Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-336/ 2008

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5, 1.1.8.1, 1.1.8.11, 2.4.2.4

2008 m. vasario 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, kolegijos teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl 2007-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-717-218/2007, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2005-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu nuteistas ir H. Š., tačiau nuosprendžio jis neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 17d., apie 12 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su H. Š., K. A. pastojant nukentėjusiajam V. K. kelią bei grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, reikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą, bei nutraukus V. K. ant kaklo kabėjusį dirželiu pritvirtintą mobiliojo ryšio telefono aparatą, H. Š. ranka sudavus nukentėjusiajam į veido sritį ir tuo padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymą – nosies nugarėlės ir abiejų paakių srities poodines kraujosruvas, apatinės lūpos vidurinės dalies ir kairės pusės odos ir gleivinės kraujosruvas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ su SIM kortele bendros 210 Lt vertės.

Nuteistasis K. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, sumažinti paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto padaryta nusikalstama veika yra atvira vagystė, o ne plėšimas, jis prisipažino pagrobęs nukentėjusiojo telefoną, tačiau nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, nukentėjusysis mobilaus ryšio telefoną davė apeliantui savo noru. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į K. A. parodymus, palaikydamas kaltintojo poziciją dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, rėmėsi prielaidomis, tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

Teismas nepagrįstai neįskaičiavo į bausmės laiką 2005-04-25 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiko, neteisingai nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2007 m. lapkričio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).

Teismas pagrįstai nuteisė K. A. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad plėšimą padarė tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto (grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą) panaudojimas. Baudžiamosios bylos įrodymai patvirtina, kad K. A. tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusįjį V. K. nenaudojo. Tačiau kelio nukentėjusiajam pastojimas, agresyvus reikalavimo duoti telefono aparatą paskambinti tonas bei laikymas sugniaužus rankos kumštį lyg norint smūgiuoti, atitinka grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, vieną iš plėšimo objektyviosios pusės požymį. Tokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. (1 t. b.l. 12-13, 15, 2 t. b.l. 95), liudytojas J. K. (1 t. b.l. 30-31, 41-42, 2 t. b.l. 95-96). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti teismui išvadą apie tai, kad nukentėjusysis V. K. savo noru atidavė K. A. mobilaus ryšio telefoną. Tokios išvados negalima daryti tiek vertinant pačią įvykio situaciją prieš užpuolimą - nei nukentėjusysis, nei liudytojas nepažinojo nuteistųjų, V. K. ir J. K. nuteistieji sekė, pastariesiems paspartinus žingsnį, nuteistieji taip pat pagreitino ėjimo tempą, toks akivaizdus nepažįstamų vyrų sekimas neišvengiamai sukėlė baimę būti užpultiems, tai teisme patvirtino V. K. ir J. K. (2 t. b.l. 95-96), tiek patį užpuolimo momentą, kurio metu K. A., panaudojęs psichinį smurtą ir pareikalavęs duoti telefono aparatą paskambinimui iš karto nutraukė jį nuo nukentėjusiojo kaklo, o H. Š. tuojau po to panaudojo fizinį smurtą (sudavė kumščiu V. K. į veido sritį). V. K. ir J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti. Be to, nukentėjusiojo V. K. nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą patvirtino ir nuteistasis H. Š. (2 t. b.l. 98). Pagrįstai nuteistojo K. A. parodymus teismas įvertino kritiškai. Bylos įrodymai patvirtina, kad K. A., panaudodamas psichinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo V. K. turtą, tokiu būdu pilnai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje aprašytą plėšimo sudėtį. Teismas nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, pagrindo teigti, kad teismas nuosprendį pagrindė prielaidomis, taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nėra. Dėl nusikaltimo padarymo bendrininkaujant nuteistasis K. A. argumentų nepateikia, todėl teisėjų kolegija, pilnai sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, plačiau šiuo klausimu nebepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. A. bausmę laikėsi bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK bendrojoje dalyje. Teismas tinkamai įvertino K. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padarytas apysunkis nusikaltimas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, teisingai įvertino K. A. asmenybę – jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi galiojančias nuobaudas už ATPK 178, 174, 50 straipsnių pažeidimus, teistas aštuonis kartus, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje su H. Š., K. A. veiksmai vertintini kaip vykdytojo, pagrįstai nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės – nuteistasis savo noru atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1d. 3p.), tačiau nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1d. 1p.). Teismas pagrįstai nustatė K. A. padarytų nusikaltimų recidyvą (BK 27 str. 1d.). Tokiais atvejais parenkant bausmės rūšį, vadovaujamasi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimo padarymą K. A. paskirtas mažesnis nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis - 3 metai. Galutinė bausmė K. A. paskirta vadovaujantis BK 64 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. BK 64 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedama ne su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o tik su neatlikta jos dalimi. Esant tokiai taisyklei, jokia ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis į naujai paskirtą subendrintą bausmę negali būti įskaityta, o taip pat negali būti skaičiuojama ir bausmės pradžia nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios. Dėl to, kas nurodyta, atmetamas kaip nepagrįstas K. A. apeliacinio skundo argumentas dėl teismo padarytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo. Apeliaciniame skunde nenurodomos jokios naujos aplinkybės, į kurias neatsižvelgė ar neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir konstatuoja, kad laikyti K. A. paskirtą bausmę per griežta ir ją mažinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.