- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- ATP-1055-200/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07578-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netenkintas V. Š. skundas ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas Nr. 10N-13385916-14 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nutarimu V. Š. nubausta už tai, kad 2014 m. birželio 2 d. apie 17.10 val. ji Narbuto gatvėje vairuodama automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu (žiedu) važiuojančios transporto priemonės, privertė ją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui. Šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p., 158 p., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d., už ką jai buvo paskirta nuobauda – 400 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
V. Š. apskundus šį AVPK Kelių policijos nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino V. Š. skundo ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 10N-13385916-14 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-402-536/2014 ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti, t.y. jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliaciniame skunde V. Š. nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat savo skunde, ji kategoriškai neteigė, kad nepripažįsta pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau pažeidimo, už kurį ji patraukta administracinėn atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas bei valinį elementą – t.y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Apeliantės teigimu, negalima daryti besąlygiškos išvados, jog jos elgesys buvo chuliganiškas. Apeliantė nurodo, kad nors išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu (žiedu) važiuojančios transporto priemonės, tačiau nedarė to iš chuliganiškų paskatų. Ji važiavo su savo dviem mažamečiais vaikais, įvertino atstumą iki atvažiuojančios transporto priemonės ir įsitikinusi, kad atstumas yra pakankamas (tikrai ne 2 metrai, kaip nurodė pareigūnas teisme), įvažiavo į žiedinę sankryžą. Įvažiavusi ji pamatė ją prisivejantį motopatrulį su įjungtais švyturėliais. Jai sustojus, pareigūnas prisistatė, tačiau išdidžiu ir žeminančiu tonu pareiškė, kad neva jai nusibodo vairuoti, ji nemoka įvažiuoti į žiedą, kad metams atims jai vairavimo teisę, neleido ištarti nė žodžio. Ji išsigando, nesuprato, kas atsitiko, kadangi laukiasi, jautriai reaguoja į situaciją, patyrė stiprų stresą. Pareigūnas paėmė jos vairuotojo pažymėjimą ir liepė prisistatyti į policijos komisariatą. Jai nuvykus į policijos komisariatą, buvo pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą. Apeliantės teigimu, ji nebuvo supažindinta su straipsniu, kuris buvo įrašytas į administracinių teisės pažeidimų protokolą, jai nebuvo paaiškinta, kuo ji kaltinama. Apeliantės nuomone, teismas suteikė nepagrįstai didelę įrodomąją vertę sustabdžiusio policijos patrulio išsakytai, tačiau nepagrįstai įrodymais, nuomonei. Byloje nėra eismo įvykio vietos fotonuotraukų, vaizdo įrašų ar kitų įrodymų, iš kurių matytųsi, kad apeliantė automobilį vairavo chuliganiškai. Ji nurodo, kad turi 15 metų vairavimo stažą, niekada nėra bausta už panašų pažeidimą, važinėja su vaikais, todėl yra ypač atidi kelyje. Prašo atsižvelgti į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliantės skundą nurodo, kad palieka teismui spręsti V. Š. prašymo tenkinimo ar netenkinimo klausimą. Teigia, kad atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esančius faktinius duomenis, policijos pareigūnas tinkamai vertino bei kvalifikavo V. Š. padarytą veiką ir jai pagal ATPK 124² str. 1 d. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.
V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš V. Š. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, ji teigia, kad nors išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu (žiedu) važiuojančios transporto priemonės, tačiau jos veiksmuose nebuvo tyčios vairuoti automobilį chuliganiškai. Apeliantės manymu, pažeidimo, už kurį ji nubausta konstatavimui būtina nustatyti pažeidėjo chuliganiškas paskatas, be to, prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
Dėl V. Š. veiksmų kvalifikavimo
ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. Š. faktiškai savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodydama, kad jos veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad apeliantė nubausta ne už chuliganišką vairavimą, o už pavojingą vairavimą. Atsakomybė už chuliganišką vairavimą numatyta ATPK 124² str. 2 d., kuri numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, V. Š. kaltė, padarius LR ATPK 124² str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patrulio Juozo Razmio tarnybiniu pranešimu, V. Š. 2014-06-02 rašytiniu paaiškinimu, kuriame ji pripažino įvykio faktines aplinkybes, nurodžiusi, kad įvažiuodama į žiedinę sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, nes neįvertino atstumo, pripažįsta savo klaidą ir gailisi (b.l. 3-4). Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas V. Š. skundą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-06-06 nutarimo Nr. 10N-13385916-14, kuriuo V. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. buvo paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., teismo posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus – išklausė pažeidėją, institucijos atstovą, nukentėjusiuoju apklausė Juozą Razmį, įvertino administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentus ir padarė išvadą, kad V. Š., vairuodama automobilį ir šalutiniu keliu įvažiuodama į žiedinę sankryžą, privalėjo praleisti ja motociklu važiavusį nukentėjusįjį, tačiau to, pažeisdama KET 9, 158 p. reikalavimus, nepadarė, privertė nukentėjusįjį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sukeldama eismui ir jo dalyviams pavojingą situaciją. Tuo ji padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Š. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Dėl paskirtos nuobaudos
ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas, kaip minėta, asmenims užtraukia baudą nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 iki 2000 litų. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno A.Grigo 2014-06-06 nutarimu apeliantei paskirta 400 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, tai yra minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos.
ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 str. ir 32 str.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pažeidėjos prašymas sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galėtų būti tenkinamas tik taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, tačiau pažeidėja savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, kas apskritai neleidžia svarstyti švelnesnės negu įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimo klausimo.
Apeliantė, ginčydama savo kaltę ir veikos kvalifikaciją, tuo pačiu teigia, kad ji kategoriškai neteigė, kad nepripažįsta pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, kad ji nuoširdžiai gailėjosi, todėl prašo sušvelninti jai nuobaudą ar visai neskirti nuobaudos. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo protokole užfiksuotų V. Š. parodymų, ji nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo, aiškino, kad pažeidimo nepadarė, kad nėra įvykio filmuotos medžiagos, į sankryžą ji įvažiavo esant pakankamam atstumui kitų transporto priemonių atžvilgiu ir netrukdė eismui, kad pareigūnas ją nubaudė dėl asmeninių priežasčių, kad paaiškinimą policijai po įvykio ji rašiusi streso būklėje (b.l. 25-26). Šios aplinkybės patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad apeliantė nepripažino savo kaltės dėl pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju, skiriant V. Š. nuobaudą, buvo konstatuota viena pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad ATPK 31 str. 9 p. numato atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę, kai teisės pažeidimą padarė nėščia moteris, pažymą apie savo nėštumą apeliantė pateikė po nuobaudos paskyrimo su skundu dėl minėto 2014-06-06 nutarimo.
V. Š. praeityje bausta už KET pažeidimus (b.l.5), kas neigiamai apibūdina jos asmenybę, rodo, kad ji yra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Jos padarytas pažeidimas yra šiurkštus, nes kėlė pavojų eismo saugumui, tuo pačiu grėsmę eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama siekiant administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), taigi siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
V. Š. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dar labiau švelninti ją skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pažeidimą V. Š. padarė būdama nėščia, kas švelnina jos atsakomybę, paskirtų nuobaudų dydžio šiuo atveju neįtakoja, nes jai paskirtos minimalios nuobaudos.
Pažymėtina, kad ATPK 329 str. numatyta galimybė praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko kreiptis į nutarimą priėmusį organą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.