- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-441-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01327-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nubaustas už tai, kad 2012-07-01 apie 02.06 val. (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 promilių girtumas, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. M. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-16 nutarimą ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių, jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-16 nutarimas yra neteisėtas, todėl, apelianto nuomone, turi būti pakeistas. Apelianto teigimu, jis, su gyvenimo drauge augina du mažamečius vaikus ir 2012-07-01 apie 2 val. 6 min. skubėjo namo, nes jo gyvenimo draugė telefonu jam pranešė, kad susirgo jų mažoji dukra ir ją reikia skubiai vežti pas gydytoją, o kitos dukters nėra kam palikti, o kadangi mažoji jų dukra yra labai ligota, jis, pasak apelianto, dėl šio skambučio labai sunerimo, todėl skubėjo grįžti į namus. Teigia, kad jis bandė skambinti į taksi, tačiau jam buvo pasakyta, kad teks laukti nuo 15 min. iki pusvalandžio, nes kaip tik tuo metu baigia darbą naktiniai klubai ir yra daug užsakymų. Taip pat nurodo, kad žinojo, jog yra išgėręs, tačiau apsvaigęs nesijautė, todėl neįvertino, kad girtumas gali viršyti leistiną normą. Dėl paminėto mano, kad jo veiksmuose buvo būtinojo reikalingumo požymiai – dėl pablogėjusios jo mažosios dukters sveikatos, ir tas pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes kitų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti kitą mažametį vaiką, nebuvo. Apelianto teigimu, jis jokios žalos niekam nepadarė, o savo veiksmais siekė išvengti ar sumažinti pavojų savo mažajai dukrai. Be to, nurodo ir tai, kad pripažįsta, kad gal ir pažeidė būtinojo reikalingumo sąlygas, tačiau mano, kad teismas privalėjo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nubaustas asmuo įsitikinęs, kad teismas, skirdamas jam nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, neatsižvelgė į jo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nepripažino jų jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Be kita ko nurodo ir tai, kad augina du mažamečius vaikus, todėl jam reikia vairuoti, nes turi vežti juos į užsiėmimus, pas gydytojus, be to, pats dirba vadybininku ir iki šiol už tokio pobūdžio pažeidimus baustas nebuvo. Apelianto teigimu, vaikų mama neturi galimybės vežioti vaikų, nes turi prižiūrėti mažąją dukrą, o pagal savo darbo specifiką jam tenka daug važinėti, todėl teigia, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas kelia jam realią grėsmę netekti darbo. Nurodo, kad teismas nutarimu pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, dėl ko apeliantas mano, kad teismas, pripažinęs aukščiau nurodytą aplinkybę, kaip jo atsakomybę lengvinančią, ir atsižvelgdamas į tai, kad jam jau yra paskirtas minimalus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas vien esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, turėtų taikyti ATPK 30(1) straipsnį ir skirti jam mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą minimalią nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, t. y. sumažinti šią nuobaudą iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkintinas.
Apeliaciniu skundu E. M. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo, o kartu ir skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Apeliantas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už tai ATPK 126 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, kur nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. M. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad E. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad E. M. prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pagal jo darbo specifiką (dirba vadybininku) jam tenka daug važinėti, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas kelia jam realią grėsmę netekti darbo, jog iki šiol už tokio pobūdžio pažeidimus baustas nebuvo, nėra išskirtinės ar ypatingos, nes panašiai gali būti apibūdinta daugelio asmenų situacija. Tai, kad E. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,02 promilių), rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir leidžia daryti išvadą, jog savo pobūdžiu E. M. padarytas pažeidimas yra labai pavojingas. Apelianto argumentai, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, o netekus teisės vairuoti jis gali prarasti darbą, nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į užsiėmimus, pas gydytojus, taip pat nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės, kurios švelnintų E. M. atsakomybę. Kartu pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad išskyrus apeliantą jokie kiti asmenys (gyvenimo draugė, tėvai) negalėtų vežti vaikų į užsiėmimus ar pas gydytojus.
Neteisus apeliantas teigdamas, kad jo veiksmuose buvo būtinojo reikalingumo požymiai –pablogėjusi jo mažosios dukters sveikata, bei kitas alternatyvus prašymas, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad gal jis pažeidė būtinojo reikalingumo sąlygas. Būtinojo reikalingumo, administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš šios normos matyti, kad norint veiką vertinti kaip būtinąjį reikalingumą reikia nustatyti šias sąlygas – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, nuosavybei, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; šis pavojus gali būti pašalinamas tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tiek apelianto deklaruojamą būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimą, tiek jo prašomą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, priešingai, bylos duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, tvirtina, kad E. M. atsisakė rašyti paaiškinimą (3 b. l.), kuriame būtų galėjęs nurodyti visas pažeidimo padarymui įtakos turėjusias aplinkybes, dėl ko daroma išvada, kad ši apelianto skunde keliama nubaustojo asmens versija, yra tik apelianto siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, dėl ko, ji atmestina.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. liepos 16 d. nutarimą E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai E. M. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.