- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- eI-6752-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01368-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Kategorijos
- 3.10.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, susipažinęs su BUAB „Egvilta“ skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-04-05 teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-03 rašto Nr. (11.39-30-4)-46-KD-1280 „Dėl mokesčių administratoriaus nurodymo vykdymo (BUAB „Egvilta“), 2016-12-20 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-263 nuostatas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pareiškėja į teismą kreipėsi nesutikdama su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-03 raštu Nr. (11.39-30-4)-46-KD-1280, kuriuo pareiškėjai buvo pateiktas paaiškinimas dėl mokesčių administratoriaus 2016-02-24 nurodymo Nr. (4.65)FR0706-2666 pateikti atitinkamus dokumentus. Pareiškėja formuluoja reikalavimą ir dėl 2016-12-20 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-263, tačiau skunde jokių argumentų dėl jo nepateikia, akto su tokia numeracija neprideda, todėl laikytina, kad reikalavimą dėl šio sprendimo reiškia per klaidą. Atsižvelgdamas į tai teismas laiko, kad pareiškėja ginčą inicijuoja dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-03 rašto Nr. (11.39-30-4)-46-KD-1280. Kaip minėta, ginčijamu raštu mokesčių administratorius paaiškino dėl 2016-02-24 nurodymo Nr. (4.65)FR0706-2666 vykdymo. Taigi, iš esmės pareiškėja nesutinka su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-24 nurodymu Nr. (4.65)FR0706-2666 pateikti prašomus dokumentus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 suformuluota pozicija, kad „Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011)“. Teisėjų kolegija nutartyje taip pat nurodė, kad konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai. Nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu, pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus. Tos pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2012-09-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2239/2012, 2014-06-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-591/2014.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-24 nurodymas Nr. (4.65)FR0706-2666, 2016-03-03 raštas Nr. 911.39-30-4)-46-KD-1280 „Dėl mokesčių administratoriaus nurodymo vykdymo (BUAB „Egvilta“)“ yra tik vieni iš mokestinio patikrinimo procedūros etape priimtų dokumentų, pareiškėjai sukeliantys procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą.
Be to, šiame rašte jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjai nėra nustatyta, juo pateikta informacija, todėl darytina išvada, kad jis savaime nelemia pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentų. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, suteikiama tam tikra informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A17-966/2006, 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-37/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti priimti BUAB „Egvilta“ skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, 2016-04-04 sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.