- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-157-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00311-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- N. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G. (N. G.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. G. (N. G.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 529 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 28 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. gruodžio 21 d., dieną).Komisija 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas pakeisti Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir nuteistajam N. G. netaikyti lygtinio paleidimo.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam N. G., konstatavęs, kad byloje nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad N. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jam išėjus į laisvę nebus pažeistas visuomenės interesas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Nuteistasis N. G. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir patvirtinti 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimą.Skunde nurodoma, kad klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privaloma spręsti, vadovaujantis ne tik BVK 157 straipsniu, bet ir pagrindiniais bausmių vykdymo principais teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas numato, kad atsižvelgiant į nuteistajam nustatytų įpareigojimų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, nuteistajam gali būti švelninama nuteistojo teisinė padėtis. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam paskirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Lygtinai paleistas asmuo prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali lemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę.Anot skundo autoriaus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas rėmėsi tik neigiamomis aplinkybėmis iš praeities. Teismas nenurodė, kad apeliantas įnešė didelius pokyčius į savo elgesį, nevertino pastangų, kurias jis daro. Nors skundo autorius buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, už pažeidimus atliko paskirtas bausmes, todėl dar kartą už tai jį bausti neteisinga. Pabrėžiama, kad šiuo metu apeliantas lanko meno kūrybos būrelį, dalyvavo reabilitacijos-adaptacijos į visuomenę projekte, kuris sustiprino motyvaciją nebevartoti narkotinių medžiagų bei siekti užsibrėžtų tikslų. Skundo autorius dalyvauja ne tik privalomose socialinė reabilitacijos programose, bet ir papildomose. Jis baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės, taip pat atlieka savanoriškus darbus. Apelianto teigimu, matosi, jog jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi laikytis įstatymų. Jis yra mandagus, jo elgesys nesmurtinis ar konfliktiškas. Tą įrodo ir aplinkybės, kad skundo autorius neturi nuobaudų. Teigiama, kad įgytas teorines žinias apeliantas pritaiko praktikoje, siekiant rizikingą elgesį pakeisti saugesniu. Pabrėžiama, kad skundo autorius turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko gerus santykius su motina ir žmona, su kuria ruošiasi gyventi kartu ir auginti sūnų. Tvirtinama, kad apeliantas nori būti pilnateisiu visuomenės nariu, dirbti ir tęsti reabilitacijos programą.Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesį į Komisijos, kuri nuteistąjį pažįsta artimiau ir apie jo elgesį gali geriau vertinti nei kas kitas, išvadas. Pažymi, jog Komisija visapusiškai įvertinusi nutarė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog skundo autorius patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę ir esmingai pakeitė savo elgesį, daro reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leido konstatuoti, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, apeliantas greičiau integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija padarė išvadą, kad skundo autoriui tikslinga švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.Skunde tvirtinama, kad remiantis išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad apeliantas keičia savo požiūrį dėl nuskalstamos veikos ir laikosi įstatymų, stengiasi tapti doru piliečiu. Prašoma nespręsti apie žmogų iš praeities, o atsižvelgti į esamą laiką, pasiryžimą ir norą keistis.Nuteistojo N. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą N. G. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 54 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo N. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios buvo įvertintos Komisijos, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad N. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės, dalyvauja integracijos į visuomenę bei „Garstyčios grūdas“ programose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu yra nepakitusi ir išlieka artima vidutinei (54 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (5 kartus), ir baustas (4 kartų). Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau paskutinis pažeidimas padarytas tik kiek daugiau nei prieš pusę metų (2016 m. gegužės 25 d.), o paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą. Todėl, paskirtos nuobaudos, nepaisant to, kad negalioja, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad N. G. atlieka bausmę pagal trečiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, prieš tai jam taikytas lygtinis paleidimas, ir nors paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėl nusikalto. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs neigti kaltę dėl paskutinio įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo, o pataisos namuose padarytus pažeidimus suvokia kaip neteisingą elgesį, stengiasi už tai save kritikuoti, tačiau kartu ir pateisina save. Be to, N. G. linkęs pasiduoti kitų įtakai, ne visuomet geba tinkamai priimti sprendimus, kartais veikia impulso pagautas, nesusimąstydamas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę dirba ar siekė būti įdarbintas. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 6 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (nuostatos; ankstesni nusikaltimai; narkotikų vartojimas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepagrįstai nustatė, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos netinkamai, todėl patvirtinti Komisijos nutarimą nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir Alytaus rajono apylinkės teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo N. G. (N. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.