- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-26-337/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Valdas Meidus, Evaldas Vanagas
- Nukentėjusysis
- S. P., R. P., L. D., V. P.
- Nuteistasis
- P. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus., Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L., a. k (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. bei 144 str. ir nubaustas :
pagal BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, pagal BK 144 str. – areštu 40 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 str., į bausmės laiką įskaityta viena P. L. sulaikymo diena.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. P. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Bausmę skirta atlikti atvirojoje kolonijoje.
Taip pat teismas nusprendė priteisti iš AAS „ (duomenys neskelbtini) “ Lietuvos filialo S. P. ir R. P. naudai 2500 EUR neturtinei žalai atlyginti, L. D. naudai 1250 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 3220, 91 EUR turtinei žalai atlyginti, V. P. naudai 1250 EUR neturtinei žalai atlyginti
Be to, teismas nusprendė iš P. L. priteisti 27 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo S. P. ir R. P. naudai, 3750 EUR neturtinės žalos atlyginimo L. D. naudai, 3750 EUR neturtinės žalos atlyginimo V. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 19 d. 16.30 val. - 2015 m. lapkričio 20 d. 1.00 val. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, taip pat šių taisyklių 127 p. reikalavimą, nes vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat taisyklių 128 p. reikalavimą, kad atsiradus kliūčiai kelyje privalu sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus eismo dalyviams, dėl ko kelio važiuojamojoje dalyje pastebėjęs gulinčio žmogaus kūną nesuvaldė vairuojamo automobilio ir priekine dalimi pervažiavo nukentėjusįjį J. P., taip padarydamas jam abipusius šonkaulių lūžimus, plaučių, blužnies ir kairio inksto plyšimus, pasmakrės žaizdas, veido, krūtinės, pilvo, galūnių, nugaros ir dešinio sėdmens kraujosruvas bei nubrozdinimus, dėl ko nukentėjusysis mirė. Be to, jis, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu žuvo J. P., ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus nukentėjusiojo gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai bei nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors tokią galimybę jis turėjo, ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į BK 281 str. 5 d., taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 20 000 Eur, t. y. priteisti S. P. ir R. P. naudai 18 000 Eur neturtinės žalos dydžio, po 1 000 Eur neturtinės žalos priteisti L. D. bei V. P. naudai. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma grąžinti jam konfiskuotą automobilį ,,Audi 80“ Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodomos minimo eismo įvykio aplinkybės ir pažymima, jog tą dieną, kada įvyko minimas įvykis, jis - P. L. alkoholį vartojo ryte, todėl po pietų, t. y. 16 val. 30 min., jautėsi blaivus ir dėl to vairavo automobilį. Nuteistasis tvirtina, jog teisme apklaustas policijos pareigūnas A. B., kuris kartu su A. D. buvo atvykęs į įvykio vietą ir apklausinėjo jį, nenurodė, jog jis buvo neblaivus. Skunde nurodoma, kad liudytojos F. J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi atsižvelgiant į tai, kad alkoholinius gėrimus parduoti neblaiviam asmeniui yra draudžiama, pardavėja, įtarusi, jog jis yra neblaivus, jam būtų gėrimų nepardavusi. Skunde minima, jog žuvusiųjų parodymus apie nuteistojo blaivumą teismas turėjo taip pat vertinti kritiškai, kadangi jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tyrėja E. D. neatsižvelgė į laiko tarpą, praėjusį nuo nuteistojo alaus gėrimo iki automobilio vairavimo, dėl ko, nuteistojo teigimu, pažymėjo, kad jis vairavo neblaivus. Skunde P. L. taip pat nurodo, jog jis niekur nesislapstė ir nevengė blaivumo patikrinimo, dėl ko mano, kad visos abejonės dėl jo blaivumo turi būti vertinamos jo naudai. Tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis eismo įvykį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikaltimą pagal BK 281 str. 6 d.
Taip pat skunde apeliantas pažymi, jog jis savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio, kurio metu žuvo J. P., pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pažymi, jog padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo padarė išvadas dėl savo elgesio. Atsiprašė žuvusiojo artimųjų. Teigia, jog suprato padarytos veikos pavojingumą, nurodo, jog kritiškai vertina savo elgesį, pažymi, jog nesistengia išvengti atsakomybės ir siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Be to, P. L. akcentuoja, kad po nusikaltimo nepadarė jokių naujų pažeidimų. Teigia, jog yra registruotas darbo biržoje ir laukia pasiūlymo dėl darbo. Skunde nurodoma, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis praras galimybę įsidarbinti ir tuo pačiu atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą, todėl mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padės greičiau atsikratyti žalingų įpročių, ribos elgesį ir kartu turės auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. P. L. skunde pažymi, jog nors jis teisme ir sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, tačiau mano, kad teismo iš jo priteista 35000 EUR neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai per didelė suma. Teigia, jog toks priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis taptų jam antra - papildoma bausme. Nuteistasis nurodo, jog toks priteistas teismo neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, taip pat šalies ekonominės situacijos, žmonių gyvenimo lygio, realių jo galimybių atlyginti tokio dydžio žalą, dėl to įsitikinęs, kad 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas žuvusiojo J. P. tėvams, broliui ir seseriai būtų reali ir pagrįsta suma. Skunde nurodoma, jog jis, t. y. P. L., šiuo metu yra bedarbis, o jo mėnesio pajamas sudaro tik 80 EUR socialinė pašalpa. Nuteistasis teigia, jog asmeninės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Pažymi turintis tik transporto priemonę - automobilį „Audi - 80", kurį iš jo ikiteisminio tyrimo metu paėmė Utenos apskrities VPK pareigūnai ir iki šiol negrąžino. Nuteistasis teigia, jog teismas dėl automobilio nepasisakė.
Papildomai skunde apeliantas pažymi, jog teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino liudytojo D. V. nurodytą aplinkybę, jog J. P., būdamas girtas, ne vieną kartą buvo rastas gulintis ant kelio. Šią aplinkybę, pasak P. L., patvirtino ir žuvusiojo motina R. P..
Teismo posėdžio metu P. L. advokatas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras bei nukentėjusieji – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 str. 5 d. reikalavimų ir neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, tačiau apeliantas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžiu. Be to, nuteistasis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bei prašo jam grąžinti automobilį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas P. L. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Visų pirma skunde keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo. Apeliantas teigia, kad jo nusikalstama veika atitinka BK 281 str. 5 d., o ne 281 str. 6 d., kadangi jis eismo įvykį, kurio metu žuvo asmuo, padarė būdamas blaivas. Šis skundo argumentas atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors betarpiškai P. L. apsvaigimas nebuvo konstatuotas alkotesterio parodymais bei kraujo tyrimo rezultatais, tačiau ši aplinkybė neginčijamai įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymu visetu. Atkreiptinas dėmesys, jog pats P. L. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino minimo eismo įvykio dieną vartojęs alkoholį ( 2 t. 60 b. l.), tą patį teigė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pripažino apie 17 val. į Juknėnų km. esančią parduotuvę automobiliu važiavęs neblaivus, nes buvo išgėręs alkoholio ( 1 t. 160 b. l.) Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Liudytoja F. J., Juknėnų km. esančioje parduotuvėje dirbanti pardavėja, teigė, jog P. L. minimą dieną (2015-11-19) buvo atvažiavęs į parduotuvę kelis kartus, pirko 6 litrus alaus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Iš J. P. tėvo S. P. parodymų matyti, kad 2015-11-19 jis ieškojo savo sūnaus, žinojo, kad gali jį rasti pas P. L. ir ten nuvykęs rado abu geriančius alų. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. D. paaiškino, kad buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą bei bendravo su P. L., kuris jam atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido įtartinas kvapas. Šią aplinkybę, tai yra kad P. L. po autoįvykio buvo akivaizdžiai apsvaigęs ar net ir girtas, patvirtino ir pas jį nuvykę bei su juo bendravę nukentėjusieji Vladimiras, Simonas bei R. P. Liudytoja F. J. teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ir J. P. eismo įvykio dieną bent tris kartus buvo atvykęs į parduotuvę ir kiekvieną kartą pirko po 2-3 litrus stipraus alaus. Vertinant nurodytus teiginius pastebėtina ir aplinkybė, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu P. L. pripažino, kad baigus gerti J. P. atsivežtą alų pastarasis, išvažiuodamas iš jo namų, pasakė, kad „jeigu dar gaus pinigų iš kur nors, tai atveš dar alaus“ ( 1 t. 159-161 b. l.). Nors teisme jis tvirtino alkoholį gėręs tik ryte, kuomet tai matė bei patvirtino ir S. P., o autoįvykio metu buvęs blaivus ir net po jo gėręs tik kavą, tačiau paminėtų aplinkybių visuma – liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai apie P. L. neblaivumą skirtingu įvykio dienos (paros) metu, jo bei J. P. nevienkartinis pakankamai didelio kiekio alkoholinių gėrimų pirkimas, minėtas pastarojo pažadas vėl atvykti pas nuolatinį savo sugėrovą P. L. tuo atveju, jei pavyktų gauti pinigų alui pirkti, kas ir pavyko, o taip pat ta aplinkybė, kad J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta 2.79 promilės alkoholio, buvo traumuotas ir žuvo būtent prie pat P. L. sodybos, teismui leidžia konstatuoti, kad autoįvykio metu transporto priemonę P. L. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo veika pagal BK 281 str. 6 d. kvalifikuota teisingai. Konstatuojamą aplinkybę, nors ir netiesiogiai, patvirtina taip pat ir P. L. elgesys po eismo įvykio - apie jo sužalotą ir mirusį nukentėjusįjį šio artimiesiems, o po to ir pareigūnams, jis pranešė tik po įvykio praėjus, kaip pats nurodė, pakankamai ilgam laiko tarpui.
Apeliantas skundu taip pat prašo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus < …> , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 str. taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 str. nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už tyčinius, išskyrus labai sunkius, nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo P. L. padarytas KET pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo neblaivus, kas rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, važiuodamas keliu buvo ypač neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, priekine automobilio dalimi pervažiavo gulėjusį ir tiesiogiai avarinės situacijos neįtakojusį nukentėjusįjį J. P., taip jam padarydamas įvairius kūno sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė, o po to pasišalino iš įvykio vietos net nebandęs suteikti pagalbą nukentėjusiajam. Atkreiptinas dėmesys ir į P. L. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – jis ne tik kad, kaip minėta, neteikė pagalbos paties sužalotam nukentėjusiajam ir jį paliko, tačiau ir vėliau, apie autoįvykį bei jo pasekmes nepranešęs nei policijos pareigūnams, nei greitosios medicinos pagalbos tarnybai, grįžęs į nusikaltimo vietą pakeitė žuvusiojo padėtį jį patraukdamas, o po to, siekdamas išvengti savo atsakomybės, žuvusiojo artimuosius bei atvykusius policijos pareigūnus bandė tikinti nesąs susijęs su neva jo rasto mirusio J. P. žūtimi. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiškumo normas. Teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas P. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendžia, jog vertinus visas nurodytas bylos aplinkybes atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas iš jo priteista 35 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsta ir per didelė. Nurodo, jog toks neturtinės žalos atlyginimo dydis taptų jam antra – papildoma bausme. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundą argumentą. Pažymėtina, kad nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į paminėtas aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika atitinkamose bylose. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. L. neblaivus vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja tiek įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, tiek nusikalstamą veiką padariusiojo asmens kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas. Kaip matyti, nukentėjusieji buvo pateikę 130 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatė ženkliai mažesnį neturtinės žalos dydį. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos dydžiui pagrįsti reikšmingas bylos aplinkybes, proporcingumo bei teisingumo principus ir šiuo metu susiformavusią teismų praktiką.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nutarė jam grąžinti tik transporto priemonės, t. y. automobilio ,,Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. 1398289, o dėl transporto priemonės iš viso nepasisakė, todėl skundu P. L. teismo prašo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi – 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas 2016-11-03 nutartimi išsprendė daiktinio įrodymo – automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klausimą, nutaręs šį automobilį grąžinti savininkui P. L., todėl šiuo klausimu nebepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
N. P. L. apeliacinį skundą atmesti.