Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Č. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, kad prieš 17-18 metų jo mama susituokė su J. L.. Visą tą laiką R. Č.kartu su mama ir patėviu gyvena jo name adresu (duomenys neskelbtini). Su J. R. Č.sutaria normaliai. Problemos atsiranda, kai R. Č.pavartoja alkoholio. R. Č. prisipažįsta, kad tuomet jis elgiasi netinkamai, tampa priekabus, konfliktiškas. Jau kelis kartus yra buvę, kad dėl girtumo pradėdavo prie J. L. kibti, priekaištauti, prasidėdavo konfliktai ir mama iškviesdavo policiją. Tačiau niekuomet patėvio atžvilgiu jis nesmurtavo. 2022 m. balandžio 2 d. jis grįžo iš talkos, buvo jau girtas. Su J. dar namie išgėrė alkoholio ir susipyko. Tačiau tai buvo tiktai žodinis konfliktas. Nebuvo jokių muštynių, grasinimų. Mama susinervino ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, išsiaiškino, kad buvo tiktai žodinis konfliktas, jokio smurto nebuvo. R. Č.prižadėjo daugiau nekonfliktuoti ir policijos pareigūnai išvažiavo. Po policijos pareigūnų išvažiavimo R. Č. dar išgėrė turėtą alų. Buvo jau tikrai labai girtas. Kaip kambaryje išgriovė fotelį jau net neprisimena. Kambaryje ant lovos jis atsigulė su guminiais batais. Į kambarį atėjęs J., jam pradėjo priekaištauti, kad lovon atsigulė su batais. R. Č. nepatiko, kad J. jį auklėja, jam nurodinėja ką daryti ir ko nedaryti. Tačiau ką toliau jis darė, kaip smurtavo prieš patėvį, tiksliai neprisimena dėl girtumo. Bet sutinka su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą, kad jis J., suėmęs už drabužių jį tampė ir stumdė jį po kambarį, kad rankomis suėmęs jam už kaklo smaugė, tuo sukeldamas J. fizinį skausmą. Taip pat pripažįsta, kad smaugdamas jam galėjo grasinti jį sumušti ir nužudyti. R. Č. pilnai sutinka, kad tokius smurtinius veiksmus prieš J. L. galėjo atlikti. R. Č. nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus, išvardintus jam pateiktame įtarime, patėvio atsiprašys ir tikrai daugiau nesmurtaus. Dar R. Č.prisimena, kad kai išsigandusi dėl jo elgesio mama skambino policijai, jis pabėgo, nelaukdamas, kad policininkai atvyks. Nuo balandžio 2 d. jis slapstėsi pas įvairius savo draugus. Į namus nėjo, nes bijojo policijos (b. l. 70-73).

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad su posūniu R. Č. viename name adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jau apie 18 metų. 2022 m. balandžio 2 d. apie 19 val. R. Č. pradėjo namie triukšmauti, rėkauti ir J. žmona – R. motina D. L. iškvietė policiją. Tąsyk jis (R. Č.) J. L. nemušė, jokio fizinio skausmo nesukėlė ir niekuo negrasino. Kai atvyko policijos pareigūnai, R. patėvio atsiprašė, pažadėjo daugiau nekonfliktuoti. J. L. teigia, kad R. ir anksčiau kelis kartus yra namie triukšmavęs, sukeldavo konfliktą, bet niekuomet nesmurtavo. Tačiau šį kartą ( balandžio 2 d. vakare) po policijos išvažiavimo R. išgėrė likusį turėtą alų ir dar labiau apgirto. Jis išvartė kambaryje baldus – nugriovė fotelį ir su batais atsigulė į lovą. J. L. jam papriekaištavo. R. labai dėl to įpyko, jam nepatiko J. L. pastaba. R. pašoko iš lovos, rankomis sugriebė J. L. už drabužių atlapų ir pradėjo jį stumdyti bei tampyti po kambarį. Po to J. L. nugriovė ant lovos ir, rankomis suėmęs už kaklo, pradėjo spausti, smaugti. Tuo veiksmu jis J. L. sukėlė fizinį skausmą. Po to ant kaklo jokių sužalojimo žymių neliko. R. Č. smaugdamas J. L., šaukė, kad jį užmuš, nužudys. J. L. teigia, kad jo smaugimas ir grasinimas nužudyti jam sukėlė baimę, kad R. Č. gali savo grasinimus įvykdyti. R. buvo toks įsiutęs, kad jo agresija prieš J. L. ir grasinimai jį nužudyti išgąsdino D. L., ir ši iškvietė policiją. Kai R. išgirdo, kad motina skambina policijai, iš namų pabėgo (b. l. 3-4, 16-18).

Liudytoja D. L. parodė, kad jos sūnus R. Č. ir anksčiau, kai būdavo neblaivus, tapdavo agresyvus, kelis kartus naudojo fizinį smurtą prieš J. L., keturis kartus buvo kviečiama policija. Balandžio 2 d. apie 19 val. taip pat buvo kviečiama policija dėl agresyvaus R. Č. elgesio. Po policijos išvažiavimo R. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 20.50 val. išvartė kambaryje baldus – nugriovė fotelį ir su batais atsigulė į lovą. J. L. jam papriekaištavo. R. tapo agresyvus – pašoko iš lovos, rankomis sugriebė J. L. už drabužių atlapų ir pradėjo jį stumdyti bei tampyti po kambarį šaukdamas, kad sumuš, nužudys, sudegins namus (b. l. 47-48).

2022-0-03 policijos pareigūno M. J. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Č. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą J. L. bei grasino jį nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pripažino, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 21.00 val., konflikto su kartu gyvenančiu savo motinos sutuoktiniu metu jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą bei pagrasino jį nužudyti. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo J. L. bei liudytojos D. L. parodymai, į įvykio vietą atvykusio pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai. Visuma bylos įrodymų patvirtina, kad R. Č., fiziškai smurtaudamas, sukėlė J. L. fizinį skausmą bei grasino jį nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 90-92). Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. R. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai ir kitą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Č. neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 78-80, 85). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo 1 metams bausmę, bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo 1 metams bausmę (BK 48 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veiksmų sutapčiai, R. Č. paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam skirtina laisvės apribojimas 1 metams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad R. Č. intensyvios priežiūros taikymas būtų per griežta, neproporcinga poveikio priemonė. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui.

Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir duomenis apie R. Č. asmenybę, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti vietoj intensyvios priežiūros R. Č. paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholinius gėrimus) bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina ikiteisminio tyrimo metu R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmę.

R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesniąją bausmę, ir subendrintą bausmę R. Č. skirti laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. Č. skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas;

6) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.