Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-360/2016

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19189-2016-0

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme 2016 m. balandžio 24 d. (1 diena).

Iš D. P. priteista: 79,67 Eur civilinis ieškinys teritorinei ligonių kasai atlyginti už V. G. gydymo išlaidas bei 1000 Eur V. G. pareikštam civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginti bei 300 Eur V. G. proceso išlaidoms už advokato atstovavimą byloje atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 24 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, be pateisinamos priežasties nesunkiai sužalojo V. G. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. sudavęs ranka vieną kartą V. G. į nosį ir pastarajai nuo smūgio parkritus ant žemės, D. P. nukentėjusiajai padarė veido sumušimą, patino nosies minkštieji audiniai, padarė poodinę kraujosruvą, pereinančią į dešinės akies vokus, odos nubrozdinimą apatiniame voke, nosies kaulų lūžimą, patino minkštieji audiniai abiejų lūpų dešinėje, nubrozdino odą apatinės lūpos raudonajame apvade, padarė kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje. Dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kitų sužalojimų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nekvestionavo apkaltinamojo teismo nuosprendžio dalies dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir su kvalifikacija sutiko. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Kadangi BPK nenumato apeliacinio skundo pakeitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl tos dalies, kurioje pareikšti nuteistojo prašymai apeliaciniame skunde, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas skunde nurodo, kad nepagrįstai buvo nepripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme yra vertinama, kiek nukentėjusiojo elgesys prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą, ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų veiksmų, kurie paskatino kaltininką jam nusikalsti. Taip pat įvertinami nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiai ir jų asmenybės bei nukentėjusiojo elgesys iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-397/2014). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis Nr. 2K-386/2012).

Nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad būnant kavinėje „Luiza“ tarp jo sugyventinės ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau lauke peraugo į susistumdymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis negalėjo paaiškinti konflikto kilimo priežasties, be to, kaip nurodė nuteistasis, jis buvo labai girtas, todėl nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Nukentėjusioji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog konfliktas vyko lauke, apie tai, kad merginos konfliktavo kavinės viduje, byloje duomenų nėra. Nuteistojo sugyventinė Ž. J. vadovaudamasi BPK 82 str. 2 d. pasinaudojo teise neatsakyti į pateiktus klausimus, todėl parodymų nedavė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad konfliktą bare pradėjo būtent nukentėjusioji, o ne Ž. J., be to, neaiški ir konflikto pradžia lauke, kai merginos viena kitai kibo į plaukus, todėl teigti, kad būtent nukentėjusiosios V. G. elgesys buvo provokuojamas ir kad būtent nukentėjusiosios veiksmai paskatino kaltininką jai nusikalsti, negalima. Atvirkščiai, baudžiamosios bylos duomenys nurodo, kad išskyrus merginas po susistumdymo, nukentėjusioji nuėjo į nuošalesnę vietą ir ten stovėjo, kai prie jos priėjęs nuteistasis D. P. jai sudavė į veidą. Taigi nei pats nuteistasis, nei nukentėjusioji ar liudytojas, apklausus juos netrukus po konflikto, nepatvirtino, kad nukentėjusiosios V. G. elgesys buvo kuo nors provokuojamas, ir dėl to nuteistasis turėjo atsikirsti. Net ir vertinant nuteistojo nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji konfliktavo su jo sugyventine, ji negali būti vertinama kaip provokuojama, dėl kurios nuteistasis turėjo imtis nusikalstamų veiksmų. Taigi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam D. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Baudžiamojoje byloje nesant duomenų, jog nuteistasis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, apylinkės teismas šios aplinkybės pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pabrėžtina, kad tik dalį priteisto civilinio ieškinio nuteistasis atlygino nukentėjusiajai tik prieš teismo posėdį apeliacinėje instancijoje, nors jo dydžio neskundė, tai parodo nuteistojo nenorą kuo greičiau atlyginti padarytą žalą.

Apeliantas teigia, kad mažintina nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, pripažinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Nors ši nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nepripažinta, teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2009, 2K-283/2010, 2K-314/2012, 2K-181/2014, kuriose priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos siekia nuo 2896 Eur iki 4344 Eur). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl bausmės paskyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios turi vienodą teisinę reikšmę. Ne mažiau svarbu, paskiriant bausmę kaltininkui, yra ir teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatskiriamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo. Pagal teismų praktiką tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, mano, kad D. P. už padarytą apysunkį, tyčinį, recidyvinį nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, atitinkanti jo asmenybės įvertinimą.

Skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertinta, kad padarė apysunkį, tyčinį, smurtinį, žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą nusikaltimą, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas teisingai apsvaigimą nuo alkoholio pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš esmės nemotyvuoto ir agresyvaus elgesio priežastis buvo alkoholio įtaka, nes nukentėjusioji iki įvykio nieko blogo jam nepadarė. Be to, D. P. anksčiau teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tokio pat pobūdžio nusikaltimą, taigi toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o priešingai, gana dėsningas, rodantis polinkį ne vien į nusikalstamą, bet ir į smurtinį elgesį, ir pagrindžiantis didesnį jo pavojingumą visuomenei. Taip pat jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis kartu ir už nedidelį chuliganizmą. Byloje nustatyta ir viena D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo, nuteistajam buvo paskirta žymiai trumpesnio termino, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė, nors esant tik vienai lengvinančiai aplinkybei ir vienai sunkinančiai, taip pat įvertinus nuteistojo polinkį į nusikalstamą elgesį, nuolatinį įstatymų pažeidinėjimą, nusikaltimų recidyvą, teismas turėjo teisę skirti ir ilgesnio termino, nei sankcijos vidurkis, bausmę. Nuteistajam pripažinus kaltę, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir ši aplinkybė leido nuteistajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dar sumažinti 1/3. Taigi laikyti už apysunkį, BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte numatytą nusikaltimą paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo, ji yra teisinga ir tinkamai realizuoja bausmės tikslus, todėl mažinti jos dydžio nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo, o vien tik nusikaltusio asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.

Pagal BK 75 str. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. P. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 metai. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato BK 75 str. taikymo apribojimų ir tokiu atveju, kai asmuo būdamas teistas padarė naują nusikaltimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju (nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą) turi būti apsvarstytas šio straipsnio taikymo tikslingumas ir, atidedant bausmės vykdymą, turi būti nurodyti motyvai, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis nepadarė atitinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant paskirtosios bausmės. Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti D. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi nebus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti proceso išlaidas

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme gautas nukentėjusiosios V. G. prašymas priteisti iš nuteistojo D. P. jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teisme.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamojoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis D. P. ir šis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios V. G. interesais, ji kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos surašant atsiliepimą bei atstovaujant teisme, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 str. 2 d., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. P. nukentėjusiajai V. G. 150 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.