- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1-216-1065/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56857-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojyje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neįgalus, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Pakruojo šv. J. K. parapijoje, 2012 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2012 m. gruodžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, 2016 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2016 m. birželio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, tyrimas atnaujintas 2016 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2016 m. liepos 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, 2016 m. liepos 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas subendrinta bausme – viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2017 m. lapkričio 1 d. apie 22 val., bute, esančiame Pakruojo m., virtuvės kambaryje, žodinio konflikto metu, atsistojo priešais nukentėjusiąją G. J. ir kaire ranka laikydamas už rūbų, ties krūtinės sritimi, dešine ranka ne mažiau trijų kartų trenkė į skruostą, po to, papurtė ir ne daugiau penkių kartų kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei G. J. .
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
A. M. , apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad G. J. yra jo sugyventinė, su kuria bendrai gyvena apie 5 m. 2017 m. lapkričio 1 d. ryte, galėjo būti apie 7 val., su sugyventine buvo namuose Pakruojyje. Būdami namuose jie bendravo gražiai, tarėsi, kad važiuos į kapines. Apie 9 val. kartu su G. J. nusprendė nueiti į alaus barą atsigerti alaus. Alaus bare gėrė, nesipyko. Apie 22 val. jie nuėjo pas jo brolį A. M. , gyvenantį Pakruojyje, į svečius. Nuėję pas brolį į namus, jie visi trys gėrė alų virtuvėje. Begerdami su G. J. sukonfliktavo, konfliktas įvyko dėl girtumo. G. J. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Konflikto metu Giedrė jį, sėdintį ant kėdės virtuvėje, užsipuolė, bandė jam suduoti, bet nepataikė. Jis, sėdėdamas Giedrę nuo savęs stūmė tolyn, stumdamas Giedrę, jis atsistojo nuo kėdės ir, stovėdamas priešais ją viena ranka ją laikė, kadangi ji dėl girtumo vos pastovėjo ant kojų, o kitos rankos delnu sudavė ne daugiau trijų kartų į veido sritį ir, stipriai laikydamas abejomis rankomis, suėmęs už rūbų ties krūtinės sritimi, papurtė. Po to, ne daugiau penkių kartų kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas ir ją paleido. G. J. nukrito ant žemės, veidu į grindis. Po to, nuo žemės atsikėlė pati, jai bėgo kraujas. Atsikėlusi nuo žemės, ji neilgai pavaikščiojo po kambarį ir išėjo lauk. Tikslesnių to vakaro detalių papasakoti negali, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir ne viską pamena. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, G. J. atsiprašė, ši jam atleido (b. l. 72-74, 86-88);
nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. ryte, apie 9 val. kartu su sugyventiniu A. M. nuėjo į barą „Gluosnis“, esantį Pakruojo mieste. Ten vartojo alkoholį. Apie 22 val. A. M. paskambino jo brolis A. M. , kuris pasikvietė ateiti į svečius. Ji kartu su A. M. nuėjo į A. M. namus, esančius Pakruojo mieste. Tą vakarą buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Kiek pamena, tai, būdami A. M. namuose, visi vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Negali nurodyti tikslios konflikto priežasties, kadangi dėl girtumo neprisimena. Miglotai pamena, kad ji pati kažką pasakė A. M. . Ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tampa priekabi, agresyvi. Žodinio konflikto metu A. M. atsistojo priešais ją, nes tuo metu ji stovėjo, ir, kaire ranka laikydamas už rūbų, ties krūtinės sritimi, dešine ranka ne mažiau trijų kartų trenkė į skruostą. Po suduotų smūgių papurtė ir ne daugiau 5 kartų kumščiu trenkė įvairias kūno vietas. Sudavęs smūgius paleido, o ji, būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, veidu krito ant grindų. Nuo grindų atskėlė pati. Nuo smūgio į grindis jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs kraują, A. M. liepė nusiprausti, tačiau ji jo neklausė ir išėjo iš A. M. namų. Miglotai pamena, jog dėl fizinio skausmo sukėlimo kreipėsi į pareigūnus. A. M. suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinis atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 27-29);
iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policiją kvietė G. J. dėl A. M. smurto jos atžvilgiu. G. J. nustatytas 2,42 promilių, A. M. – 2,62 promilių girtumas (b. l. 7-9);
Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei G. J. .
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (100-102 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tūrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. M. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. M. teistas, teistumas neišnykęs (36-38, 39-43 b. l.), bausmę atlikęs (45 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (46-51 b. l.), psichiatro įskaitoje neįrašytas, priklausomybės įskaitose įrašytas nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. (57 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (55 b. l.), dirba (53 b. l.), darbo biržoje registruotas (52 b. l.), neįgalus (61 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 14.33 val. iki 2017 m. lapkričio 2 d. 14.37 val. (90, 95 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis).
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (96-97 b. l.) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką A. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 14.33 val. iki 2017 m. lapkričio 2 d. 14.37 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.