Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-28 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-11-13 apie 11.48 val., Neringoje, Nidos-Smiltynės pl. kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,26 prom. girtumas, sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą. ATP protokole nurodyta, kad šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 127 str. 3 d.

A. K. į teismo posėdį atvyko, nepripažino padaręs teisės pažeidimą. Paaiškino, kad 2016-11-10 UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis eina komercijos direktoriaus pareigas, išsinuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-11-11 jis automobiliu vienas išvažiavo į Neringą, atvažiavo į poilsio namus „Nidos burės“. Vartojo alkoholį, maitinosi kavinėje „Kuršis“. Alkoholinius gėrimus taip pat gėrė poilsio namuose. Nidoje bendravo su pažįstamais asmenimis, automobiliu nesinaudojo. 2016-11-13 rytą jis, A. K., nuėjo į kavinę „Kuršis“, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau sutiko pažįstamą asmenį, kuris buriuoja. Jis buvo su draugų kompanija. Jis to asmens paprašė, kad šis jį parvežtų į Klaipėdą, į „Amberton“ viešbutį, nes buvo jį užsisakęs nuo pirmadienio. Minėtas asmuo gyvena Vilniuje, tačiau jo asmens duomenis nurodyti atsisako, kadangi šis asmuo yra žinomas, tai galėtų pakenkti jo reputacijai. Apie 10-11 val. jiems važiuojant į Klaipėdą, minėtas asmuo vairavo jo išsinuomotą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jis, A. K., sėdėjo keleivio vietoje. Iš paskos važiavo jo automobilį vairuojančio asmens draugų kompanija, nes šį asmenį reikėjo parvežti atgal iš Klaipėdos. Tų asmenų jis nepažįsta. Nepamena visų tos dienos aplinkybių, kadangi nuo 2016-11-11 vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus. Teigia, kad automobilį vairavęs asmuo buvo blaivus, vairuotojo teises jis turėjo. Tas asmuo yra vyresnio amžiaus, sportuoja. Važiuodamas į Klaipėdą, jis turėjo pasiėmęs degtinės butelį. Važiuodamas automobilyje taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 11.00 val. – 13.00 val. dėl staigaus posūkio automobilis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į krūmus. Teigia, kad tuo metu automobilio greitis nebuvo didelis, apie 40-50 km/h. Automobilio vairuotojas negalėjo išlipti iš automoblio pro savo duris, kadangi jos buvo prispaustos medžiu, todėl lipo per keleivio dureles. Automobilis buvo apgadintas. Abu su vairuotoju buvo prisisegę saugos diržais, todėl nenukentėjo. Vairuotojas pasakė, kad tai nėra eismo įvykis, liepė kviesti tralą ir vežti automobilį į Neringos saugomą aikštelę arba į Klaipėdą. Šis asmuo paprašė apie jį neminėti, o netrukus kartu su iš paskos važiavusiais draugais iš įvykio vietos išvažiavo. Jis, A. K., paskambino savo vairuotojui į Vilnių ir pasakė, kad jam reikalingas tralas tarp Juodkrantės ir Smiltynės. Sakė, kad draugas nuvažiavo automobiliu į griovį ir kad reikia iš griovio ištraukti automobilį. Jis, A. K., sėdėjo automobilyje ir laukė, kada jo draugas A. Š. perskambins ir suras tralą, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Bandė automobilį užvesti, tvarkė bamperį, žibintus. Kadangi įvykis įvyko miške, pakelėje, kur buvo šlapia, jo batai galėjo susitepti. Pravažiavo kažkoks automobilis, jam parodė, kad viskas gerai, t.y. pakėlė nykštį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Jis tuo metu jau buvo išlipęs iš automobilio. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo jo pažįstamas asmuo, kuris pasišalino, kadangi joks eismo įvykis neįvyko, žala niekam nepadaryta. Iš ligoninės taksi automobiliu nuvažiavo į „Amberton“ viešbutį. Automobilis buvo grąžintas UAB (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovė jam nepareiškė jokių pretenzijų. Su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Iš esmės analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. nurodė 2016-11-22 savo paaiškinime policijai (b. l. 20).

Liudytojas R. D., Neringos savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos Juodkrantės ugniagesių komandos ugniagesys-vairuotojas, parodė, kad 2016-11-13 iš BPC gavo pranešimą, kad 34-tame km įvyko auto įvykis - automobilis nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą, vairuotojo nesimatė. Pabendravus su BPC, pranešė, kad daro žvalgybą. Kadangi automobilio „Toyota Avensis“ langai buvo tamsinti, tai nuo kelio vairuotojo nesimatė. Automobilis priekiu buvo atsitrenkęs į medį. Išlipus iš tarnybinio automobilio, jis pastebėjo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio keleivio vietoje sėdintį asmenį. Apie tai informavo bendrąjį pagalbos centrą. Atidarė minėto automobilio duris ir paklausė, ar jis nėra nukentėjęs. Vyras atsimerkė ir pasakė, kad jam nieko neskauda ir kad jis automobilio nevairavo. Jis buvo neadekvatus ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. A. K. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Kas vairavo automobilį, jie neklausė. Asmuo išlipo iš automobilio, tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Automobilyje rado A. K. dokumentus, nustatė, kad automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis buvo išjungtas. Kadangi nukentėjusiųjų nebuvo, sulaukė policijos, greitosios pagalbos. Medikai A. K. nusivedė į automobilį. Jis ir jo kolega atjungė automobilio akumuliatorių ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė 2016-11-13 tarnybiniame pranešime (b.l. 13).

Liudytojas R. A., Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad 2016-11-13 patruliuojant su R. V. gavo pranešimą, kad kelyje Juodkrantė-Klaipėda įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo automobilį, įvažiavusį į medžius, į krūmus. Automobilyje jau nieko nebuvo. A. K. stovėjo prie priešgaisrinės saugos tarnybos automobilio. Jis, liudytojas, apžiūrėjo automobilį, bandė bendrauti su A. K., tačiau šis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai. Jį, tai yra A. K., medikai išsivežė. Iš pradžių A. K. stovėdamas sakė, kad „prisidirbo“, bet paklausus ar jis vairavo automobilį, jis pasakė, kad automobilio nevairavo ir nežino, kas vairavo. A. K. suformuluoti sakinį buvo sunku, kadangi jis buvo pakankamai išgėręs. Jis, liudytojas, nuvažiavo iki Alksnynės posto, po to iki Juodkrantės, bet jokių kitų asmenų nepastebėjo. Automobilis buvo apgadintas stipriai, buvo išversti medeliai. Apžiūrėjus automobilį, ant priekinės panelės matėsi purvas. A. K. batai taip pat buvo ištepti purvu. Priekinė keleivio sėdynė buvo apipilta kažkokiu skysčiu. A. K. kelnės nebuvo šlapios. Kraujo nesimatė. Jis, liudytojas, nufotografavo ir išmatavo įvykio vietą. Kas nubraižė įvykio schemą, jis nepamena. Bylos medžiagą perėmė tyrėja. Daugiau su A. K. neteko bendrauti. Automobilis buvo išvežtas tralu į saugomą aikštelę.

Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė 2016-11-13 tarnybiniame pranešime (b. l. 12).

Liudytoja R. V., Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės vyriausioji patrulė, parodė, kad 2016-11-13 patruliuojant su R. A. gavo pranešimą, kad kelyje Juodkrantė-Klaipėda įvyko eismo įvykis. Jiems atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo priegaisrinės saugos tarnybos pareigūnai. A. K. buvo prie automobilio. A. K. sakė, kad „pakliuvo“. Sakė, kad ne jis vairavo automobilį, teigė, kad nežino, kas vairavo automobilį. Gaisrininkai minėjo, kad jiems atvykus į eismo įvykio vietą, A. K. sėdėjo automobilyje keleivio vietoje. A. K. nebuvo sužalotas, jo batai buvo ištepti purvu. Automobilyje ant panelės buvo kažkokie pėdsakai. Automobilis buvo stipriai apgadintas. Vairuotojo durelės buvo užspaustos ir išlipant, automobilio vairuotojas turėjo pasinaudoti keleivio pusės durelėmis. A. K. paaiškinimo nerašė, nes buvo neblaivus, drebėjo.

Liudytoja S. M. parodė, kad pagal verslo liudijimą nuomoja patalpas savo name, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad A. K. nuo 2016 m. lapkričio 12 d. buvo apsistojęs jos namuose, iš poilsio namų išvažiavo kartu su jai nepažįstamu asmeniu, prieš tai grąžinęs nuo kambario raktus. A. K. sėdo į automobilį Toyota modelio, į keleivio vietą, šalia vairuotojo. Toyota automobilis prieš tai visą laiką stovėjo namo kieme. Išvažiuodamas A. K. buvo neblaivus. Automobilį vairavusio asmens ji nematė. Po nagrinėjamo įvykio į jos namus buvo atėję policijos pareigūnai, ją apklausė, ir tik po apklausos informavo, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio. Parodė, kad A. K. yra nuolatinis klientas, kartais į poilsio namus atvažiuoja su drauge.

Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė 2016-12-27 savo paaiškinime policijai (b. l. 90-91).

Liudytojas A. Š. parodė, kad teikia pervežimo paslaugas, dirba taksi vairuotoju. Vieną dieną, tikslios datos jis nepamena, jam paskambino A. K., pasakė, kad jam važiuojant su pažįstamu asmeniu, automobilis Neringoje nuvažiavo nuo kelio ir klausė, ką jam daryti. Jam A. K. taip pat pasakė, kad vairuotojas išėjo ieškoti pagalbos ir paprašė surasti tralą. A. K. jam nesakė, kas vairavo automobilį, tai buvo kažkoks A. K. pažįstamas. Jis A. K. pasakė, kad tralo neieškos ir kad tokį transportą galima surasti internete.

Liudytoja M. M. Š., Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato tyrėja, parodė, kad ji pradėjo tirti nagrinėjamo eismo įvykio padarymo aplinkybes, tačiau jai teko išvykti į Klaipėdą, todėl bylos medžiagą perdavė vyr. tyrėjai L. P.. Automobilio apgadinimus fotografavo viršininkas, ji tik įformino automobilio grąžinimą, o vėliau surašė ir ATP protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo A. K. atžvilgiu surašymo dieną, tikslios datos nepamena, pas ją į kabinetą atėjo vyr. tyrėja L. P. ir pasakė surašyti A. K. ATP protokolą dėl duomenų apie vairuotoją nepateikimo, kadangi A. K. nurodė, kad ne jis vairavo automobilį ir nenurodė, kas tai padarė. Rašant ATP protokolą, jai paskambino viršininkas ir liepė paprašyti A. K., kad šis išeitų iš kabineto į koridorių. Viršininkas pasakė, kad užtenka duomenų, jog automobilį vairavo pats A. K.. Ji jo nuomonę palaikė, todėl A. K. buvo surašytas ATP protokolas už vairavimą neblaiviam. Išvada dėl A. K. vairavimo fakto buvo padaryta remiantis tuo, kad pagal automobilio pirmines nuotraukas buvo žinoma, jog automobilio vairuotojo durelių nebuvo galima atidaryti. Atvažiavę gaisrininkai A. K. rado sėdintį keleivio pusėje. Tačiau atsižvelgus į aikštelėje darytas automobilio foto nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti ant vairo, durelių purvai, buvo traktuota, kad A. K. perlipo į keleivio pusę, taip ištepdamas su kojomis vairą bei dureles. Pats A. K. įvykio vietoje negalėjo paaiškinti, kas vairavo automobilį. Pareigūnai įvykio vietoje ieškojo kitų asmenų, kurie galimai vairavo automobilį, tačiau nerado. A. K. įvykio vietoje sakė, kad lyg ir pats vairavo, paskui lyg ir ne pats. Pažeidėjas A. K. su ATP protokolu nesutiko, pasakė, kad jo neskaitys ir nurodė adresą, kuriuo jie jį gali išsiųsti, todėl ATP protokolas buvo išsiųstas paštu. Eismo įvykis įvyko 2016-11-13 tarp Juodkrantės ir Alksnynės posto. ATPP įsivėlė rašymo apsirikimo klaida dėl jo surašymo datos, tai patvirtina tarnybinis pranešimas surašytas įvykio dieną.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė 2016-11-28 tarnybiniame pranešime (b. l. 31-32).

D. S.-K. paaiškinime policijai nurodė, kad š. m. lapkričio 11-12 dienomis (vakarais) kavinėje „Kuršis“ lankėsi pilietis A. K.. Jį atpažino iš policijos pateiktos tapatybės kortelės kopijos. Asmuo kavinėje lankėsi vienas, iš išvaizdos atrodė neblaivus (b. l. 21).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2016-11-13, 10.50 val. Klaipėdos AVPK buvo gautas pranešimas iš fizinio asmens apie tai, kad kelyje Juodkrantė-Klaipėda, nuo 18 km už posūkių automobilis „Volvo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į medį. Aplinkui žmonių nėra. Gali būti prispaustų. Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Išklausus teismo posėdyje iš bendrojo pagalbos centro gautą garso įrašą, daugiau duomenų, nei nurodyta BIRT žiūryklėje, negauta. Skambinantysis nurodė tas pačias aplinkybes (b. l. 27-28, 95-96).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2016-11-13 apie 21.53 val. Klaipėdos AVPK Neringos PK buvo gautas pranešimas, kad GMP į Klaipėdos Universitetinę ligoninę pristatė A. K.. Aplinkybės: 2016-11-13 apie 10.00 val. kelyje Juodkrantė-Klaipėda, nuo 18 km. neblaivus asmuo vairuodamas automobilį, įvažiavo į medį. Diagnozė: girtumas, sužalojimų nenustatyta (b. l. 29-30).

2016-11-15 V. B. paaiškinime nurodė, kad jis automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-11-10 parvairavo iki A. K. namų. Toliau minėtu automobiliu disponavo A. K. (b. l. 18).

Eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio padėtis įvykio metu (b. l. 6).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. K. 2016-11-13 11.16 val. nustatytas 3.26 prom. neblaivumas (b. l. 7).

Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta, tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2017-01-04 (b. l. 8).

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2016-11-13 tyrėjas R. A., vadovaudamasis ATPK 269 str. 7 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. (2 d.), priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės vairuotojui pažeidus KET 130 punkto reikalavimus. Nurodyta, kad transporto priemonei apgadinta priekinė dalis. Dėl šios priežasties priimtas administracinis sprendimas dėl motorinės transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo (b. l. 9, 10).

CD diske esančiose fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis įvykio metu, jo apgadinimai. Taip pat užfiksuoti ant automobilio priekinių vairuotojo durelių, vairo, panelės esantis purvas (b. l. 39).

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2016-11-11 10.25 val. į Neringą pro Alksnynės kontrolės postą atvyko automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

Iš 2016-11-28 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą, susijusią su automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prastova, apgadinimu, saugojimu bei transportavimu (b. l. 60).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukti. Pažymėjo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę. Prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką perkvalifikuoti už duomenų apie asmenį, padariusį teisės pažeidimą, nepateikimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-6511/2010).

Vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. Nagrinėjant bylą teisme A. K. teismui nurodė, kad pažeidimo nepadarė, automobilio nevairavo, įvykio metu metu buvo neblaivus, policijos pareigūnams neigė vairavęs. Nurodė, kad automobilį „ Toyota Avenis“ vairavo kitas asmuo, kurio nurodyti nenori, kuris ir sukėlė eismo įvykį ir apgadino automobilį.

Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo – A. K. 2016-11-13, apie 11.48 val., Neringoje, Nidos – Smiltynės pl.kelyje padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Byloje nustatyta, kad 2016-11-13 buvo padarytas eismo įvykis automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu nuosavybės teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini), o A. K. pagal tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą nuomos sutartį buvo teisėtas šios transporto priemonės valdytojas (naudotojas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. savo kaltę neigia. 2016-11-22 po eismo įvykio A. K. rašydamas paaiškinimą nurodė, kad jis eismo įvykio metu nevairavo automobilio, nes buvo neblaivus, jis sėdėjo šalia vairuotojo keleivio vietoje. Kas vairavo automobilį, nurodyti atsisako. Vėliau nagrinėjant bylą, teisme patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad po eismo įvykio automobilio vairuotojas negalėjo išlipti iš automobilio pro vairuotojo dureles, kadangi jos buvo prispaustos medžiu, todėl išlipo per keleivio dureles ir netrukus, pasakęs, kad jo manymu, jokio eismo įvykio čia nėra, kartu su iš paskos važiavusiais draugais iš įvykio vietos išvažiavo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina teismo posėdžio metu apklausta S. M., kuri paaiškino, kad A. K. iš jos poilsio namų išvažiavo kartu su jai nepažįstamu asmeniu, kuris vairavo automobilį „Toyota Avensis“ . Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad A. K. po eismo įvykio paskambinęs paprašė pagalbos ir nurodė, kad eismo įvykio metu ne jis vairavo automobilį, eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalino su kitais asmenimis. Liudytoju apklaustas Neringos savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos Juodkrantės ugniagesių komandos ugniagesys-vairuotojas R. D., parodė, kad jam pirmam atvykus į eismo įvykio vietą, A. K. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, A. K. neigė vairavęs transporto priemonę. Pareigūnai R. A., R. V. taip pat nei paties eismo įvykio, nei jį sukėlusio asmens tiesiogiai patys nematė, pareigūnai parodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus prie automobilio, ten jau buvo priešgaisrinės saugos tarnybos pareigūnai. A. K. automobilyje nebesėdėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jiems teigė, kad automobilio nevairavo, ir nežino kas vairavo. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato tyrėja M. M. Š., parodė, kad buvo diskutuojama kokiu pagrindu surašyti ATP protokolą A. K. atžvilgiu, tačiau vėliau buvo prieita prie išvados, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių A. K. kaltę dėl jo vairavimo fakto esant neblaiviam. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina automobilyje purvais išteptas vairas, durelės, nes A. K., negalėdamas atidaryti vairuotojo durelių, turėjo perlipti į keleivio pusę, taip ištepdamas su kojomis vairą bei dureles. Tačiau atsižvelgus nuotraukose užfiksuoto automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį įvykio metu, negalima kategoriška išvada, jog iš vairuotojo vietos per keleivio pusę išlipo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip ištepdamas purvu automobilio saloną, nes esant užremtoms vairuotojo durelėms šalia augančiais medžiais, pro keleivio pusę galėtų išlipti bet kuris asmuo, vairavęs transporto priemonę.

Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kas vairavo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, byloje nėra. Aplinkybę, kad transporto priemonę 2016-11-13 vairavo A. K., konstatavo policijos pareigūnė, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, kuri vadovavosi fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota išteptos purvu automobilio durelės, vairas, panelė. Tačiau vien šiais duomenimis remiantis konstatuoti A. K. vairavimo faktą nėra objektyvaus pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad A. K. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio nuostatas. Teismas nustatė, kad šioje byloje nesurinkta patikimų neginčytinų įrodymų, kad būtent A. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą. Nesant pažeidimo sudėties, nenustačius administracinio teisės pažeidimo subjekto, byla A. K. atžvilgiu nutrauktina.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 punkte numatyti bendrieji reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kur imperatyviai nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad 2016-11-13 buvo padarytas eismo įvykis automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis įvykio metu nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), o A. K. pagal tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą nuomos sutartį buvo teisėtas šios transporto priemonės valdytojas (naudotojas). A. K. tiek medžiagos tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsisakė nurodyti, kas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors A. K. atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas teismo posėdžio metu prašė A. K. veiksmus perkvalifikuoti iš ATPK 127 straipsnio 3 dalį į transporto priemonės savininko (valdytojo) nustatytų reikalavimų nevykdymą, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjama A. K. kaltė ne dėl duomenų apie asmenį, padariusį teisės pažeidimą, nepateikimo, bet dėl KET pažeidimo, nulėmusio kito asmens turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Pažeidėjas turi aiškiai žinoti, kuo konkrečiai jis kaltinamas, protokole turi būti nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 284 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui suteikta teisė pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, jo dalį ar teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, tik kai protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant atsakomybę numatantį aktą. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi jokio teisinio pagrindo veiką perkvalifikuoti, kaip to prašo A. K. atstovas advokatas, nes šio pažeidimo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, reikalingas šių aplinkybių išsamus ištyrimas. Todėl apie priimtą nutarimą tikslinga informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti papildomus medžiagos tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo A. K. dėl duomenų apie asmenį, padariusį teisės pažeidimą, nepateikimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 280 straipsnio 1dalies 2 punktu, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį A. K. atžvilgiu nutraukti.

Apie priimtą nutarimą informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ( Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatą ), kad ši institucija atliktų papildomus medžiagos tyrimo veiksmus ir spręstų klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo A. K. už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.