Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-329-929/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
AN2-329-929/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00144-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Rasa Paužaitė (pirm.)
Pažeidėjas
Č. J.
Institucija
VA VPK Trakų r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-329-929/2020Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00144-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Č. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo Č. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Č. J. skirta galutinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Iš Č. J. AB „(duomenys neskelbtini) ” priteista 300 Eur suma padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Č. J. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 21 val. 39 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,BMW 328“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros stulpą, apgadino automobilį ir elektros stulpą, apie eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė, iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4 p., 5 p., 9 p., 14 p., 127 p., 128 p., 219 p., 220 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu Č. J. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams ir nustatyti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą.

2.1. Skunde apeliantas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Cituodamas ir apibendrindamas teismų praktiką, teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

2.2. Skunde dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, pobūdžio, apeliantas nurodo, jog jis, nors ir vartojo alkoholį po eismo įvykio padarymo, tačiau ne dėl to, kad nuslėptų savo neblaivumo laipsnį vairavimo metu, o dėl išgąsčio. Apelianto manymu, tokiu atveju neproporcinga skirti analogišką teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kaip asmenims, kurie eismo įvykį padaro būdami neblaivūs. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, pažymi, jog nutarime nėra aptariamas šio administracinio nusižengimo momentas, t. y. liko neaišku kaip policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumą, jeigu jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

2.3. Apeliantas tvirtina, jog pasirinko dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, vėliau tęsė mokslus Vilniaus Teisės ir Verslo kolegijoje, kurioje įgijo aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu dirba ir gauna legalias pajamas. Taip pat nurodo, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Taigi, egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose, ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nėra padaręs nei analogiškų, nei panašių teisės pažeidimų, o administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) užfiksuoti teisės pažeidimai yra smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones jam anksčiau nebuvo atimta. Ši aplinkybė patvirtina, jog šie jo padaryti administraciniai nusižengimai yra atsitiktiniai. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl susisiekimo, kadangi jo gyvenamoji vieta yra užmiestyje, galimybė pasinaudoti viešuoju transportu yra labai ribota ir sukelia didelius nepatogumus. Teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga tikslu išlaikyti turimą darbo vietą. Pažymi, kad dirba automechaniku ir ši teisė darbe reikalinga kasdien, kadangi jam reikia išbandyti transporto priemones prieš jas remontuojant, taip pat po remonto, važiuojant darbovietės teritorijoje arba į bendro naudojimo kelią. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, kyla grėsmė prarasti darbą.

2.5. Apeliantas nurodo, kad jam jau pats procesas dėl padarytų administracinių nusižengimų turėjo poveikį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytus administracinius nusižengimus, nes skundu neprašoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri bus sumokėta. Taigi, jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Pažymi, jog, teismui abejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Be to, jis yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam dėl padarytų pažeidimų teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariatas (toliau ir – Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

3.1. Institucija nurodo, kad Č. J. padaryti administraciniai nusižengimai yra grubūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, todėl visos skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą Č. J. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Č. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

2. Apeliaciniame skunde nėra keliamas Č. J. kaltės klausimas dėl administracinių nusižengimų padarymo, tačiau prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

3. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad Č. J. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirtos šių straipsnių sankcijose numatytos minimalios baudos, kurių apeliaciniame skunde pažeidėjas neginčija. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą to paties straipsnio 4 dalis įpareigoja skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki penkerių metų, Č. J. nustatytas minimalus trijų metų šios administracinio poveikio priemonės terminas be transporto priemonės konfiskavimo. Tuo tarpu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą to paties straipsnio 7 dalis numato tik galimybę skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų, Č. J. nustatytas maksimalus trejų metų šios administracinio poveikio priemonės terminas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutarimo motyvuojamoje dalyje nenurodė jokių motyvų ar argumentų, kodėl Č. J. už administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, išimtinai nustatomas maksimalus trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant administracines nuobaudas buvo atsižvelgta į tai, kad Č. J. savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokios pirmosios instancijos teismo nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat ir tos, kurių pirmosios instancijos teismas nepaminėjo, o būtent, kad Č. J. už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nėra baustas, dirbantis, nesudaro pagrindo nustatyti jam maksimalų specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinęs tai, apygardos teismas sprendžia, kad nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl keistinas, mažinant už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki straipsnio sankcijoje numatyto minimalaus vienerių metų termino.

4. ANK 38 straipsnyje yra reglamentuojamas administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Vadovaujantis minėta norma, Č. J., kartu su galutine administracine nuobauda skirtina už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Esant šioms aplinkybėms, toliau svarstytina ar byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

5. Galimybę paskirti mažesnę švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

6. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenimis, nenustatė aplinkybių, rodančių, kad Č. J. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, galėtų būti pasiekti šios poveikio priemonės terminą sutrumpinus.

7. Skunde apeliantas nurodo, kad alkoholį vartojo po administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kas mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą. Apygardos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas vairavo automobilį ,,BMW 328” , v/n (duomenys neskelbtini) vairuodamas jį nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą, kurį apgadino, tuo padarydamas AB ,, (duomenys neskelbtini)” 300 Eur žalą, sugadino ir vairuotą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, apie kilusį eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė, o po eismo įvykio vartojo alkoholį (policijos pareigūnai nustatė jam 0,72 promilės neblaivumas). Ta aplinkybė, kad Č. J. alkoholį vartojo iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarytas nusižengimas nelaikomas mažiau pavojingu. Įstatymų leidėjas numatė tokią pačią atsakomybę ir asmenims vartojusiems alkoholį po eismo įvykio, nes dažnai tokiais atvejais (kaip ir nagrinėjamu atveju), neįmanoma nustatyti, ar vairuodamas transporto priemonę eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo blaivus. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad neaišku kaip policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumą, jeigu jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pasisakydamas dėl šių argumentų apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Trakų raj., policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą pažeidėjas jau buvo pasišalinęs, tačiau įvykį matę liudininkai nurodė, kad pažeidėjas pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuvykus ten buvo rastas pažeidėjas, iš jo sklido alkoholio kvapas, atlikus jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,7 promilės neblaivumas (b. l. 8).

8. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei teigiama skunde, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir Č. J. asmenybė. Nors Č. J. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu dirbantis ir gaunantis legalias pajamas, tačiau nagrinėjamu atveju padarė net tris administracinius nusižengimus, be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad praeityje Č. J. yra baustas administracine tvarka (past.- nuobauda nebegalioja), tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose, ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Apygardos teismas sutinka, kad byloje esantys duomenys neginčytinai įrodo, jog Č. J. pripažino savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo ir gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad egzistuoja jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Visgi kitos lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, konstatavimui nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog Č. J. sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, tačiau vadovaujantis ANK 30 straipsnio 4 dalimi, ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju, nei viename iš padarytų administracinių nusižengimų straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui už jų padarymą skirti tokią administracinio poveikio priemonę, todėl ir Č. J. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Įvertinęs tiek pažeidėjo asmenybę, tiek vienos lengvinančios jo teisinę padėtį aplinkybės buvimą, apygardos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nėra išimtinės, kad suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Skunde apeliantas akcentuoja, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o taip pat ir susisiekimui, kadangi jo gyvenamoji vieta yra užmiestyje, kuriame galimybė pasinaudoti viešuoju transportu yra ribota ir sukelia didelius nepatogumus. Apygardos teismas įvertinęs šiuo skundo argumentus pažymi, jog akivaizdu, kad Č. J. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant tiek darbines funkcijas, tiek užtikrinant savo kasdienius poreikius, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimų darymo. Be to, pažymėtina, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, tai yra, darbą, kuriame jo užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Be kita ko, aplinkybė, kad apeliantas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, leidžia manyti, jog jeigu jis ir netekų darbo, naujo paieškos didelių sunkumų nesukeltų. Pastebėtina ir tai, kad Č. J. gyvena (duomenys neskelbtini), jo gyvenamosios vietos geografinė padėtis yra tokia, kad viešuoju transportu gana greitai įmanoma pasiekti tiek prekybos centrus, tiek gydymo įstaigas. Svarbu pridurti, kad tiek paskirtos nuobaudos, tiek ir paskirtos administracinio poveikio priemonės tikslas ir yra toks, kad atsakomybėn patrauktas asmuo dėl savo padaryto (-ų) pažeidimo (-ų) patirtų neigiamų pasekmių, kadangi priešingu atveju būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės pažeidėjui iki administracinių nusižengimų padarymo buvo žinomos, tačiau nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo neteisėto elgesio, apygardos teismas sprendžia, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas trejiems metams, yra teisinga ir proporcinga, o dėl administracinių nusižengimų patiriamos pasekmės yra adekvačios Č. J. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nesuvaržo jo teisių labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

10. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Č. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti ir jų pagrindu sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Manytina, kad sumažinus kartu su administracine nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, teisinės atsakomybės poveikis Č. J. bus formalus ir prieštaraus ANK 22 straipsnio ir ANK 27 straipsnio nuostatų tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Č. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarimą ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės terminą sumažinti iki vienerių metų.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Č. J. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Rasa Paužaitė