Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-531/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
1S-59-531/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Advokatai
Irmantas Ruželė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-59-531/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
(N)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi V. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 286 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartimi.

Šalies argumentai

2. V. N. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir pakeisti jam taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį.

Atsiliepimas

3. V. N. gynėjas advokatas Irmantas Ruželė atsiliepimu į pateiktą skundą prašė teismo jį tenkinti vadovaujantis ginamojo išdėstytais motyvais.

4. Prokuroras atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Esami duomenys rodo, jog V. N. gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. N. skundą, bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė V. N. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą ir nepakeitė jos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Iš kartu su 2020 m. kovo 17 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo pateiktos 2020 m. kovo 5 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama pakeisti V. N. taikomą gydymą į ambulatorinį, nurodė, kad paciento psichikos būsena pastarąjį 6 mėnesių laikotarpį stabili – impulsyvumo, ažitacijos nekonstatuota, ligos paūmėjimų nebuvo, kliedesinė simptomatika nublankusi. Vaistus vartojo, skiriami ilgo veikimo medikamentai, argumentuojant tabletuota medikamentų forma. Komisijos metu nusiskundimų V. N. neišsako. Bendrauja klausimų – atsakymų ribose. Nuotaika lygi, emocijos kiek prislopintos. Mąstymas lėtesnio tempo, rigidiškas. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota. Susilpnėjusios kognityvinės funkcijos. Interesai siauri, greita astenizacija. Kritika formali. Ateityje planuoja rūpintis žmona, palaiko ryšius – bendrauja telefonu, aplanko stacionare.

9. Taip pat iš Išvados matyti kad per stebimą laikotarpį V. N. nuotaika be svyravimų. Jis pilnai orientuotas laike ir vietoje. Mąstymas konkretus.

10. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 6 d. V. N. smurto rizikos vertinimo matyti, kad jo smurto rizika yra vidutinė. Siekiant kontroliuoti paciento pakartotinio smurto riziką, svarbu užtikrinti tolimesnį gydymą bei nuolatinę priežiūrą.

11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog V. N. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nors Išvadoje nurodoma, kad V. N. būklė stabili jau 6 mėnesius, tačiau šis laikotarpis, aukštesniojo teismo vertinimu, yra per trumpas, jog būtų galima daryti išvadą, kad V. N. gali būti taikomas ambulatorinis gydymas. V. N. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinės. Iš teismui pateikto V. N. rizikos vertinimo matyti, kad smurto rizika išlieka vidutinė, o siekiant ją kontroliuoti būtina užtikrinti tolimesnį jo gydymą ir nuolatinę priežiūrą, kas skundą nagrinėjančio teismo manymu, įmanoma, tik jį stebint stacionare VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pažymėtina, kad riziką pakartotinai nusikalsti didina psichikos liga, intymių santykių nestabilumas (pasikartojantys konfliktai su žmona) bei ankstesni režimo pažeidimai (vaistų nevartojimas). Be to, sugrįžus į tą pačią aplinką išlieka destabilizatorių sukeliamo streso tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dar negalima daryti išvados, jog V. N. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jau būtų galima jį gydyti ambulatoriškai. Taigi, apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, pagrįstai atsisakė pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir jos terminą pratęsė.

12. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas