Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-16 · Administracinė byla Nr. A-143-85-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-16
Bylos Nr.
A-143-85-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 85/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 46 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 8) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atsakovas), 4 500 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 1999 m. kovo 15 d. iki 2001 m. liepos 20 d. Per šį laiką jis laikytas perpildytose kamerose, blogomis sąlygomis, turėjo miegoti ant grindų, prastai maitinamas, negaudavo higienos reikmenų, vaistų, jam nebuvo suteikiama medicinos pagalba, nebuvo išsiunčiami jo skundai, neatsakoma į jo pareiškimus, skaitomi jo laiškai. Teigė, jog jis patyrė fizinius skausmus, dvasinius negalavimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 63 – 64) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo jo naudai 33,98 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu dienraštyje „Šiaulių kraštas“, bei 108,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu dienraštyje „Lietuvos rytas“ (b. l. 85).

Atsakovas nurodė, kad 1999 – 2001 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje vidutiniškai buvo laikoma nuo 1 010 iki 940 asmenų. Šiaulių tardymo izoliatorius negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, todėl gyvenamojo ploto norma, nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4/07-151, gali būti viršyta. Šiuo teisės aktu Šiaulių tardymo izoliatoriuje nustatytos 425 vietos suimtiesiems ir nuteistiesiems laikyti. Kalinamųjų skaičius priklauso nuo kitų objektyviai susiklosčiusių veiksnių: kriminogeninės situacijos, valstybės ekonominės galimybės finansuojant įkalinimo įstaigas ir kt., o ne nuo atsakovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas penkiose kamerose: 87, 95, 37, 35, 76. Tam tikrais laikotarpiais kameroje, be pareiškėjo, buvo vienas ar du asmenys. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurių pareigūnų veiksmų jam buvo padaryta žala.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu (b. l. 89 – 92) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas patenkino atsakovo prašymą dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo ir priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 141,98 Lt išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Kardomojo kalinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintomis Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 ,,Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – Higienos norma), Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4/07-151, padarė išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatorius negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, todėl išvardintais teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (ne mažiau kaip 5 kv. m, 425 vietos) galėjo būti viršyta. Pareiškėjas nenurodė, kiek konkrečiai gyvenamojo ploto teko būtent jam, taip pat nepateikė įrodymų apie šią aplinkybę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kameros nevėdinamos, nešvarios, netvarkingos, nešvari patalynė, neišduodamos higienos priemonės, pažeistos mitybos normos, nesuteikiama medicinos pagalba. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas negavo jam skirtų vaistų ar jam nebuvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo susirgimą emocine depresija ir adaptaciniu sutrikimu būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 2000 m. balandžio 9 d. skundas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui nebuvo gautas, o 2000 m. balandžio 25 d. skundas užregistruotas ir išsiųstas 2000 m. gegužės 1 d. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai taip pat yra nepagrįsti. Kadangi pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog jam dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo buvo padaryta moralinė žala (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d.), todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui, kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) (CK 6.250 str., Viešojo administravimo įstatymo 39 str.). Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius patyrė 33,98 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu dienraštyje „Šiaulių kraštas“, bei 108,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu dienraštyje „Lietuvos rytas“. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 4 d., 43 str. 1 d. 2 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 95 – 105) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą. Jei būtų dalyvavęs teismo posėdyje, būtų pareiškęs nušalinimus teisėjams Donatui Dauniui ir Laisvutei Kartanaitei.

2. Jo asmens byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai pažeidė teisės aktus. Jis prašė teismo išreikalauti asmens bylą.

3. Teismo prašė išreikalauti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimą dėl R. J. pareiškimo Nr. 59304/00 prieš Lietuvą priimtinumo (vardijami Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų padaryti pažeidimai) ir šio teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl V. K. pareiškimo Nr. 53254/99 prieš Lietuvą (teismas nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 8 straipsnių pažeidimus; su šiuo asmeniu jis kalėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje).

4. Teismas neatsakė į visus pagrindinius jo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108 – 109) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėjui pranešta spaudoje.

2. Pareiškėjas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas nurodė savo gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini). Tačiau 2006 m. balandžio 10 d. pareiškimu (teismo gautu 2006-04-11) nurodė kitą savo gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini). Šaukimas atvykti į 2006 m. balandžio 24 d. teismo posėdį buvo išsiųstas pareiškėjui dviem šiais adresais, tačiau pašto buvo grąžinti teismui, nepavykus jų įteikti adresatui (pareiškėjui). Pažymėtina, kad (kaip matyti iš pašto žymų) pašto pranešimas pareiškėjui atsiimti siuntinį, teismo išsiųstą pareiškėjo patikslintu adresu, buvo jam paliktas keturis kartus (b. l. 78). Iš teismo 2006 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovo prašymu teismas nutarė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje (b. l. 74). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, toks pranešimo apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką bei vietą būdas atitiko ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie 2006 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio laiką ir vietą. Tuo pačiu negali būti pripažintas pagrįstu apelianto atitinkamas argumentas dėl jo teisės dalyvauti teismo posėdyje pažeidimo.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (Institucijų) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kolegija pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius (Institucija) arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus (Institucijos) administracijos veikos neteisėtumą pareiškėjas grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais apie netinkamas suimtųjų ir nuteistųjų laikymo jame sąlygas, o ne konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais (arba galinčiais patvirtinti), kad jo atžvilgiu buvo padaryti jo nurodyti pažeidimai. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė Institucijos (jos pareigūnų) kaltė kiekvieno iš šių tariamai padarytų pažeidimų atveju. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo bei su teismo padarytomis šiuo klausimu išvadomis.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius