Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1594-450/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
2A-1594-450/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07447-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Atsakovas
E. Š.
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1594-450/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07447-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant atsakovui E. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui E. Š., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, patikslinusi reikalavimus, prašė pakeisti [padidinti] Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 500 Lt per mėnesį bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1998 m. liepos 24 d., santuoka nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 30 d. sprendimu. Prieš santuoką su atsakovu, t.y. 1998 m. kovo 6 d. gimė jų dukra K. Š. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo dukra liko gyventi su ieškove, kuri ja rūpinosi, auklėjo bei materialiai išlaikė. Ieškovės teigimu, atsakovas jau 9 metus dukrai neteikia jokios materialinės pagalbos, nors tėvų pareiga išlaikyti jų vaikus yra lygi [LR CK 3.156 str.]. Tuo tarpu dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 700 Lt - 100 Lt, nes mergaitei jau 13 metų, ji lanko daug būrelių, kartais eina į baseiną. Muzikos būrelis kainuoja 260 Lt/mėn., prancūzų kalbos būrelis – 200 Lt/mėn., papildomos matematikos pamokos – 200 Lt/mėn., šokių būrelis – 160 Lt/mėn. Pažymėjo, kad dukra serga bronchine astma, todėl šios ligos prevencijai būtinos tam tikros procedūros, kurios kainuoja 33 Lt [400 Lt/12 mėn.], vaistai kainuoja 50 Lt/mėn. Kitas mergaitės išlaikymo išlaidas sudaro vasaros stovyklos - 42 Lt, rūbai/avalynė – 83 Lt, maistas - 350 Lt, mokymosi priemonės ir kanceliarinės prekės – 42 Lt/mėn., įvairaus pobūdžio pramogos - 100 Lt/mėn., viešojo transporto bilietai - 22 Lt/mėn. Kaip nurodė ieškovė, ji neturi jokio nekilnojamojo turto bei automobilio. Šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus [dukras]. Už kitos dukros išlaikymą gauna 500 Lt/mėn., o jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 700 Lt/mėn. Atsižvelgdama į dukros K. Š. išlaikymui būtinas išlaidas bei į tai, kad atsakovas visiškai neteikia išlaikymo, prašė jos ieškinį tenkinti visa apimtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimą bei nustatė, kad atsakovas privalo mokėti savo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai aptvirtina aplinkybes, kad ieškovės turtinė padėtis tik šiek tiek geresnė nei atsakovo, tačiau ieškovė turi išlaikyti du vaikus [dukras], tuo tarpu atsakovas - tik vieną vaiką. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis dėl mergaitės išlaikymui reikalingų išlaidų bei vadovaudamasis Lietuvos teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio [LR CK 6.461 str. 2 d.] bei į kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, teismas sprendė, kad dabartinė atsakovo finansinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo, siekiant jam užtikrinti tokias gyvenimo sąlygos, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Aplinkybė, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl neįgalumo atsakovui nustatymo, taip pat nepanaikina jo pareigos teikti dukrai išlaikymą. Teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovo mokama išlaikymo suma po 125 Lt per mėnesį yra akivaizdžiai per maža ir net neužtikrina minimalių vaiko poreikių. Mokėdamas tokį išlaikymo dydį, atsakovas perkelia pernelyg didelę naštą mergaitės motinai, kurios turtinė padėtis taip pat nėra gera bei kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis dukros auklėjimu ir vystimusi. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinti iš dalies, nustatant, kad atsakovas dukros K. Š. išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 300 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Teismas pažymėjo, kas didesnės sumos vaiko išlaikymui atsakovas mokėti negali, kad ir kokie būtų vaiko poreikiai. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio padavimo, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį, priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas vykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-09-20 sprendimą dėl 125 Lt per mėn. mokėjimo dukros išlaikymui, todėl pakartotinai priteisti išlaikymą, kai išlaikymas jau priteistas, teismas negali ir neturi pagrindo, todėl toks ieškovės reikalavimas buvo atmestinas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį, dėl ko buvo padarytas materialinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimą, pažeidimas bei proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties nustatymo pažeidimas. Teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį, nes atsakovo turtinė padėtis, lyginant su tuo laikotarpiu, kai Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo priteistas 125 Lt dydžio išlaikymas, ne tik kad nepagerėjo, bet ir pablogėjo.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis tik šiek tiek geresnė nei atsakovo. Nors abi ginčo šalys neturi nekilnojamojo turto, tačiau ieškovė turi pastovų darbą ir gauna pajamas, kurių dydis per mėnesį sudaro apie 700 Lt [atskaičiuos mokesčius]. Nors ieškovė turi išlaikyti dvi nepilnametes dukteris, tačiau dalį išlaikymo (500 Lt) kitai jos nepilnametei dukteriai teikia tėvas. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu negauna jokių pajamų, nes dėl 2007 m. liepos 16 d. autoįvykio metu patirtų sužalojimų neteko darbo ir iki šiol negali įsidarbinti. Nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2010 m. vasario 25 d. nustatytas tik keturiasdešimties procentų darbingumas. Pažymėjo, kad šiuo metu negali susirasti jokio fizinio darbo, kadangi negali pilnai ištiesti kairės rankos ir pakelti didelių fizinių krūvių, jaučia skausmus ir tirpimą kairės kojos srityje, šlubuoja. Iki šio meto buvo atliktos kelios rankos operacijos. Paskutinė operacija nepavyko, todėl turės būti kartojama. Medikai prognozuoja, kad ir po šios operacijos reikės tęsti operacinį gydymą. Pažymėjo, kad nors nuo 2010 m. birželio 3 d. jis įregistruotas Darbo biržoje ir jam suteiktas bedarbio statusas, tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo paskirta ir mokama. Iki šiol Darbo birža nebuvo pateikusi jokių siūlymų dėl įsidarbinimo ir nors pats bandė keletą kartų įsidarbinti, tačiau potencialūs darbdaviai savo sprendimus nepriimti į darbą motyvavo jo fizine negalia.

3. Esant sunkiai atsakovo situacijai, aplinkybėms, kad atsakovas neturi jokių pajamų dėl objektyvių veiksnių (žymaus sveikatos sutrikdymo, nepasibaigusio gydymo, šalies ekonominės situacijos), teismas nepagrįstai laikė dėl šių aplinkybių atsakingą patį atsakovą ir padidino išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį, kurios jis nebus pajėgus sumokėti. Nors pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo ar bent jau panašaus dydžio išlaikymą.

4. Ieškovė pripažino galinti teikti dukrai 300 Lt dydžio išlaikymą, todėl, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei būtinų išlaidų vaiko išlaikymui dydį, nebuvo jokio teisinio pagrindo padidinti priteistą išlaikymo dydį. Ieškovės nurodytos išlaidos, susijusios su vaiko gebėjimais, norais ir jo papildomu lavinimu, papildo vaiko ugdymo naudą, tačiau atsakovas nėra pajėgus užtikrinti ir tokių vaiko poreikių tenkinimą.

Ieškovės A. G. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo E. Š. skundo ribose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo jo nepilnametei dukrai K. Š., gim. 1998 m. kovo 6 d., padidinimo iki 300 Lt, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį bei finansines galimybes teikti didesnį [300 Lt/mėn.] išlaikymą, nei buvo nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimu.

LR CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) [LR CK 3.201 str. 2 d.].

Atsakovo teigimu, skundžiamu teismo sprendimu padidintas išlaikymo dydis laikytinas nepagrįstai dideliu, o atsakovas neturi finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, tačiau su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009]. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010]. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismu sprendimo netgi padidintas išlaikymo dydis, priteistas iš atsakovo jo dukrai K. Š., nesudaro net pusės šiuo metu galiojančios minimalios mėnesinės algos [800 Lt]. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau priteista 125 Lt išlaikymo per mėn. suma, atsižvelgiant į mergaitės amžiaus [šiuo metu 13 metų] vaikui būtinus elementarius poreikius, yra akivaizdžiai per maža ir negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių [maistui, pragyvenimui, drabužiams/avalynei, mokymosi priemonėms]. Būtinumą padidinti K. Š. priteistą išlaikymo dydį sąlygoja ir tai, kad mergaitė turi sveikatos problemų: serga bronchine astma, todėl būtinos papildomos išlaidos mergaitės gydymui [vaistams]. Pastarąsias aplinkybes, t.y. aplinkybes, kad K. Š. poreikiai dėl ligos yra didesni nei minimalūs pažymėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius [b.l. 23].

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, abiejų tėvų [ieškovės ir atsakovo] dabartinė finansinė padėtis nėra itin gera. Abudu tėvai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Nors ieškovė gauna pastovias pajamas, t.y. per mėnesį jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 796,50 Lt [b.l. 9] bei 500 Lt dydžio išlaikymas [b.l. 22] kitai dukrai V. G., tačiau ieškovei šiuo metu tenka pareiga ne tik materialiai išlaikyti savo dvi nepilnametes dukras [b.l. 42], bet ir jas tiesiogiai auklėti, ugdyti. Atsakovas neturi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, gyvena savo motinos nuosavybės teise priklausančiam bute [b.l.26-27]. Atsakovas niekur nedirba, nors registruotas Darbo biržoje, tačiau jam nėra mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka [b.l. 63]. Atsakovas turi sveikatos problemų [b.l. 41;62], o kaip pats atsakovas nurodė, šiuo metu vyksta ginčai dėl neįgalumo jam nustatymo. Įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis yra išties sudėtinga, tačiau, nepaisant to, atsakovas privalo prisidėti [šiuo atveju mažesne dalimi] prie savo nepilnametės dukros K. Š. išlaikymo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos auklėti įtvirtinta tiek LR Konstitucijos 38 str., tiek LR CK 3.192 str., todėl aplinkybės, kad šiuo metu atsakovas neturi pastovių pajamų, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos prisidėti prie savo nepilnametės dukros išlaikymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustačius neįgalimą – atsakovas galėtų mokėti išlaikymą iš netekto darbingumo pensijos, o nenustačius – susirasti savo amžių, išsilavinimą bei profesines galimybes atitinkantį darbą ir tokiu būdu išlaikyti tiek save, tiek savo nepilnametį vaiką.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė