Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-1034/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1-241-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48239-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
R. S.
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Vita Neverauskaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-241-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48239-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei, J. P., Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam D. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,nukentėjusiajam R. S.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,

specialistui J. M. P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) ”, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2016-06-02 apie 21.30, kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. S. metu dėl pastarojo numesto butelio, kurio atšokusi nuo asfalto stiklo šukė sužalojo D. V. koją; su draugais R. Ž. ir A. K. vijosi nubėgantį R. S., ir 2015-06-02 apie 22.00 val., kieme prie namo, adresu T.(duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiojo R. S. sudavė jam 2 smūgius koja į nugarą, ties juosmeniu, dėl ko nukentėjusysis R. S. nukrito veidu ant šaligatvio bortelio krašto; ir gulinčiam ant kairiojo šono nukentėjusiajam, jis dar sudavė jam 5 smūgius kumščiais į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam abiejų apatinio žandikaulio sąnarinių ataugų lūžius ir muštines smakro bei apatinės lūpos žaizdas, 11-o danties lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes R. S. žandikaulio lūžių gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad tai įvyko 2015-06-02 maždaug 21.30 val. Išėjo į kiemą V/(duomenys neskelbtini), prie draugų priėjo. Maždaug po 10 minučių atėjo kiemsargis, jis tvarkė gatvę, buvo su tėvu. Priėjo tėvas, jis juos iš matymo pažįsta, sutvarkė šiukšles. Jis buvo su dviem draugais R. Ž. ir A. K.. Nukentėjusiojo tėvas apsitvarkė prie jų, surinko nuorūkas, kitas šiukšles ir išėjo. R. S. tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) namų tarpuvartės. Iš ten jis suradęs stiklinį butelį nuo degtinės metė į jų pusę, butelis sudužęs supjaustė jam koją. Kairės kojos blauzdą. Jis pajuto vėjelį ir pamatė, kad koja kraujuoja. Pradėjo eiti link jo. Jis kažką dar sakė, kad visiems jiems bus blogai. Kai jis pradėjo link jo eiti, jo tėvas sušuko, kad jis bėgtų, ir jis pradėjo bėgti. Jis (D. V.) iš paskos pradėjo link jo eiti. Po minutės prie (duomenys neskelbtini) namo atsidūrė. Jis nukrito tiesiai veidu į bortelio kraštą, iš karto prarado sąmonę, gulėjo veidu žemyn. Jis buvo pasilenkęs, žiūrėjo, ar gyvas. Tada pribėgo jo tėvas ir išlindo iš namų žmonės ir pradėjo kažką šaukti. Jo tikrai nemušė. Rankose nukentėjusysis turėjo šluotą. Nežino, kas atsitiko, jog jis nukrito. Tą vakarą nevartojo jokio alkoholio. Jį pasiėmė greitoji medicinos pagalba, kurią iškvietė žmonės. Greičiausiai, kad jie iškvietė tą greitąją nukentėjusiajam, bet greitoji pasiėmė jį. Yra girdėjęs, kad nukentėjusysis mėto į žmones daiktus. Jam tikrai nieko nesakė, jo neužgauliojo. Jis su nukentėjusiuoju išvis nekalbėjo, bendravo su jo tėvu, kuris buvo priėjęs ir rinko šiukšles. Niekada gyvenime nėra konfliktavęs su nukentėjusiuoju. Kai jam sužalojo koją, pradėjo eiti link nukentėjusiojo, norėjo išsiaiškinti, kodėl metė butelį. Paskui jį bėgo du draugai Ž. ir K. P. T. g. 19 namo jis parkrito. Tada jie trise priėjo. Jis labai išsigando, kad jam blogai gali baigtis. Tada atbėgo jo tėvas ir rėkė, kad jie jį užmušė. Tada žmonės iš langų išlindo, matė, kad kvietė pagalbą, nes telefonai buvo rankose. Jie tada apsisuko ir išėjo. Ėjo link mašinos, prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jam draugai sutvarstė koją. Tie patys draugai Ž. ir K.iš automobilio paėmė vaistinėlę ir sutvarstė jam koją. Po to, kai jam sutvarstė koją, jie grįžo, ir jau buvo atvažiavusi policija. Tėvas matė tik, kai nukentėjusysis metė butelį, o toliau nieko nematė, nes jis pribėgo vėliau. Tėvas dar sakė, kad jo sūnelis pasikarščiavo. Jo manymu, įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Taip mano, nes sėdėjo su juo viename automobilyje greitojoje ir kvapą juto. Blaivus žmogus nemestų butelio šiaip be jokių priežasčių. Jo draugai Ž. ir K. nukentėjusiajam nieko nedarė, jie būtų paliudiję, bet jie yra išvažiavę į užsienį. Iki įvykio nematė sužalojimų ar sumušimų ant nukentėjusiojo. Po įvykio irgi nelabai kas matėsi, tik matė, kad jam kraujuoja iš nosies. Kai krito su visu svoriu ir su galva atsitrenkė į bortelio kraštą, tai dar pračiuožė keletą metrų, nes jis tuo metu bėgo. Tai, kad anksčiau, iki įvykio, nukentėjusysis mėtytų butelius girdėjo iš vieno žmogaus. Jis kitoje byloje, kur jis yra nukentėjusysis, yra liudytojas. R.tėvas sakė taip, D. Ž., jeigu gerai prisimena. Jis sakė, kad nukentėjusysis prieš keletą metų buvo metęs į juos stiklinį butelį, bet niekas nenukentėjo, tai jie nieko nerašė, policijos nekvietė. Jis iš karto nusivijo nukentėjusįjį, nors ir kraujavo koja. Bėgo paskui jį, nes norėjo jį pagauti ir išsiaiškinti, kodėl jis metė butelį, kviesti policiją. Bet policija atvažiavo vėliau ir jie patys priėjo prie policijos ir jis paaiškino, kaip viskas įvyko. Policija išvežė jo draugus, o jį – greitoji. Gal reikėjo kviesti policiją iš pat pradžių, bet tuo metu niekas jos neiškvietė. J. K., A. brolis jam pažįstamas, bet jo ten nebuvo įvykio metu. Galbūt ir galėjo kas nors matyti šį įvykį, visą įvykių eigą, bet jis tokių asmenų nepažįsta. Nežino, kiek metrų, gal 50 metrų prabėgo vydamasis nukentėjusįjį. Bėgo gal apie minutę. D. K. ir Ž. bėgo paskui jį, visi kartu pribėgo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis taip kaip nukrito žemyn galva, taip ir pračiuožė. Neįsivaizduoja, kodėl nukrito į bortelio kraštą, gal kojos susipynė, gal šluota rankose sutrukdė, gal dėl to, kad neblaivus prarado pusiausvyrą. Jo draugai jokių veiksmų būdami šalia nukentėjusiojo neatliko. Jie stovėjo šalia. Kai išlindo žmonės, jam draugai rodė, kad jo koja kraujuoja. Jo draugai net nebuvo arti prie nukentėjusiojo priėję, gal per du metrus nuo jo buvo. Jis prisilenkė arčiau pažiūrėti, ar jis gyvas. Viskas tuo ir baigėsi ir nuėjom tvarstyti jam koją. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės. Paliko, nes atbėgo jo tėvas, išlindo žmonės, o jam irgi reikėjo pagalbos, nes jo koja kraujavo. Butelis sudužo šalia jo. Šukė atšoko ir sužalojo koją. Jie visi tą matė, kaip sudužo butelis ir atšokusi šukė perpjovė jam koją. Jie buvo trise, nebuvo jokių 6-7 asmenų. Jeigu būtų 6-7 asmenys, tai visi būtų liudininkais. Po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiojo tėvu. Tas butelis, kuris sužalojo koją, buvo nuo degtinės, jeigu neklysta, ar 0,2 ar 0,3 l talpos. Tą momentą, kai nukentėjusysis metė butelį dar matė R. Ž. ir A. K..

Apklaustas teisme nukentėjusysis R. S. parodė, kad išėjo apsitvarkyti. Ėjo su tėvu už namo, nuo 81 link 79 namo, už šito namo surinko šiukšles, plastikinius butelius. Eidami prie 79-77 namo tarpuvartės, išėjo, apsitvarkė viską. Paskui priėjo prie kompanijos, kuri sėdėjo ant suoliuko ir ten išgėrinėjo. Tėvas ten apsitvarkė, o jis netoliese ten toliau eidamas tvarkėsi. Jį pradėjo įžeidinėti visokiais žodžiais. Paskui tėvas viską apsitvarkė, o jis nuėjo toliau viską rinkti link (duomenys neskelbtini) namo. Paskui jį iš paskos pradėjo vytis žmonės. D. spyrė jam su koja į nugarą, kai jis jau buvo nuo(duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) aikštelės. Buvo suduoti smūgiai, jis parkrito veidu ant šaligatvio ir prarado sąmonę. Dar buvo smūgiai, sąmonės jau nebuvo, nes žmonės, kurie iškvietė greitąją, sakė, kad pirma jį sumušė, o paskui pribėgo atgal, grįžo pažiūrėti, ar jis gyvas. Tai beveik viskas, ką prisimena. Paskui jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su pareigūnu nuėjo namo, nusiprausė, tada grįžo į greitąją ir jį išvežė į ligoninę. Kai pradėjo prie (duomenys neskelbtini) namo tvarkytis, ten buvo iki 7 žmonių. Tie žmonės gėrė alų. Matė, kad jie vartojo alkoholį. Iš tų buvusių asmenų tik iš matymo kai kuriuos atpažino, o kitų žmonių nežino. P. D., Ž. atpažino ir asmenį iš (duomenys neskelbtini). Ž.tėvas D., o sūnaus vardas – R.. Tie asmenys pradėjo jį įžeidinėti, visaip sakė, visų žodžių neprisimena. Neįsižiūrėjo, kurie įžeidinėjo, kompanija buvo, tiksliai negali apibūdinti. Jo tėvas su jais pabendravo. Tėvas matė viską, kaip jam buvo suduoti smūgiai, ir tėvas rėkė, o jie pagrasino tėvui, kad jis irgi čia gulės. Tėvas nepribėgo jo ginti, nes jį pagąsdino tie kiti žmonės, kurie ten buvo. Kaltinamasis jo tėvui sakė, kad „tu gulėsi čia ant žemės kaip jis guli“. Nežino, kodėl tėvo neapklausė ikiteisminio tyrimo metu. Neturėjo su kaltinamuoju jokių konfliktų. Neturi motyvų nepagrįstai apkalbėti D. V.. Nežino, kodėl jam sudavė. Kai tvarkėsi, stiklinių butelių nebuvo, buvo tik plastmasiniai buteliai ir skardinės. Nematė, kad kaltinamasis būtų susižalojęs koją. Jam sakė, kad 15-20 minučių gulėjo. Kai vijosi, jam sudavė į nugarą. Buvo du ar trys smūgiai. Po smūgių į nugarą nugriuvo, paskui buvo smūgiai ir prarado sąmonę. Atsitrenkė į bortelį ir tada prarado sąmonę. Būdamas be sąmonės dar juto smūgius. Paskui nematė, kas smūgius sudavė. Kai atsigavo, pamatė tris žmones. Jam žmonės pasakė, kad jie nubėgo ir paskui vėl grįžo prie jo. Kai atgavo sąmonę, pamatė K., Ž. ir kaltinamąjį. Vijosi jį vienas kaltinamasis ir dar kiti bėgo. Nukritęs gavo smūgius į juosmenį. Buvo suduota į galvą, buvo apatinis žandikaulis sulaužytas, vos trūko ir viršutinis žandikaulis galėjo sulūžti. Nebuvo tokių atvejų anksčiau, kad būtų mėtęs stiklinius butelius į žmones. Nežino, kaip koją susižalojo D. V.. Jį D. V. pradėjo vytis nuo 77 namo. Tuo metu jo tėvas stovėjo tarp pirmos ir antros laiptinės. Tarp jo ir tėvo buvo gal 50 metrų, gal daugiau. Nežino, dėl kokios priežasties jį vijosi D. V.. Jis buvo be šluotos, turėjo nedidelį juodą maišą, jame buvo plastikiniai buteliai ir šiukšlės. Nukrito ant šaligatvio. Nukrito už bortelio ir atsitrenkė į šaligatvį. Nukrito, nes jam su koja buvo suduoti trys smūgiai į nugarą. D. smūgius sudavė, pastarasis jam nieko nesakė ir jis jam nieko nesakė. Priešintis nebandė. Smūgius gavo kumščiu ar kažkokiu buku daiktu. Smūgius sudavė D. ir paskui jo draugai, kurie buvo paminėti. Kai atsipeikėjo, buvo šalia greitosios pagalbos darbuotojai. Tėvas buvo nubėgęs pakviesti mamos ar brolio. Sumušimo metu tėvo šalia nematė. Greitosios pagalbos medikams beveik nieko nesakė. Jie sakė, kad reikia kuo greičiau vežti į ligoninę. Sužalojimus gydėsi Žalgirio ligoninės stacionare, ten buvo atlikta operacija. Įvykio metu nebuvo išgėręs. Prieš tai, prieš įvykį ne kartą turėjo galvos sužalojimus. Žalgirio ligoninėje gydėsi apie 2 savaites ir dar paskui apie tris su puse mėnesio gydėsi, buvo nedarbingumas.

Apklaustas teisme liudytojas R. R. parodė, kad yra iš matymo matęs nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. 2015-06-02 vakare, tikslaus laiko nepamena, bet buvo šviesu, ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini). T. T. (duomenys neskelbtini) namo atkreipė dėmesį, kai pamatė nukentėjusįjį bėgantį ir griūvantį prie šaligatvio. Tada pamatė priėjusius tris vaikinus. Tarp jų buvo ir kaltinamasis. Jie buvo priėję, pažiūrėję ir nuėjo. Dar matė, jog kažkokie žmonės per langą buvo išlindę. Jis pasižiūrėjo ir nuėjo. Po kurio laiko, negali tiksliai pasakyti, po kiek, bet buvo su draugu susitikęs, eidamas atgal pamatė, kad prie tos vietos, kur minėtas vaikinas nukrito, buvo policijos ekipažas ir greitoji pagalba. Po įvykio yra matęs nukentėjusįjį, sveikinęsis, o su D. yra krepšinį žaidę. Matė R. S. bėgantį. Tik nežino, ar jis užkliuvo, ar jam kojos susipainiojo, bet jis prie bortelio, prie šaligatvio nugriuvo. Greitu žingsniu prie jo priėjo trys vaikinai, tarp jų ir kaltinamasis. R. S. pats griuvo. Nematė, su kuria vieta tiksliai krito jis krito, kaip bortelis, tai jis prie šaligatvio krito. Kai matė, tai gal 10-15 metrų atstumu buvo nuo jo. Matė, kad nukentėjusysis bėgo, užsikabino ir krito, tai greičiausiai su galva trenkėsi, nes kliudė kažkiek to šaligatvio. Kai jis bėgo, niekas jo nesivijo. Viskas greitai įvyko. Tas užkliuvęs nukrito, o tie trys vaikinai greitai priėjo. Jie priėjo, pažiūrėjo, pastoviniavo, bet čia irgi neilgai truko viskas ir jie apsisukę nuėjo. Jis nuėjo, nes skubėjo nueiti iki draugo, jam daiktus reikėjo iš draugo rūsio pasiimti. Po to eidamas atgal pamatė, kad stovėjo policija ir greitoji medicinos pagalba prie tos vietos. Jam nekilo mintis iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes buvo žmonės priėję, kiti per langus išlindo. Nežino, kuris iš tų trijų vaikinų lenkėsi, kuris nesilenkė. Priėjo, pažiūrėjo ir tiesiog nusisukę nuėjo. N. D. sužalojimų, iš toli buvo. Bendravo su D. po įvykio, bet ne iš karto, nes buvo išvykęs į užsienį. Kai grįžo, žaidžia kartais krepšinį. Nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nes nėra kažkokie geri draugai. Taip kaip ir nukentėjusiuoju, taip ir su kaltinamuoju, susitikę pasisveikina. Tik kad su kaltinamuoju kartais krepšinį pažaidžia. Ką apsirengęs V. buvo, nežino. Tiksliai negali pasakyti, kada jį pakvietė liudyti, bet ganėtinai neseniai. D. nemušė nukentėjusiojo.

Apklaustas teisme specialistas J. M. P. parodė, kad yra valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas. Tvirtina 2016-02-05 pateiktą išvadą. Teigia, kad pateikta išvada yra kategoriška. Jeigu kažką reiktų papildomai tikrinti, tai reiktų žinoti daugiau. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo pateikta duomenų apie R. S. neblaivumą. Dėl galimo neblaivumo nesikeistų sužalojimo mechanizmas. Šiuo atveju jis susižalojo atsimušdamas į kažką, buką paviršių, ar smūgis suduotas buku daiktu. Yra trys susiūtos, pūliuojančios apatinės lūpos žaizdos. Negali paneigti, kad tos žaizdos galėjo atsirasti nuo vieno suduoto smūgio. Muštinė smakro žaizda yra kita vieta. Padarytos ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Lūpose vienas poveikis, smakras antras, žandikaulio lūžimas trečias poveikis. Žandikaulis galėjo lūžti ir nuo smūgio į lūpas, smakrą. Jei dabar pamatytų nukentėjusį, nieko nepasakytų, nes jau metai praėjo. Likę randai nesiskirtų nuo tų randų, kurie buvo prieš 2-3 metus, ar prieš 4 mėn. Buvo įvertinti trys atskiri trauminiai poveikiai, kurie griuvimui nebūdingi, o būdingi smūgių sudavimui.

Apklaustas teisme liudytojas E. S. parodė, kad žino, dėl kokio įvykio yra iškviestas į teismą. Tą dieną buvo namuose. To įvykio nematė. Brolis su tėvu išėjo prie namų tvarkyti aplinką. Maždaug apie 21.30 ar 22.00 val. parėjo namo sumuštas, kruvinas. Su juo kartu atėjo policijos pareigūnas. Paklausė, kas atsitiko, R. S. pasakė, jog D. su draugais jį sumušė. Jis negalėjo net normaliai kalbėti, nes jam buvo sulaužytas žandikaulis. Namuose R. S. nusiprausė. Kai atėjo į namus, buvo labai ištinęs ir kraujuotas. Brolis pasakė, kad jį sumušė, bet nesakė, kiek asmenų. Kažką brolis sakė, kad daugiau nei trys jų buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Brolis sakė, kad jų buvo daugiau nei trys. Pats brolis nieko nesakė, dėl ko įvyko konfliktas. Tėvas pasakė, kad dėl butelio viskas buvo. Tėvas pasakė, kad R. S. tikrai nieko nemetė, jokio stiklinio butelio kieme nebuvo. R. S. pasakojo, kad pribėgo jam iš už nugaros ir trenkė. Jis nukrito ir toliau daužė. Brolis papasakojo tą pačią dieną kai grįžo po ligoninės. Jis grįžo po vidurnakčio. Lazdynų ligoninė jo nepriėmė, todėl iš pat ryto į Žalgirio kliniką nuvažiavo. Brolis pasakojo, kad jį daužė ir daugiau nieko neprisimena. Brolis įvardino D. ir jo draugus. Parodyti juos galėtų, bet vardų nežino.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo E. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 110).

Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. S. parodė, kad šie jo duoti parodymai teisingi. R. S. pasakė, kad buvo pasisukęs, pamatė, kad vejasi jį. Pasivijęs trenkė. Nuo suduoto smūgio brolis nukrito. Neatsimena, ar brolis pasakojo, ar tarp brolio ir tų asmenų vyko kažkoks pokalbis. Nėra žinomos jam aplinkybės, dėl kurių galėtų jo brolis apkalbėti kaltinamąjį. Iki šio įvykio jo brolis ir kaltinamasis jokių konfliktų neturėjo. Negali pasakyti, ar įvykio dieną brolis buvo išgėręs, prie jo arti priėjęs nebuvo. Tėvas kartu su broliu dirbdavo. Pirmas į namus grįžo tėvas, pasibeldė į duris. Po jo atėjo brolis su jį lydinčiu pareigūnu. Tėvas sakė, kad R. mušė su kojomis. Po šitos traumos jo brolis pasidarė keistas, pasimetęs.

Apklaustas teisme liudytojas D. Ž. parodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. B. A., jo sūnus ir dar vienas, bėgo trise paskui nukentėjusį, šis nukrito. Nukentėjusysis metė stiklo butelį į trijų vaikinų pusę, stiklo šukė pataikė į D. V. koją. R. S. metė minėtą butelį ir pradėjo bėgti, o jie – R. S. iš paskos. Jie nuo D. Ž. buvo maždaug 30 m atstumu. Nukentėjusysis metė butelį be priežasties. Nepamena, ar toje vietoje be tų trijų asmenų ir R. S. buvo daugiau žmonių. R. S. tėvas jam yra žinomas. Kol jie rinko savo daiktus, gal po 5-10 minučių atsirado R. S. tėvas, t. y. nuo to momento, kai nukrito R. S.. Negali pasakyti, ar R. S. tėvas galėjo matyti įvykį. Jis pats tuo metu kieme su kaimynais šašlykus kepė. Jis matė butelio metimo momentą. Matė, kaip buvo sužalota D. V. koja ir kaip R. S. bėgo ir parkrito. Nukentėjusysis prabėgo pro juos, po to jo sūnus su A. K. prabėgo. R. S. užkliuvo ir nukrito. Tie trys asmenys pribėgo prie R. S., pažiūrėjo, o nukentėjusysis gulėjo be sąmonės ir išsiskirstė. Nematė, kad tie trys asmenys, kurie vijosi nukentėjusį, būtų atlikę kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis savo draugams pasakė, kad dingtų iš čia, nuėjo į kitą vietą. Nematė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos. Kitą dieną pamatė D. V. su subintuota koja. Prie jo jo sūnus, D. V. ir A. K. alkoholinių gėrimų nevartojo. Jo sūnus su draugais anksčiau konfliktų su R. S. tikrai neturėjo. Panašus įvykis buvo anksčiau, R. S. irgi butelį metė. Neturi pagrindo apkalbėti nei vieno, nei kito asmens, jie tik kaimynai, nėra jo draugai. Pats jis tuo metu buvo išgėręs. Butelį degtinės ant 6 žmonių. Pirmas prie nukentėjusio pribėgo D. V.. Jis matė, kaip nukentėjusysis krito, bet nematė, už ko užkliuvo. Nežino, ar R. S. ilgai gulėjo, nes jie pasišalino.

Apklausta teisme liudytoja J. S. parodė, kad prisiminti sunkoka, nes nuo tos įvykio dienos praėjo nemažai laiko ir iškvietimo. Buvo kaip antra brigada, kadangi kaip supranta, pagal kvietimą buvo kviesta pirma brigada. Ta pirmoji brigada, kuri rado nukentėjusį, iškvietė į pagalbą antrąją brigadą. Pradžioje nerado to ligonio, todėl vos neišvažiavo iš įvykio vietos. Atvedė nukentėjusį asmenį į automobilį, jis buvo apžiūrėtas. Apatinėje smakro srityje buvo žaizda, ji kraujavo. Tą žaizdą aptvarkė. Nukentėjusysis skundėsi veido srities skausmais. Galvoje ir visur kitur išorinių kraujavimų, sumušimo žymių nesimatė. Kadangi nukentėjęs asmuo daugiausia skundėsi veido srities skausmais, jis buvo pristatytas į Ž. universitetinę kliniką. Nukentėjusysis nelabai kalbėjo, nieko nepasakojo, pasakė, kad buvo sumuštas. Neaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas. Nukentėjusio asmens kalba buvo šiek tiek apsunkinta. Kalba apsunkinta gal dėl sumušimo. Kažkoks kvapas sklido iš burnos, panašus į alkoholio. Nukentėjusysis su jais nenorėjo važiuoti. Jis plėšėsi, norėjo į namus patekti. Nepamena, ar policijos darbuotojas, ar kitas kažkas palydėjo jį į namus. Šiai dienai tiksliai neprisimena, ar atvykę pagal iškvietimą matė asmenį sėdintį ant šaligatvio. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė pašaliniai asmenys iš gatvės. Negali dabar pasakyti, ar šalia nukentėjusiojo buvo pašalinių asmenų. Nukentėjusiajam buvo sužalotas smakras, kitų išorinių sužalojimų nesimatė. Nukentėjusiojo rūbai nebuvo stipriai kraujuoti, buvo kraujuotos rankos, smakras, nosis.

Apklausta teisme liudytoja A. Č. parodė, kad dirba Vilniaus M. B. iškviesta greitoji, atvažiavo, paėmė šį berniuką (rodo į kaltinamąjį D. V.) ir nuvežė į ligoninę. Jam buvo traumos koja. Dabar sunku prisiminti, kažkas buvo su koja. Jis sakė, kad susipyko su kitu žmogumi, jog buvo kažkokių problemų. Sunku pasakyti dabar, nepamena, tiek laiko praėjo.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63).

Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. Č. parodė, kad šios nurodytos aplinkybės teisingos. Taip ir buvo, kaip parašyta. Tas asmuo buvo blaivas, tikrai. Turi didelę patirtį, jaučia žmogų, jo kvapą, elgesį. Tas kiemsargis yra jis, atrodo (rodo į nukentėjusįjį R. S.). Dėl kvapo sunku buvo pasakyti, bet pagal akis, elgesį, kaip jis sėdėjo, atrodė, kad jis neblaivus. Neprisimena, ar bendravo su kiemsargiu. Sužalojimų nematė. D. V. jai kažką papasakojo, nes jai reikia parašyti į kortelę, kas atsitiko. Jis sakė, kad praėjo ir kad buvo mestas stiklo butelis į jį, kad jam sužalojo koją. Nematė kraujo ant nukentėjusiojo ir ant rūbų, niekur nematė kraujo. Nukentėjusysis bendravo su jais.

Apklaustas teisme liudytoju S. T. parodė, kad atvažiavo pagal iškvietimą. Jų laukė pilietis, kuris buvo su sumušta galva. Paaiškino, kad jį sumušė trys jaunuoliai, kurie sėdėjo žaidimų aikštelėje. Kai jie išgirdo, kad vyriškis iškvietė policiją, pabėgo link parduotuvės „Mada“. Iškvietus greitąją pagalbą, tie trys vaikinukai grįžo atgal. Paaiškino, kad įvyko konfliktas. Į juos metė butelį. Vienam vaikinui mestas butelis supjaustė koją. Bandė vytis tą kuris metė butelį. Jisai bėgdamas užkliuvo ir nugriuvo. Pargriūdamas susižalojo galvą. Buvo nuėję link parduotuvės „Mada“, nes norėjo koją sutvarstyti, nes kraujavo. Nukentėjusysis aiškino, kad dirba kiemsargiu. Negali pasakyti, kad jis buvo blaivus, adekvatus, buvo kažkoks keistas. Tokią išvadą padarė, nes jis labai painiojosi, kalbėjo nesąmones, aiškino, kad turi invalidumą. Aiškino, jog šlavė kiemą, pamatė tris asmenis, kurių paprašė, kad jie nešiukšlintų. Tie asmenys prie jo pribėgo ir sumušė. Nukentėjusysis sakė, kad tie trys asmenys pabėgo link parduotuvės „Mada“. Teigė, kad jaunuoliai gėrė, šiukšlino vaikų žaidimų aikštelėje. Tie trys asmenys priėjo prie jų, paaiškino, kad buvo konfliktas, jie apsižodžiavo. Kiemsargis metė į juos butelį, stiklo šukės vienam supjaustė koją. Jie bandė tą kiemsargį sulaikyti, kiemsargis bebėgdamas pargriuvo, susimušė galvą. Tų asmenų teigimu, R. S. pats susižalojo. Jie nuėjo link mašinos, kad sutvarstyti sužalotą koją. Kai sutvarstė koją, grįžo atgal į įvykio vietą. Negali pasakyti, ar tuo metu jau buvo atvykusi medicinos pagalba. Be R. S. ir ten buvusių trijų asmenų daugiau su nieko nebendravo. Buvo nuėję pas R. S. į namus, jis norėjo pasiimti dokumentus. Namuose jis pasiėmė dokumentus, prausėsi. Po to grįžo atgal į kiemą. Pagal iškvietimą atvažiavo su kolega A. Š.. Pas vieną jaunuolį matė supjaustytą koją. Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad buvo nukritęs. Negali pasakyti, kad pas jį buvo kraujas ar praskelta galva. D. V. buvo adekvatus, nepasirodė, kad būtų išgėręs.

Apklaustas teisme liudytoju A. Š. parodė, kad tarnybinį pranešimą greičiausiai rašė jo porininkas. Kiek pamena, policiją nukentėjusysis kvietė dėl to, kad jį sužalojo. Kas ten buvo, neatsimena. Į įvykio vietą atvyko su kolega S. T.. Nepamena, kas juos pasitiko įvykio vietoje. Lyg pasitiko nukentėjusysis, bet tiksliai nepasakys. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo sužalotas, ką kalbėjo. Nepamena, ar nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Nepamena, ar porininkas palydėjo nukentėjusį asmenį į namus. Lyg pas nukentėjusį, kuris nedalyvauja šios dienos posėdyje, buvo kraujuotas veidas. Ką pasakojo nukentėjusysis nurodyti negali, nes nepamena. Įvykio vietoje buvo D. V., jis buvo adekvatus, alkoholio kvapo lyg nebuvo, jis nesipriešino.

Apklausta teisme liudytoja I. B. parodė, kad prisimena tiek, kad tuo metu buvo namuose ir išgirdo riksmus, šauksmus. Pažiūrėjusi pro langą pamatė gulintį vyriškį, jis šiek tiek kraujavo. Jos kitas veiksmas buvo iškviesti greitąją pagalbą. Buvo bute, matė dar kitą asmenį, kuris bandė vytis vaikinus, bet jų nematė, nes buvo 5 aukšte. Jie kažkur pabėgo. Ji liko laukti namie ir žiūrėjo, ar atvyks pagalba. Matė įvykį būdama (duomenys neskelbtini) butas. Nukentėjusysis gulėjo netoli laiptinės, tai jai nebuvo patogu žiūrėti iš 5 aukšto į apačią. Gal per 20-30 metrų jį matė. Matė tik kiemsargį, to asmens teismo posėdžių salėje nėra. Žino, kad tas asmuo, kuris buvo šalia to gulinčio asmens, yra kiemsargis, tačiau jo vardo nežino. Jis yra senyvo amžiaus, apie 50 metų. Jis šaukė, kad reikia pagalbos, kad reikia gaudyti tuos vaikinus ir tada pradėjo juos vytis. Nematė nei vieno vaikino, matė tik iš nugaros. Neprisimena, iš kur kraujavo gulintis asmuo, jis tiesiog gulėjo. Buvo sunku nuspręsti, ar jis išvis sąmoningas. Nematė, ar šalia jo buvo kokių nors daiktų. Dabar sunku pasakyti, ar buvo šluota, nes tikrai nežino, nepamena. Nuo gulinčio asmens buvo tie 3 vaikinai gal per 20-30 metrų. Matė, kad tas vyriškis juos stebi ir po to ėjo iš paskos. Tarp tų 3 vaikinų vienas galbūt buvo su kraujuojančia koja. Sunku atsakyti, kodėl pasakė skambindama, jog įvyko kivirčas. Tikėtina, kad taip sakė, nes vienas buvo su kraujuojančia koja. Nukentėjęs asmuo netoli pievelės gulėjo, ten šaligatvis yra. Gulėjo tarp pievelės ir to šaligatvio.

Liudytojams R. Ž. ir A. K. šaukimų į teismo posėdį nepavyko įteikti, atvesdinti jų taip pat nepavyko, todėl teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo R. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad 2015-06-02 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), jam sėdint ant suoliuko kartu su A. K., prie jų priėjo bendras draugas D. V.. Apie 21.30 val., prie suoliuko, ant kurio sėdėjo su A. K., sudužo stiklinis butelis ir nuo žemės atšokusi šukė supjaustė D. V. koją. Kas metė butelį, jis nematė, tačiau po to, kai D. V. pradėjo bėgti kraujas, jis pradėjo kviesti kiemsargį, kad jis prieitų. Kiemsargiui nepriėjus, jis pradėjo eiti link ko ir jis kartu su A. K. ėjo iš paskos. Tuo tarpu šalia buvęs kiemsargio tėvas sušuko „bėk“, ką kiemsargis ir padarė. Jie pradėjo vytis kiemsargį, prie namo (duomenys neskelbtini), kiemsargis nukrito ir veidu atsitrenkė į bortelį. Po kritimo kiemsargis nejudėjo, tada D. V. pasilenkė pažiūrėti, ar jis gyvas. Įsitikinus, kad kiemsargis gyvas, sugrįžo prie namo (duomenys neskelbtini) kur D. V. sutvarstė koją. Vėliau sugrįžo prie namo (duomenys neskelbtini), pastebėję policijos pareigūnus paaiškino jiems įvykio aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, analogiškai vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. davė iš esmės analogiškus parodymus R. Ž. parodymams.

2015-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis R. S. atpažino D. V. kaip asmenį, kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 34-37).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. S. parodė, kad prie jo iš nugaros pribėgo D. V., spyrė jam ne daugiau 2 kartų į nugarą, ties juosmeniu ir jis veidu nukrito ant žemės. Kai jis nukrito ant kairiojo šono, kaire veido puse ant žemės, D.dar sudavė jam 5 smūgius į abu žandikaulius, lūpas, smakrą. Po to pribėgo dar du jaunuoliai, jie spardė daug kartų į nugarą (b. l. 46-54)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G314/2016(01) nurodyta, kad R. S. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio (abiejų sąnarinių ataugų) lūžimas, 11-o danties vainiko lūžimas ir muštinės smakro bei 3 apatinės lūpos (vidinio paviršiaus) žaizdos ir veido odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų butų daiktų poveikiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, pats krisdamas ir veidu atsimušdamas į šaligatvį ir/ar kitus kietus bukus daiktus R. S. taip susižaloti negalėjo. R. S. padarytas kūno sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio lūžių gijimas užtrunka ir sveika buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens vei­ko­je teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisia­ma­ja­me posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuos­pren­dis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos su­dė­ties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pa­grįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nu­si­kalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas tei­singai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pa­tvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos ga­li­ma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teis­mo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumen­ta­vi­mu. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Viena svar­biausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įro­dymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui ats­ki­rus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įro­di­nė­jimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių ap­lin­kybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teis­mo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnau­do­jus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo bau­džiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikš­min­gų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grin­džiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvir­ti­nan­čiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-34-303/2015, 2K-525-648/2015).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusi­kal­ti­mą būtina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pada­rinių.

Šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai bei specialisto išvada. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos me­džia­ga, o kurie – atmestini.

Nukentėjusiojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis R. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad D. V. spyrė jam su koja į nugarą, kai jis jau buvo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) aikštelės. Buvo suduoti smūgiai, jis parkrito veidu ant šaligatvio ir prarado sąmonę. Dar buvo smūgiai, sąmonės jau nebuvo, nes žmonės, kurie iškvietė greitąją, sakė, kad pirma jį sumušė, o paskui pribėgo atgal, grįžo pažiūrėti, ar jis gyvas. Tai beveik viskas, ką prisimena. Kai vijosi, jam sudavė į nugarą. Buvo du ar trys smūgiai. Po smūgių į nugarą nugriuvo, paskui buvo smūgiai ir prarado sąmonę. Atsitrenkė į bortelį ir tada prarado sąmonę. Būdamas be sąmonės dar juto smūgius. Paskui nematė, kas smūgius sudavė. Kai atsigavo, pamatė tris žmones. Jam žmonės pasakė, kad jie nubėgo ir paskui vėl grįžo prie jo. Kai atgavo sąmonę, pamatė (duomenys neskelbtini) ir kaltinamąjį. Vijosi jį vienas kaltinamasis ir dar kiti bėgo. Nukritęs gavo smūgius į juosmenį. Buvo suduota į galvą, buvo apatinis žandikaulis sulaužytas, vos trūko ir viršutinis žandikaulis galėjo sulūžti.

2015-06-23 pareiškime R. S. nurodė, kad trys iš matytų vaikinų ji pasivijo prie vaikų žaidimų aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų koja spyrė jam į nugarą, jis parkrito, tik atsikėlęs sulaukė 4-5 smūgių į veidą. Kuo tiksliai padaryti smūgiai, negali pasakyti, jis tuoj pat nualpo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-13 R. S. nurodė, kad jam tvarkant aplinką (duomenys neskelbtini) netikėtai iš nugaros koja spyrė į nugarą ties juosmens sritimi. Po smūgio jis prarado pusiausvyrą, tačiau nenukrito. V. D. jam sudavė dar kelis smūgius į galvos sritį, po kurių jis nukrito. Jam gulint ant žemės pamatė, kad pribėgo dar keli iš matymo pažįstami vaikinai, tada pajuto kelis smūgius, po kurių prarado sąmonę.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po suduotų smūgių iš karto nukrito ir prarado sąmonę, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-13 nurodė, kad po D.smūgio į nugarą ties juosmens sritimi, prarado pusiausvyrą, tačiau nenukrito, tuo tarpu pa­reiškime nurodė, kad po smūgio į nugarą, nukrito, o atsikėlęs sulaukė 4-5 smūgių į veidą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. taip pat nenurodė, jog jį būtų kas vijęsi, parodė, kad D. jam netikėtai iš nugaros koja spyrė į nugarą ties juosmens sritimi, kai jis tvarkė aplinką. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad būdamas be sąmonės dar juto smūgius, kas vertintina kaip nelogiška ir negyvenimiška aplinkybė.

Taip pat atskirai pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio metu nebuvo išgėręs, o teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad negali pasakyti, jog nukentėjusysis buvo blaivus, adekvatus, buvo kažkoks keistas. Tokią išvadą padarė, nes R. S. labai painiojosi, kalbėjo nesąmones, aiškino, kad turi invalidumą. Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl R. S. kvapo sunku buvo pasakyti, bet pagal akis, elgesį, kaip jis sėdėjo, atrodė, kad jis neblaivus. Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusio asmens kalba buvo šiek tiek apsunkinta, gal dėl sumušimo, iš burnos sklido kvapas, panašus į alkoholio.

Be to, nors nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad neturi motyvų nepagrįstai apkalbėti D. V., kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje R. S. yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dėl to, kad R. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2016 m. birželio 2 d. 21.30 val. viešoje vietoje – namo kieme (duomenys neskelbtini) be priežasties metė į nukentėjusįjį D. V., šalia kurio buvo A. K. ir R. Ž., tuščią stiklinį butelį, kuris, nukritęs ant šaligatvio, sudužo ir atšokusi nuo šaligatvio stiklo šukė supjaustė nukentėjusiajam D. V. kairę blauzdą, tokiu būdu D. V. padarė kairės blauzdos pjautinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nevertina nukentėjusiojo parodymų kaip nuoseklių ir išsamių bei vertina juos kritiškai.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio nematė. Brolis su tėvu išėjo prie namų tvarkyti aplinką. Maždaug apie 21.30 ar 22.00 val. parėjo namo sumuštas, kruvinas. Su juo kartu atėjo policijos pareigūnas. Paklausė, kas atsitiko, R. S. pasakė, jog D. su draugais jį sumušė. Brolis pasakė, kad jį sumušė, bet nesakė, kiek asmenų. Kažką brolis sakė, kad daugiau nei trys jų buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas S. T. parodė, kad atvažiavo pagal iškvietimą. Jų laukė pilietis, kuris buvo su sumušta galva. Paaiškino, kad jį sumušė trys jaunuoliai, kurie sėdėjo žaidimų aikštelėje. Nukentėjusysis aiškino, kad dirba kiemsargiu. Negali pasakyti, kad jis buvo blaivus, adekvatus, buvo kažkoks keistas. Tokią išvadą padarė, nes jis labai painiojosi, kalbėjo nesąmones, aiškino, kad turi invalidumą.

Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas A. Š. parodė, nepamena, kas juos pasitiko įvykio vietoje. Lyg pasitiko nukentėjusysis, bet tiksliai nepasakys. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo sužalotas, ką kalbėjo. Nepamena, ar nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje buvo D. V., jis buvo adekvatus, alkoholio kvapo lyg nebuvo, jis nesipriešino.

Apklausta teisme liudytoja I. B. parodė, kad prisimena tiek, kad tuo metu buvo namuose ir išgirdo riksmus, šauksmus. Pažiūrėjusi pro langą pamatė gulintį vyriškį, jis šiek tiek kraujavo. Jos kitas veiksmas buvo iškviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusysis gulėjo netoli laiptinės. Gal per 20-30 metrų jį matė. Žino, kad tas asmuo, kuris buvo šalia to gulinčio asmens, yra kiemsargis, tačiau jo vardo nežino. Jis yra senyvo amžiaus, apie 50 metų. Jis šaukė, kad reikia pagalbos, kad reikia gaudyti tuos vaikinus ir tada pradėjo juos vytis. Nematė nei vieno vaikino, matė tik iš nugaros. Neprisimena, iš kur kraujavo gulintis asmuo, jis tiesiog gulėjo. Buvo sunku nuspręsti, ar jis išvis sąmoningas. Nematė, ar šalia jo buvo kokių nors daiktų. Dabar sunku pasakyti, ar buvo šluota, nes tikrai nežino, nepamena. Nuo gulinčio asmens buvo tie 3 vaikinai gal per 20-30 metrų. Matė, kad tas vyriškis juos stebi ir po to ėjo iš paskos. Tarp tų 3 vaikinų vienas galbūt buvo su kraujuojančia koja. Sunku atsakyti, kodėl pasakė skambindama, jog įvyko kivirčas. Tikėtina, kad taip sakė, nes vienas buvo su kraujuojančia koja. Nukentėjęs asmuo netoli pievelės gulėjo, ten šaligatvis yra.

Taigi, kaip matyti iš aptartų parodymų, nei vienas iš paminėtų liudytojų tiesiogiai įvykio nematė, liudytoja I. B. iš esmės matė tik gulintį ir kraujuojantį nukentėjusįjį bei vaikiną su kraujuojančia koja, tačiau jokių smurto veiksmų nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu nematė.

Asmenų parodymai vertintini pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, atsižvelgiant į jų patikimumą, kartu su kitais įrodymais, jų visuma.

Kaltinamojo parodymai – vieni iš duomenų, kurių patikimumas nėra preziumuojamas, o taip pat turi būti patikrinamas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas, vertindamas kaltinamojo D. V. parodymus, daro išvadą, kad jie nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Kaltinamojo pozicija dėl savo kaltės taip pat nuosekli.

Kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės bei atsisakė duoti parodymus.

Apklausiamas teismo posėdžio metu D. V. parodė, kad 2015-06-02 maždaug 21.30 val. Išėjo į kiemą (duomenys neskelbtini), prie draugų priėjo. Maždaug po 10 minučių atėjo kiemsargis, jis tvarkė gatvę, buvo su tėvu. Priėjo tėvas, jis juos iš matymo pažįsta, sutvarkė šiukšles. Jis buvo su dviem draugais R. Ž. ir A. K.. R. S. tuo metu buvo prie 77, 79 namų tarpuvartės. Iš ten jis suradęs stiklinį butelį nuo degtinės metė į jų pusę, sudužęs butelis supjaustė jam koją, t. y. kairės kojos blauzdą. Pradėjo eiti link R. S.. Kai jis pradėjo link jo eiti, jo tėvas sušuko, kad jis bėgtų, ir jis pradėjo bėgti. Jis (D. V.) iš paskos pradėjo link jo eiti. Po minutės prie (duomenys neskelbtini) namo atsidūrė. R. S. nukrito tiesiai veidu į bortelio kraštą, iš karto prarado sąmonę, gulėjo veidu žemyn. Jis buvo pasilenkęs, žiūrėjo, ar gyvas. Tada pribėgo jo tėvas ir išlindo iš namų žmonės ir pradėjo kažką šaukti. Jo tikrai nemušė. Niekada gyvenime nėra konfliktavęs su nukentėjusiuoju. Paskui jį bėgo du draugai Ž. ir K.

Šiuos jo parodymus patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. R., D. Ž. parodymai.

Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu D. Ž. parodė, kad R. S. metė stiklo butelį į trijų vaikinų pusę, stiklo šukė pataikė į D. V. koją. R. S. metė minėtą butelį ir pradėjo bėgti, o jie – R. S. iš paskos. Matė, kaip buvo sužalota D. V. koja ir kaip R. S. bėgo ir parkrito. Nematė, kad tie trys asmenys, kurie vijosi nukentėjusį, būtų atlikę kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Pirmas prie nukentėjusio pribėgo D. V.. Jis matė, kaip nukentėjusysis krito, bet nematė, už ko užkliuvo. Nežino, ar R. S. ilgai gulėjo, nes jis su draugais pasišalino.

Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, o apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-06-02 vakare, tikslaus laiko nepamena, bet buvo šviesu, ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį, kai pamatė nukentėjusįjį bėgantį ir griūvantį prie šaligatvio. Tada pamatė priėjusius tris vaikinus. Tarp jų buvo ir kaltinamasis. Jie buvo priėję, pažiūrėję ir nuėjo. Matė R. S. bėgantį. Tik nežino, ar jis užkliuvo, ar jam kojos susipainiojo, bet jis prie bortelio, prie šaligatvio nugriuvo. R. S. pats griuvo. Nematė, su kuria vieta tiksliai krito jis krito, kaip bortelis, tai jis prie šaligatvio krito. Matė, kad nukentėjusysis bėgo, užsikabino ir krito, tai greičiausiai su galva trenkėsi, nes kliudė kažkiek to šaligatvio. D. nemušė nukentėjusiojo.

Byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas duoti neteisingus parodymus, tačiau vertindamas liudytojų R. R. ir D. Ž. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad R. R. yra kaltinamojo draugas, o D. Ž. sūnus R. Ž. dalyvavo kartu su kaltinamuoju minėtame konflikte vejantis nukentėjusįjį R. S..

Objektyviais duomenimis – specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu – nustatyta įvykio vieta ir pasekmės, bet ne asmuo, padaręs veiką. Be to, kaip matyti iš teisiamajame posėdyje apklausto specialisto J. M. P. paaiškinimų, specialisto išvada buvo surašyta pagal pateiktus medicininius dokumentus, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo pateikta duomenų apie R. S. neblaivumą. Jei dabar pamatytų nukentėjusį, nieko nepasakytų, nes jau metai praėjo. Likę randai nesiskirtų nuo tų randų, kurie buvo prieš 2-3 metus, ar prieš 4 mėn. Buvo įvertinti trys atskiri trauminiai poveikiai, kurie griuvimui nebūdingi, o būdingi smūgių sudavimui. Taigi, specialisto išvada nepatvirtina, jog nukentėjusiajam padarytus sužalojimus padarė D. V., o ja patvirtinami nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai.

Lietuvos Respublikos K. T. yra pažymėjęs, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija - viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos K. T. 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Pažymėtina, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos aspektų yra tas, kad įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įro­dymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, lei­džiančių neabejotinai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu D. V. 2016-06-02 apie 21.30, kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. S. metu dėl pastarojo numesto butelio, kurio atšokusi nuo asfalto stiklo šukė sužalojo D. V. koją; su draugais R. Ž. ir A. K. vijosi nubėgantį R. S., ir 2015-06-02 apie 22.00 val., kieme prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiojo R. S. sudavė jam 2 smūgius koja į nugarą, ties juosmeniu, dėl ko nukentėjusysis R. S. nukrito veidu ant šaligatvio bortelio krašto; ir gulinčiam ant kairiojo šono nukentėjusiajam, jis dar sudavė jam 5 smūgius kumščiais į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam abiejų apatinio žandikaulio sąnarinių ataugų lūžius ir muštines smakro bei apatinės lūpos žaizdas, 11-o danties lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl nėra įrodytas D. V. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme ir D. V. išteisintinas ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).

Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad abejonės dėl D. V. kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, yra nepaneigtos. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, byloje nėra, išnaudotos galimybės papildomiems įrodymams surinkti. Vadovaujantis principu in dubio pro reo kaltinamasis išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Kaltinamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1620,37 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. S. gydymo (t. 1, b. l. 81-82). Kadangi D. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

D. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas