ir juos neteisėtai laikė iki 2011-10-14 13.45 val., kol asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę sulaikymo metu namo laiptinėje paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais kaltinamieji E. S., M. V. ir N. V. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 294 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.

Be to, kaltinamieji E. S., M. V., N. V. ir T. V. buvo kaltinami tuo, kad

2011 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), E. S., T. V., M. V. ir N. V. bendrais veiksmais, būdami pas nukentėjusįjį A. M. namuose su jo žinia, A. M. apsvaigino narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais, A. M. apsvaigus, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pagrobė svetimą turtą - A. M. daiktus: kompiuterį „I3 550/4096/500/Int/DVD“ 1498,99 Lt vertės, monitorių „LG M2350D-PZ 23“ 400 Lt vertės, klaviatūrą „MK320 Logitech Wireless US“ 139, 98 Lt vertės, spausdintuvą „Canon Pixma MP 270“ 149,99 Lt vertės, televizorių „LG LED 26LV250“ 1399 Lt vertės, namų kino sistemą „LG LH-T 363SD“ 599 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3-02 touch and type“ 525 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E1170“ 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. 4811,96 Lt turtinę žalą, tai yra kaltinti padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

2011-09-27(duomenys neskelbtini), UAB „OMNITEL“ įgalioto atstovo UAB „MINITEL“ patalpose, veikdami bendrai E. S., T. V., M. V. ir N. V., neturėdami teisėto pagrindo bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė A. M. perduoti turtą – telefoną, o būtent, vertė sudaryti sutartį naudotis UAB „OMNITEL“ paslaugomis ir įsigyti telefoną, po ko A. M. sudarius sutartį Nr. OM 1115930 ir gavus mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA C5-03 GREY“ 669 Lt vertės, šį telefoną nedelsiant išreikalavo iš A. M.. Taip neturėdami jokio teisėto pagrindo savo naudai įgijo A. M. telefoną „NOKIA C5-03 GREY“ 669 Lt ir padarė nukentėjusiajam A. M. 669 Lt turtinę žalą, tai yra kaltinti padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

2011-09-28 (duomenys neskelbtini), UAB „OMNITEL“ Alytaus atstovybės patalpose, veikdami bendrai E. S., T. V., M. V. ir N. V., neturėdami teisėto pagrindo bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė A. M. perduoti turtą – telefoną, o būtent, vertė sudaryti sutartį naudotis UAB „OMNITEL“ paslaugomis ir įsigyti telefoną, po ko A. M. sudarius sutartį Nr. OM 1115930 ir gavus mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY MINI“ 579 Lt vertės, šį telefoną nedelsiant išreikalavo iš A. M.. Taip neturėdami jokio teisėto pagrindo savo naudai įgijo A. M. telefoną „SAMSUNG GALAXY MINI“ 579 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajam A. M. 579 Lt turtinę žalą, tai yra kaltinti padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kartu su E. S., M. V. ir N. V. būdami prie parduotuvės „Pakalnutė“ sutiko A. M.. A. pokalbio metu pasisakė, kad turi kompiuterį ir paprašė įrašyti „Windows“ programą. Visus pasikvietė pas save į butą (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno kartu su dviem močiutėmis. Visi kartu vaišinosi alkoholiniais gėrimais, kalbėjosi. A. pasipasakojo apie savo asmeninį gyvenimą, gautas ir gaunamas pašalpas. Bute matė naujų elektronikos prietaisų. Po poros savaičių A. gavo pašalpą ir juos visus vėl pasikvietė į svečius, sakė, jog jam patinka su jais bendrauti. Tuomet vėl visi susirinko pas A., gėrė alkoholinius gėrimus, taip pat vartojo narkotines medžiagas. Arūnas taip pat gėrė ir rūkė marihuaną. Kitą kartą būdami pas A. norėjo išgerti bei nusipirkti narkotikų, bet neturėjo pinigų. Tuomet pasiūlęs A. parduoti spausdintuvą. A. kiek pagalvojo ir su pasiūlymu sutiko. M. su E. spausdintuvą nunešė E. tėvui ir gavo 70 Lt. Dalį pinigų davė A., o kitus praleido pirkdami alkoholį. Kitą vakarą įkalbėjo A. parduoti televizorių. Kiek pagalvojęs, jis sutiko. Su N. ir M. televizorių išnešęs ir pardavęs E. D. už 400 Lt. Dalį pinigų atidavė A.. Po kelių vėl visi susirinko pas A. ir įkalbėjo jį parduoti monitorių. Jis iš pradžių nesutiko, bet paskui nusprendė parduoti. Neprisimena, kas ir kam pardavė, bet gavo apie 300 Lt. Pinigų dalį atidavė A., kitus leido linksmybėms. Sekančią dieną buvo parduotas kompiuteris ir klaviatūra. Šį kartą A. niekas neįkalbėjo, jis pats taip nusprendė. Kompiuterį nupirko pažįstamas V. P. už 400 Lt. Pinigus panaudojo analogiškai. Paskiausia buvo parduota namų kino sistema E. D. už 200 Lt, pasiūlęs pats (T. V.). Visi parduodami daiktai buvo atiduodami su dokumentais. Lankantis pas A. bute, matė, jog jis turėjo du mobilaus ryšio telefonus. Vėliau A. skundėsi, kad pasigedo telefono „Nokia X3“. Dėl daiktų pardavimo nesijaučiantis nusikaltęs, nes A. juos pats leisdavo parduoti ar siūlydavo. Bendraudami su A. pastebėjo, kad jis savotiškas, bet to nesureikšmino. Atrodė, kad A. patinka jų draugija. Pretenzijas reiškė tik kaimynai dėl garsios muzikos ir triukšmo bute. Apie daiktų pardavimą kalba būdavo dar nevartojus alkoholinių gėrimų, išskyrus vieną kartą, kai norėdavo pasilinksminti, bet neturėdavo pinigų, todėl A. apsprendimas buvo esant jam blaiviam.

Praėjus gal savaitei su A. visi susitiko lauke. Norėjo pasilinksminti, bet niekas neturėjo pinigų. A. pasiūlė jo vardu sudaryti „Omnitel“ salone sutartį dėl telefono pirkimo, o nupirktą telefoną tuojau pat parduoti. A. pažadėjo padėti mokėti įmokas. Patys savo vardu sutarties nesudarinėjo, nes jis pats buvęs nepilnametis, o kiti turėjo išieškojimų per antstolius. A. priėmė pasiūlymą ir pažadėjo mokėti įmokas kiekvieną mėnesį iš gaunamos pašalpos. Taip buvo nupirkti skirtinguose salonuose du telefonai ir iš karto parduoti, gauta po 200 Lt.

Vėlesniu laiku vėl visi susitiko, kartu buvo ir A.. Vėl neturėjo pinigų ir sprendė, kaip jų prasimanyti, nes labai norėjo dalyvauti pas pažįstamą švenčiant gimtadienį. Buvo nuspręsta užstatyti M. kompiuterį. Taip nusprendė, nes A. pažadėjo gavęs pašalpą padėti grąžinti užstatą ir pats labai norėjo dalyvauti kompanijoje. Užstatę kompiuterį gavo 200 Lt ir visi su A. dalyvavo linksmybėse. Praėjus kiek laiko A. ėmė jų vengti, nedavė pinigų užstato grąžinimui, nors pašalpą jau buvo gavęs. Jis išsisukinėjo, kad teta paėmusi banko kortelę, supratę, kad meluoja. Tokiu A. elgesiu pasipiktinę. Susitikus prie(duomenys neskelbtini) namo pasikvietė A. ir pokalbio metu M. ranka sudavė kelis smūgius A. į galvą. Nuo smūgių A. atsitrenkė į laiptinės duris. A. išsigando ir pažadėjo pinigus atiduoti. Tą patį vakarą jis su A. nuėjo SEB banką ir iš sąskaitos buvo paimta 175 Lt, kuriuos A. jam iš karto atidavė. A. asmens tapatybės kortelę paėmęs kaip garantą, kad šis tikrai atiduos likusius pinigus M.. E., M. ir N. jų laukė „Poro“ parduotuvėje. Čia M. su A. pasirašė skolos raštelį dėl 200 Lt. Šį raštelį M. pažadėjo išmesti, kai bus pilnai atiduoti pinigai. Asmens tapatybės kortelę tą vakarą perdavęs E.. Po kelių dienų tarėsi su A. susitikti dėl likusios skolos grąžinimo. Nuėjus pas A. į namus, ten jau rado E. ir N., nebuvo tik M.. Dar būnant bute A. N. padavė banko kortelę. Visi ruošėsi eiti į banką. Išėjus į laiptinę juos sulaikė policija. Sulaikymo metu A. asmens tapatybės kortelė buvo pas E., o banko kortelė – pas N.. Bendraujant bute su A. pastebėjo, kad jis buvo sutrikęs, mano, jog jų bijojo, nes prieš kelias dienas M. jį buvo sumušęs.

Su nukentėjusiojo A. M. civiliniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko. Mano, kad turtinę žalą atlygino, nes visi kaltinamieji davė A. M. po 500 Lt, kai ieškinys dėl turtinės žalos yra 1561 Lt.

Kaltinamasis E. S. kaltu iš dalies prisipažino ir iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis T. V.. Be to, jis parodė, kad A. M. pats norėdavo su jais bendrauti, kartu linksmintis. Spausdintuvą A. pardavė dėl to, kad tuo momentu niekas iš jų keturių kaltinamųjų, nei A. neturėjo pinigų. Pats A. jį siūlė parduoti. Kompiuteriui pirkėją surado T. ir N.. Namų kino sistemą ir monitorių nupirko E. D.. Pirkėjų A. daiktams parduoti ieškojo visi bendrai. Gautus pinigus leisdavo taip pat visi kartu. Gėrimų ir narkotikų A. nepirko. Juos nupirkdavo jis su draugais. Linksmybių metu daiktų nepardavinėdavo, tai vykdavo prieš, išskyrus gal televizorių ir monitorių. Kaltinime minimi daiktai buvo parduoti maždaug savaitės laikotarpiu. Nesupratęs, kad elgiasi nusikalstamai, nes daiktai buvo pardavinėjami su A. žinia ir leidimu. Prisipažįstantis tik tai, kad slapta, niekam nematant pavogęs A. telefoną „Nokia X3“, buvusį bute virtuvėje. Pardavęs pažįstamam V. už 150 Lt. Telefonas „Samsung“ su A. žinia buvo užstatytas tam pačiam V. ir gauta 20 Lt, nes neturėjo pinigų cigaretėms. Du telefonai iš „Omnitel“ salonų buvo nupirkti A. sutikimu, o juos paskui pardavus, visi kartu su A. linksminosi. Kažkas iš jų buvo žadėjęs prisidėti mokant periodines įmokas.

Patvirtino, kad pats A. siūlė grąžinti 200 Lt užstatą už M. užstatytą kompiuterį, niekas jo nevertė. Kai reikėjo pinigus grąžinti, A. vengė juos duoti. Iš brolio E. pasakojimo žino, kad prie namų kiti kaltinamieji aiškindamiesi dėl pinigų A. stumdė. A. asmens tapatybės kortelę jam padavė T. įvykio dieną, kai juos sulaikė policijos pareigūnai. Su civiliniu ieškiniu sutinkantis tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino iš dalies ir davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis T. V.. Be to, jis parodė, kad A. M. su jais vartojo alkoholinius gėrimus, bet gėrė nedaug. Vartojant narkotikus nepastebėtas. Būdamas išgėręs A. elgdavosi normaliai, keistas nebuvo. Jam patikdavo būti su jų kompanija ir linksmintis. Pretenzijas reiškė tik kaimynai. Niekas tyčia A. negirdė, nesvaigino narkotikais. Jis tai darė savo valia. Daiktus iš buto pardavė per 1,5 savaitės laiką. Vėliau sužinojo, kad A. telefoną iš buto pagrobė E.. Išpardavus elektroninę aparatūrą ir toliau lankėsi pas A. bute, su juo bendravo. Vėliau A. buvo pasiūlyta išsimokėtinai nusipirkti du telefonus iš „Omnitel“ salono, juos iš karto parduoti ir pinigus leisti bendrai. Iš pradžių jis tam prieštaravo, bet po kelių dienų sutiko. A. žadėjo padėti mokėti periodines įmokas. To padaryti nespėjo, nes sulaikė policija. Pritrūkus linksmybėms pinigų už 200 Lt užstatęs savo kompiuterį. Jį užstatė tik todėl, kad A. pažadėjo gavęs pašalpą tuos pinigus grąžinti užstato gavėjui. Kai reikėjo pinigus grąžinti, A. pradėjo jų vengti. Jį sutikus prie (duomenys neskelbtini) namo aiškinosi dėl pinigų grąžinimo. Kartu buvo tik T. ir N.. Supykęs A. stūmė ir šis galva atsitrenkė į laiptinės duris. Tik tada pažadėjo eiti į banką ir paimti pinigus. Pinigų į banką A. nuėjo kartu su T.. Su E. ir N. jų laukė „Poro“ parduotuvėje. Atėjęs A. jam atidavė ne visus pinigus, apie 150 Lt. Kad užsitikrinti visų pinigų – 200 Lt grąžinimą, su A. pasirašė skolos raštelį visai sumai. Po poros dienų paskambino pats A. ir pasikvietė ateiti pas jį į namus. Ateidinėjant jį sulaikė policija. Ten jau buvo T. ir N..

Su nukentėjusiojo A. M. civiliniu ieškiniu sutinkantis iš dalies, tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl turtinės žalos atlyginimo visi keturi kaltinamieji susidėjo po 500 Lt ir A. M. davė 2000 Lt.

Kaltinamasis N. V. kaltę pripažino iš dalies, davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kiti kaltinamieji bei parodė, kad pardavinėjant nukentėjusiojo A. M. daiktus nesuprato, kad tuo darantis nusikaltimą. Viskas vykdavo su A. žinia. Daiktai buvo pardavinėjami tik tuomet, kai niekas iš jų keturių kaltinamųjų bei A. tuo momentu neturėdavo pinigų, o visi norėdavo linksmintis. A. apsispręsdavo parduoti daiktus dar būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotikų. Jo atžvilgiu niekas nevartojo fizinio smurto, niekuo negrasino. A. sutiko parduoti televizorių gal todėl, kad jam buvo pažadėjęs atnešti savąjį. Taip pat padėjęs parduoti ir namų kiną. Šiuos daiktus pardavęs E. D.. A. priklausanti banko kortelė policijos sulaikymo metu buvo pas jį, kurią tą pačią dieną jam buvo davęs A.. A. asmens tapatybės kortelė buvo paimta tam, kad užsitikrinti žadėto užstato pilną grąžinimą. Apie tai, kad A. atžvilgiu siekiant gauti iš jo užstato grąžinimui pinigų, buvo vartojamas smurtas, nematė, bet žinojo iš kitų kaltinamųjų pasakojimo. Su A. M. civiliniu ieškiniu sutinkantis tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad sugrįžęs iš vaikų globos namų apsigyveno pas močiutę E. J., kur gyveno ir jos sesuo, bute (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių, todėl vieną paskyrė jam. Su kaltinamaisiais susipažino prie parduotuvės „Pakalnutė“. Labiau bendravęs su M. V., lankydavosi vieni kitų namuose. Išeinant iš vaikų globos namų valstybės paskyrė 10 000 Lt pašalpą. Už šiuos pinigus nusipirko įvairių buities prietaisų. Bendraudamas su kaltinamaisiais kartais vartodavo alkoholį, bandė rūkyti „žolę“. Į svečius kaltinamuosius pasikviesdavo arba jie ateidavo patys, kartais nakvodavo, atsivesdavo panelių. Jų apsilankymams neprieštarvęs, nes bijojo jų. Kodėl bijojo, negalintis paaiškinti. Kaimynei dėl draugų apsilankymų nesiskundęs, nes jų bijojęs. Vaišės daugiausia buvo perkamos už jo pinigus, nes jis gaudavo pašalpą. Kai pritrūko pinigų, tuomet buvo pradėti pardavinėti daiktai. Juos pardavė maždaug per savaitę. Pirmiausia buvo parduotas spausdintuvas, televizorius, kompiuteris. Spausdintuvą pardavė M. savo tėtei už 70 Lt, iš kurių jam atidavė 20 Lt. Pardavimuose asmeniškai tiesiogiai nedalyvavęs, daiktus pardavinėjo kaltinamieji, atiduodavo tik dalį gautų pinigų. Ar tiems pardavimams prieštaravęs, dabar jau neprisimenantis. Niekam nesiskundęs, bijojo, nes teta jį barė dėl dingusių iš buto daiktų. Besilankydamas E. S. pavogė jo telefoną „NokiaX3“. Iš „Omnitel“ salono pirkti telefonus įkalbėjo E., kiti kaltinamieji pritarė, žadėjo padėti mokėti mėnesines įmokas. Jie išrinkdavo telefonus, o jis pasirašydavo tik dokumentus. Paskui eidavo visi kartu ir telefonus parduodavo. Apie šiuos įvykius tetai nepasakojęs, nesiskundęs. Linksmybėms pritrūkus pinigų kaltinamieji pasiskolino 200 Lt, o paskui reikalavo iš jo, kad jis tą skolą grąžintų. Dėl jos grąžinimo nieko nebuvo pažadėjęs, todėl ir nesiruošė duoti pinigų. Vėliau jį pasikvietė prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena E., ir M. jį stumdė, trenkė per galvą su ranka, dėl ko atsimušė į laiptinės duris. Išsigandęs jų elgesio sutiko eiti į banką ir paimti pinigų. Iki namų jį palydėjo N. su E.. Pasiėmęs banko kortelę su T. ėjo į SEB banką ir ten iš sąskaitos pasiėmė 180 Lt. Pinigus tuojau pat paėmė T.. Paskui nuėjo į „Poro“ parduotuvę, kur jų laukė kiti kaltinamieji. Tadas pinigus padavė M., o asmens tapatybės kortelę paėmė E.. Kadangi neva buvo grąžinta ne visi pinigai, todėl liepė rašyti skolos raštelį, ką jis ir padaręs, parašęs, jog pasiskolino 200 Lt. Po šio įvykio viską papasakojęs savo tetai ir su ja nuėjęs į policiją. Po kelių dienų vėl jam skambino T. ir teiravosi, kada atiduosęs M. visą skolą. Vėliau pas jį į namus atėjo N. ir E. ir tarėsi dėl pinigų. Tuo metu paskambinęs M. ir kvietęs ateiti pasiimti pinigus. Kai jis atėjo, visus policija sulaikė. Po visų įvykių su kaltinamaisiais vėl bendraujantis, daugiausia su M. ir T.. Bendravimas su kaltinamaisiais iš pradžių jam patikęs, bet, kai prasidėjo daiktų pardavimas, tai jau buvo neįdomu. Niekam nesiskundęs, nes bijojo, jog jie ko nors nepadarytų. Kaltinamieji jam davė 2000 Lt turtinei žalai atlyginti. Prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 6-7) nukentėjusysis A. M. parodė, kad M. V. buvo skolingas 200 Lt už užstatytą kompiuterį. Norėjęs su draugais dalyvauti šventėje, todėl pats prašęs gauti pinigų ir pažadėjo juos grąžinti, kai gaus pašalpą. Papildęs, kad ankstesnėje apklausoje neteisingai policijos pareigūnams nurodęs, jod draugai jį vertė parduoti daiktus. Nurodė, jog jie tiesiog siūlė parduoti, kad už gautus pinigus būtų galima nusipirkti narkotikų bei psichotropinių medžiagų, pats norėjęs parūkyti „žolės“. Kai įkalbinėjo, ne visada būdavo apsvaigęs, bet jie pasinaudojo juo. (Apklausoje dalyvavo paskirta atstovė R. B.).

Liudytojas R. D. parodė, kad iš kaltinamųjų yra nupirkęs du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ markės, jie buvo visiškai nauji, su įpakavimo dėžutėmis ir dokumentais. Už kiekvieną telefoną sumokėjęs po 200 Lt. SIM kortelių juose nebuvo. Jo darbo vietoje kartais lankydavosi A. M., bet tais kartais parduodant telefonus jo nebuvo.

Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamasis T. V. jam pasiūlė pirkti kompiuterio sisteminį bloką. Susitiko vidurdienį sutartoje vietoje, tikslaus adreso nežinantis, kažkur prie nukentėjusiojo namų, nes prie laiptinės matė stovintį A. M.. Jis nebuvo priėjęs, viską aptarinėjo tik su T., kuriam sumokėjo 400 Lt. Pasiėmęs pinigus T. nuėjo link A..

A. V., kaltinamojo M. V. tėvas, parodė, kad iš sūnaus pasakojimų žinojo apie A. M. bei jo asmeninį gyvenimą. Sūnaus prašymu instaliavo į A. kompiuterį „Windows“ programą. Vėlesniu laiku M. pasiūlymu nupirko iš A. spausdintuvą. Jam buvo papasakota, kad tai A. priklausantis daiktas. Spausdintuvas buvo visiškai naujas, net neišpakuotas. Nupirkęs už siūlytą 70 Lt kainą. Pardavimas vyko dienos metu. Nieko blogo neįtaręs, nes buvo paaiškinta, jog A. reikia pinigų, o pats spausdintuvas nelabai reikalingas. Dėl skolos žino tik tiek, kad A. M. buvo skolingas apie 200-300 Lt. Apie tai sužinojo, kai A. paskambino M. ir liepė ateiti pas jį pasiimti skolos, o nuėjus M. sulaikė policija.

Liudytoja O. T., nukentėjusiojo A. M. kaimynė, parodė, kad A. apsigyveno jos name, kai jam suėjo 18 metų ir jį išleido iš vaikų globos namų. Jis gyvena kartu su dviem močiutėmis. A. gavo išeitinę pašalpą, todėl už pinigus buvo nupirkta daug įvairių buities daiktų. Lankėsi tame bute ir matė. A. labai džiaugėsi turimais daiktais. Vėlesniu laiku pas A. ėmė lankytis draugai, bute buvo garsiai leidžiama muzika, triukšmaujama. Vieną vakarą pas ją atėjo A. močiutė ir prašė jaunimą sudrausminti. Jai nuėjus į butą, ten matė kaltinamuosius ir keletą panelių. Bandė juos sudrausminti, bet niekas jos neklausė, triukšmas tęsėsi iki vidurnakčio. Kitą dieną būnant pas A. bute, jis atsiprašė už triukšmavimą. Jai draugų elgesiu nesiskundė, tik pasakojo, jog pasigedo telefono, kurį ji naktį buvo mačiusi. Kitomis dienomis kaltinamieji lankėsi pas A., bet triukšmo nesigirdėjo. Kitas incidentas buvo praėjus gal porai savaičių, kuomet dėl triukšmo kvietė net policiją. Nuėjusi į butą pastebėjo, jog nėra televizoriaus. A. paaiškino, kad sugedo ir išvežtas taisyti. Nelabai tuo patikėjusi. Paskui A. pasakė, kad parduotas. Policijos pareigūnai jam liepė rašyti pareiškimą, bet pradžioje jis nerašė. Vėliau sužinojo, kad parduoti ir kiti A. daiktai, kuriuos pardavė bute besilankantys kaltinamieji. A. pasakojo, kad draugai turėjo skolų. Daiktų pardavimui neprieštaravo, nes sakėsi bijojo draugų. Šiaip A. nebuvo atviras, suprato, kad nuo jos kažką slepia. Gal būt dėl to, kad ji piktinosi triukšmu tame bute, juos drausmino. Vieną dieną atėjęs A. skundėsi, kad jo draugai reikalauja iš jo pinigų. Kaip tik jis turėjo gauti pašalpą. Tą dieną matė į laiptinę atėjusius E. S. ir M. V.. A. su jais išėjo. Vėliau atėjusi A. močiutė papasakojo, jog jie išėjo į banką. Mananti, kad kaltinamieji pasinaudojo A. nuoširdumu, tvirtos savo nuomonės neturėjimu, bet ir A. jai nebuvo nuoširdus pasakodamas apie įvykius kažką slėpė. A. niekada neprašė padėti išvaryti iš buto draugus.

Liudytojas E. S., kaltinamojo E. S. brolis, parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko T., N. ir M.. Prie jų buvo A.. Girdėjo, kad su A. buvo kalbama apie pinigus. Paskui N. liepė pakviesti brolį E., visi lyg tai ruošėsi eiti į banką. Atkreipė dėmesį, kad A. atrodė sutrikęs.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. D. parodė (t. 2, b. l. 78-79), kad paklausus pas A., kur dingo daiktai, jis paaiškino, jog išnešti taisyti.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 1) A. M. 2011-10-13 kreipėsi į policiją pranešdamas apie tai, kad jam pažįstami asmenys iš jo buto išnešė ir pardavė įvairius daiktus, nepagrįstai reikalauja duoti pinigų.

Pranešime (t. 1, b. l. 2), rašytame 2011-10-04 A. M. nurodė, kad jam neesant namuose, išėjus nusipirkti alkoholio, o po to grįžus, pasigedo kompiuterio, spausdintuvo, televizoriaus ir telefono. Draugų taip pat nebuvo.

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 3) policijos tyrėja nurodė, kad 2011-10-04 nuvykus į butą (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), A. M. nurodė, kad pasigedęs daiktų iš buto. Jis buvo apsvaigęs ir negalėjo tiksliai paaiškinti kaip dingo jo daiktai. Pradžioje aiškino, kad savo draugams sutiko atiduoti daiktus, kadangi reikėjo nusipirkti narkotikų, vėliau persigalvojo.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 15-17) įvykio vieta užfiksuota bute (duomenys neskelbtini) mieste. Dviejų kambarių butas ketvirtame aukšte.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole ir jų kopijose (t. 1, b. l. 18-28) užfiksuota, kad A. M. pateikė policijos tyrėjui dokumentus, patvirtinančius daiktų įsigijimą: mobilaus ryšio telefonų „Samsung E1170“, „Samsung Galaxy Mini“, „Nokia C5-03 Grey“, „Nokia X3-02“, kompiuterio, klaviatūros, televizoriaus, spausdintuvo, monitoriaus ir namų kino.

UAB „Omnitel“ raštu (t. 1, b. l. 39) patvirtino, kad telefonas „Samsung Galaxy Mini“ įsigytas 2011-09-28 salone(duomenys neskelbtini), o telefonas „Nokia C5-03 Grey“ įsigytas 2011-09-27 salone (duomenys neskelbtini).

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 44) apibendrinus telekomunikacinių ryšių informaciją nustatyta, kad minėtuose telefonuose kartus įsigytos A. M. SIM kortelės nebuvo naudotos nuo pat įsigijimo momento.

AB SEB banke esančios A. M. sąskaitos išraše (t. 1, b. l. 62) užfiksuota, kad 2011-10-12 grynais išimta 175 Lt. Tą pačią dieną gauta 180 Lt pašalpa.

Kratos metu pas E. D. (t. 1, b. l. 80) rastas ir paimtas namų kinas, televizorius „LG“ ir telefonas „Nokia X3-02“.

Reikalaujamų dokumentų ir daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 100-110, 111-117) nurodyta, kad E. D. policijos tyrėjui pateikė televizorių „LG“ ir jo garantinį taloną, namų kiną ir jo naudojimo instrukciją, monitoriaus garantinę knygelę.

Pakvitavimas (t. 1, b. l. 117) patvirtina, kad minėti daiktai buvo grąžinti A. M..

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 118, 119-123) patvirtina, kad A. V. policijos tyrėjui atidavė spausdintuvą“Canon“ ir jo dokumentus.

Pakvitavimas (t. 1, b. l. 126) patvirtina, kad spausdintuvas ir jo dokumentai grąžinti A. M..

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 127) patvirtina, kad V. P. policijos tyrėjui atidavė kompiuterio dokumentus.

Slapto sekimo protokole ir vaizdo įraše (t. 1, b. l. 153, 154) užfiksuoti 2011-10-14 įvykiai A. M. bute (duomenys neskelbtini) mieste. Į butą atėjo N. V. ir E. S., kurie kalbėjo apie būsimą grindų dangos keitimą, nurodė 100 Lt remonto kainą. Po to siūlė už tuos pinigus nusipirkti „ratų“. Klausinėjo apie banko kortelę ir siūlė eiti pasiimti pinigų.

Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 159) nurodyta, kad A. M. šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta.

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 175-176, 177-180) užfiksuota, kad 2011-10-15 iš N. V. policija paėmė A. M. priklausančią banko SEB kortelę.

Pakvitavimu (t. 1, b. l. 180) banko kortelė grąžinta A. M..

Reikalaujamo dokumento ir jo apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 181, 182, 183-186) užfiksuota, kad iš M. V. paimtas skolos raštelis. Jame nurodyta data – 2011-10-12. Turinys: „Aš M. V. paskolinau A. M. 200 Lt“. „Aš A. M. paskolinau M. V. skolygas 200 Lt. Pasižadu atiduoti iki 2011-10-18“.

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 187, 188-191) užfiksuota, kad P. A. policijos tyrėjui atidavė telefoną „Samsung E1170“.

Pakvitavimas (t. 1, b. l. 192) patvirtina, kad telefonas grąžintas A. M..

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 193) nurodyta, kad telefonų „Samsung Galaxy Mini“, „Nokia C5-03 Grey“, monitoriaus ir kompiuterio surasti nepavyko.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 2 b. l. 35-38) nurodyta, kad A. M. galėjo teisingai suprasti jo atžvilgiu galimai atliekamus nusikalstamus veiksmus. Jis linkęs pasiduoti įtaigai.

Asmens parodymo atpažinti metu (t. 2, b. l. 65-68) liudytoja O. T. pateiktose nuotraukose atpažino E. S. ir nurodė, kad šis asmuo A. M. bute būdamas virtuvėje rankose laikė juodu korpusu telefoną.

Asmens parodymo atpažinti metu (t. 2, b. l. 82-85) liudytoja E. J. parodė į N. V. nuotrauką ir nurodė, kad šis asmuo lankėsi jų bute.

Asmens parodymo atpažinti metu (t. 2, b. l. 90-92) liudytojas A. V. parodė į E. S. nuotrauką ir nurodė, kad šis asmuo su jo sūnumi M. atnešė parduoti spausdintuvą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. S., būdamas pas nukentėjusįjį A. M. namuose su jo žinia, slapta pagrobė svetimą turtą – telefoną „Nokia“. Nusikaltimas padarytas savanaudiškais tikslais, siekiant praturtėjimo jį realizavus, paimtas be nukentėjusiojo žinios ir sutikimo, nežinant ir kitiems kaltinamiesiems. Padarytas kaltinamojo E. S. nusikaltimas, nesant nusikaltamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių, kvalifikuotinas pagal LR BK 178 str. 1 d.

Kaltinamųjų E. S., M. V. ir N. V. nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, siekiant iš jo išreikalauti M. V. skolos grąžinimą bei susiję su psichine ir fizine prievarta, kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas - pagal LR BK 294 str. 2 d.

Surinktais įrodymais patvirtinama, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo A. M. iš tikrųjų buvo susitarimas dėl kaltinamojo M. V. skolos grąžinimo. Tačiau įsipareigojimo grąžinti skolą reikalavimas buvo vykdomas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis ir psichinis smurtas, taigi kaltinamieji elgėsi nusikalstamai. Kaltinamieji stumdė nukentėjusįjį, ko pasekoje jis kentė fizinį skausmą bei tuo buvo įbaugintas, kad jo atžvilgiu gali būti pasielgta panašiai ir ateityje. Be to, nukentėjusysis buvo vienas, kai kaltinamieji veikė keturiese ir išvien. Visi kaltinamieji buvo nurodę, kad skolos dydis buvo 200 Lt. Tai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinęs ir nukentėjusysis A. M. (t. 2, b. l. 6-7), tik vėliau nurodęs niekuo nepagrįstą 350 Lt sumą. Tokia pati suma buvo nurodyta ir paskolos raštelyje, nors ir surašytame vėlesniu laiku. Kaltinamieji nurodė, kad buvo grąžinta 175 Lt, tačiau 200 Lt sumą raštelyje nurodė tik siekdami užsitikrinti pilną pinigų grąžinimą, o ne dar papildomų pinigų išreikalavimą.

Siekdami užsitikrinti žadėtą skolos grąžinimą kaltinamieji vertė nukentėjusįjį A. M. eiti į banką, neteisėtai, prieš jo valią išreikalavo jo asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę. Šiuos dokumentus neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno. Kaltinamųjų E. S., M. V. ir N. V. nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėto banko kortelės įgijimo ir laikymo kvalifikuotini pagal LR BK 214 str. 1 d., o dėl asmens tapatybės kortelės neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo – pagal LR BK 302 str. 1 d. Šie nusikaltimai padaryti savavaldžiavimo metu, todėl kvalifikuotini pagal nusikaltimų sutaptį su nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes kaltinamųjų nusikalstami veiksmai dėl savavaldžiavimo nepagrįstai buvo vertinami kaip turto prievartavimas pagal LR BK 181 str. 1 d. Pripažintina įrodyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo egzistavo tam tikri sutartiniai santykiai, nukentėjusysis buvo žadėjęs užtikrinti skolos grąžinimą, tačiau vėliau pažado neištęsėjo. Tačiau kaltinamųjų veiksmai priverstinai reikalaujant įvykdyti įsipareigojimą, vertinti kaip nusikalstami. Nusikalstami veiksmai turėjo tęstinį pobūdį, truko dvi dienas su trumpa vienos dienos pertrauka, kaltinamuosius jungė vienas tikslas, vieninga tyčia, todėl laikytina, kad buvo padarytas vienas tęstinis nusikaltimas. Nusikaltimai buvo bendras visų kaltinamųjų veiksmų rezultatas.

Kaltinamasis T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veiksmų padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako dėl LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina (LR BK 11 str., LR BPK 3 str. 1 d. 4 p.).

Be to, E. S., M. V., N. V. ir T. V. buvo kaltinami pagal LR BK 180 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo A. M. namuose buvusių buitinių elektronikos prietaisų pagrobimo plėšimo būdu ir pagal LR BK 181 str. 1 d. dėl turto prievartavimo nusikalstamai privertus nukentėjusįjį A. M. įsigyti du mobilaus ryšio telefonus, o po to juos pasisavinus.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepatvirtino, kad šie nusikaltimai buvo padaryti. Kaltinime dėl plėšimo nurodyta, kad nukentėjusiojo A. M. turtas buvo pagrobtas atėmus jam galimybę priešintis, o būtent, apsvaiginus jį narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais. Tačiau tokie kaltinamųjų veiksmai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, nebent tik nukentėjusiojo A. M. prieštaringais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Visi kaltinamieji tvirtino, kad nukentėjusysis iki daiktų pardavimo nebūdavo apsvaigęs. Dėl daiktų pardavimo tardavosi ar jam siūlydavo juos parduoti tuo metu, kai jie visi neturėdavo pinigų linksmybėms. Tik pardavę daiktus, už gautus pinigus nusipirkdavo alkoholinių gėrimų ar narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir svaigindavosi. Nukentėjusiajam esant apsvaigusiam, kaip nurodė kaltinamieji, buvo parduotas gal vienas ar du daiktai, bet tiksliai negalėjo nurodyti kurie. Pats nukentėjusysis A. M. teisme patvirtino, kad pardavus daiktus, dalį pinigų atiduodavo jam, o už kitus linksmindavosi su kaltinamaisiais. Tai rodo, kad kaltinamieji nesiekė svetimo turto pasisavinimo ar jo užvaldymo nukentėjusiajam negalint pasipriešinti. Daiktų pardavinėjimas, kaip patvirtino liudytojai A. V. ir V. P. vykdavo dienos metu, be to, truko savaitę laiko ar ilgiau. Ne kartą tuo laikotarpiu nukentėjusiojo bute lankėsi kaimynė O. T., bet A. M. jai nesiskundė, priešingai, slėpė tai, kas vyksta bute su jo daiktais. Dėl nesančių daiktų aiškino, jog išvežti taisyti. Skundėsi pasigedęs tik telefono. Tame pačiame bute gyvenanti liudytoja M. D. aplinkybes dėl daiktų dingimo aiškino analogiškai. Ji parodė, kad A. M. jai taip pat tvirtino, jog daiktai taisomi. Nesiskundė nukentėjusysis ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie buvo iškviesti kaimynų dėl triukšmo bute. Teismo psichiatrai nurodė, kad A. M. linkęs pasiduoti įtaigai, tačiau jo atžvilgiu atliekamus veiksmus galėjo suprasti teisingai. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. daiktai buvo realizuojami su jo žinia ir jam suprantant vykstančius įvykius. Tai truko ne vienkartinio veiksmo metu, truko ilgą laikotarpį.

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamieji užvaldydami A. M. įsigytus du telefonus veikė nusikalstamai – prievartavo turtą ir tuo tikslu grasino panaudoti net fizinį smurtą. Šie kaltinimai taip pat nepasitvirtino byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Grasinimas panaudoti fizinį smurtą visiškai niekuo nepatvirtintas. Pats A. M. nepatvirtino tokių aplinkybių, jis nurodė, kad buvo tik kaltinamųjų įkalbinėjamas pirkti išsimokėtinai telefonus. Iš pradžių nesutikęs, o kai pažadėjo prisidėti mokant mėnesines įmokas, sutiko. A. M. buvo žinoma, kad įsigyti telefonai iš karto bus parduoti, o gauti pinigai praleisti linksmybėms ir jis viskam tam pritarė, kartu su kaltinamaisiais ėjo pirkti telefonų, o paskui kartu ėjo jų parduoti. Kaltinamųjų veiksmai dėl įtikinimo įsigyti telefonus, o po to jų realizavimas su nukentėjusiojo žinia, negali būti vertinami kaip nusikalstami.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus pripažintina, kad nukentėjusysis pats netinkamai elgėsi su savo turtu ir jo veiksmus nutraukė tai pastebėjusi bei jį globojanti teta R. B.. Tik siekdamas apginti savo veiksmus ir išvengti konfliktinių santykių su teta, kuri jam reiškė pretenzijas dėl jo elgesio, A. M. jos įtakojamas parašė pareiškimą policijai. Teisme A. M. nurodė, kad ir toliau bendraujantis su kaltinamaisiais, o dalis daiktų, kurie minimi kaltinime ir buvo grąžinti policijos pagalba, vėl realizuoti.

Taigi, apibendrinus teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamųjų naudai), konstatuotina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamieji E. S., M. V., N. V. ir T. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d., todėl jie turi būti išteisintini (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Žala atsirado pripažintinų nusikalstamomis veikomis pasekoje (LR CK 6.263 str.). Tarp kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis atsisakė, nurodė, kad ji atlyginta, kaltinamieji jau yra davę 2000 Lt, kurie pilnai atlygina padarytą turtinę žalą.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis A. M. savavaldžiavimo metu patyrė fizinį skausmą, išgyveno dvasiškai, turėjo nepatogumų, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, kad žala iš dalies jau atlyginta. Įvertinus šias aplinkybes priteistina 1500 Lt.

Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į tai, kad jie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė apysunkias nusikalstamas veikas, o kaltinamasis E. S. taip pat vieną ir nesunkią, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamieji nusikalto veikdami bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji E. S. ir N. V. teisiami ne pirmą kartą, o M. V. neteistas, E. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Vertinant šias aplinkybes bei tai, kad nebuvo padaryta sunkių nusikaltimų, kaltinamieji yra gana jauno amžiaus, skiriant laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymas atidėtinas, tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jų atlikimo, kaltinamųjų elgesį įtakos skiriami įpareigojimai, jų dėka bus pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti:

-pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 294 str. 2 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 214 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 302 str. 1 d. 9 mėnesiams laisvės atėmimu.

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal LR BK 214 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 63 str. 4 d. subendrintą bausmę ir bausmę paskirtą pagal LR BK 178 str. 1 d. subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2011-10-14 iki 2011-10-15.

E. S. pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo) ir pagal 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2011-09-27 ir 2011-09-28) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikant LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

-nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

-neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti:

-pagal LR BK 294 str. 2 d. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 214 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 302 str. 1 d. 9 mėnesiams laisvės atėmimu.

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2011-10-14 iki 2011-10-15.

M. V. pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo) ir pagal 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2011-09-27 ir 2011-09-28) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti:

-pagal LR BK 294 str. 2 d. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 214 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 302 str. 1 d. 9 mėnesiams laisvės atėmimu.

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2011-10-14 iki 2011-10-15.

N. V. pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo) ir pagal 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2011-09-27 ir 2011-09-28) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigoje.

T. V. pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo) ir pagal 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2011-09-27 ir 2011-09-28) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą T. V. atžvilgiu nusikalstamas veikas pagal LR BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2011-10-12 ir 2011-10-14) perkvalifikavus į LR BK 294 str. 2 d. nutraukti, nes tuo metu jis neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. S., M. V. ir N. V. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė