- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-186-135-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Virginija Žindulienė, Klavdija Kruminienė
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-135/2009
Teisėjas Ramūnas Antanavičius Procesinio sprendimo kategorija
2009 m. gegužės 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendžio. Nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta, atleidžiant G. K. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. bei tęsti mokslą. Nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. T. priteistas 950,00 Lt turtinės žalos atlyginimas iš G. K., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalos atlyginimui, žalą privalo atlyginti jos tėvai ar rūpintojai. Nuosprendžiu taip pat konfiskuoti batai, dvejos džinsinės kelnės, du megztukai, marškinėliai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. buvo baudžiama už tai, kad panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Ji 2008-10-21 apie 21.45. val., prie (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) namo, Mažeikiuose, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą – tyčia sudavė ranka smūgius į veidą nukentėjusiajai E. T., taip jai sukėlė fizinį skausmą, ir pagrobė svetimą – E. T. priklausantį turtą 950 litų.
Šalies argumentai
G. K. skundžia 2009-03-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo teismo jį peržiūrėti, kadangi mano, kad jis yra per griežtas. Skundu G. K. prašo panaikinti įpareigojimą nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose ir prašo nekonfiskuoti drabužių. Nurodo, kad įpareigojimas būti namuose jai trukdys darbui, kadangi vasaros metu planuoja dirbti, nes tik dirbdama galės nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą, o prašymą nekonfiskuoti rūbų motyvuoja tuo, kad jeigu teismas priteisė iš jos, o jai neturint lėšų, iš jos tėvų ar rūpintojų, žalos atlyginimo 950 Lt nukentėjusiajai, tai pirkti už pagrobtus pinigus drabužiai turėtų būti palikti jai, o ne konfiskuoti, arba atiduoti nukentėjusiajai kaip žalos atlyginimas, panaikinus jai piniginės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad G. K. pagrįstai nustatyti įpareigojimai ir paskirtas už pagrobtus pinigus įsigytų daiktų konfiskavimas, gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas G. K. atsakomybės klausimą, pagrįstai vadovavosi LR BK XI skyriaus nuostatomis, kadangi G. K. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo aštuoniolikos metų ir teismo buvo nustatytos visos būtinos sąlygos, kurios reikalingos norint atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės to paties straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam LR BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Šiame straipsnyje yra numatytos šešios auklėjamojo poveikio priemones ir teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones (LR BK 82 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismas G. K. paskyrė dvi auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą (LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p.).
Teismas, spręsdamas nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės klausimą, siekia įgyvendinti ne vieną kurį nors tikslą, o kelis tarpusavyje susijusius tikslus: tiek nubaudimo už padarytą nusikalstamą veiką, tiek apsaugos nuo naujų nusikaltimų, tiek auklėjimo (pataisymo) priemonės, galinčios padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį.
Byloje nėra duomenų, charakterizuojančių G. K. asmenybę, tačiau jos mama R. K. yra nurodžiusi, kad G. yra probleminio charakterio, jos neklauso, nereaguoja į pastabas ir draudimus, dažnai nebūna naktimis namuose, namo kartais grįžta išgėrusi, apsilankymai pas psichologą G. būdo nepakeitė (b.l.31). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė G. K. baudžiamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių ir įpareigojo ją būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą (LR BK 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.). G. K. skundo argumentas, kad nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. jai pakenks, kadangi vasaros metu ji nori pradėti dirbti, atmetamas, kadangi Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, reguliuojantys nepilnamečių darbo sąlygas, nustato, kad dirbti naktimis draudžiama asmenims iki aštuoniolikos metų (LR Darbo kodekso 154 str. 3 d.). G. K. noras dirbti yra skatintinas, tačiau atsižvelgiant į jos asmenybę ir ankstesnį elgesį, pagrįstai galima tikėtis, kad tik nustačius teismo įpareigojimą nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, kada jos elgesį galės kontroliuoti tėvai ir bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos pareigūnai, bus galima efektyviau pasiekti auklėjamojo poveikio priemonių tikslus.
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2 d. 5 p.). BK 72 str. 2 d. nustato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas turi konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (paminėtos dalies 3 p.). Teismų praktikoje paminėta įstatymo nuostata - konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus, turi būti taikoma tik kyšio, kontrabandos ir panašiems dalykams. Plėšimo ir panašių nusikaltimų dalykams BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatos negali būti taikomos, nes kaltininkas plėšimo būdu užvaldęs turtą tik neteisėtai jį valdo. Iš kaltininko išimti pagrobti pinigai ir kiti materialią vertę turintys (bei jos neturintys) daiktai, remiantis BPK 94 str. 1 d. 5 p. teismo turi būti grąžinami teisėtam jų savininkui, o ne konfiskuojami. Nesant pagrobtų daiktų iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama tų daiktų vertę atitinkanti pinigų suma žalai atlyginti (LAT baudžiamoji byla Nr.2K-95/2004). Šiuo atveju buvo pagrobti pinigai, todėl teismas teisėtai priteisė iš kaltininkės juos grąžinti nukentėjusiajai.
Daiktai: batai, dvejos džinsinės kelnės, du megztukai, marškinėliai buvo prijungti prie bylos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BPK 91 str.) (b.l.28, 55). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 95 str. 1 d. 3 p. daiktai turi būti grąžinami fiziniams asmenims jų prašymu nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 93 str. 1 d.), o ne konfiskuojami, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 72 str. nurodytų požymių.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normą (BK 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.), todėl teismo sprendimas keistinas, naikinant jo dalį dėl turto konfiskavimo (BPK 328 str. 1 p.) ir dėl to priimant naują sprendimą (BPK 307 str. 6 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti panaikinant tą nuosprendžio dalį, kuria daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, konfiskuojami, ir toje dalyje priimti naują sprendimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: batus, dvejas džinsines kelnes, du megztukus, marškinėlius, saugomus Mažeikių PK (b.l.62-63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.