- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-217-366/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs E. Š. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nutarties, kuria L. D. skundas paduotas privataus kaltinimo tvarka perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal E. Š. priešpriešinį pareiškimą atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
L. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kaltindamas E. Š., kad ji 2011-05-23 raštais Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui, Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui apšmeižė jį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.
Taikinamojo posėdžio metu pareiškėjas L. D. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinama E. Š. nesusitaikė. Be t, šio posėdžio metu E. Š. pateikė priešpriešinį pareiškimą (skundą), kuriame kaltina L. D., kad jis pateikdamas pareiškimą teismui dėl bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka pats ją apšmeižė, t.y. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.
Rokiškio r. apylinkės teismas skundžiama nutartimi nutarė L. D. pareiškimą, kuriame E. Š. kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d., perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal E. Š. priešpriešinį skundą atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Š. skundžia Rokiškio r. apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir jos priešpriešinį pareiškimą priimti nagrinėti, patraukti L. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. ir pripažinti jį kaltinamuoju, o L. D. pareiškimą dėl šmeižimo prašo atmesti kaip nepagrįstą. E. Š. pagalbos prašymą, teismui neteisėtai pateiktą L. D., atmesti kaip neteisėtais būdais gautą, netinkamą ir nevertintiną kaip įrodymą privataus kaltinimo byloje. Pareiškėja nurodo, kad teismas akcentuodamas, jog L. D. pareiškime išdėstyti teiginiai yra pačios E. Š. teiginių citavimas neatmeta galimybės, jog jie galimai įžeidė L. D., tačiau tuo pat metu atmeta galimybę, kad analogiškai pateikiami L. D. teiginiai E. Š. atžvilgiu galėjo ją apšmeižti. Teismas konstatuodamas L. D., kaip bet kurio kito piliečio teisę kreiptis į teismą su skundu, atmeta tokią E. Š. teisę. Tokiu būdu grubiai pažeidžiamas rungimosi principas ir atimama galimybė E. Š. tinkamai gintis. Pareiškėja mano, kad L. D. kreipdamasis į teismą su skundu apšmeižė ją analogiškai, kaip ji tariamai apšmeižė jį kreipdamasi oficialiu skundu – pagalbos prašymu į aukštesnius L. D. vadovus. Jei L. D. skundas yra tinkamas ir nagrinėtinas, taip pat nagrinėtinas yra ir jos skundas, nes prieš įstatymą visi lygūs. Jei jos priešpriešinis pareiškimas nenagrinėtinas, nes jame pateikti duomenys apie L. D. veikimą nėra nusikalstamos veikos faktai, o tik teisių realizacijos išraiška, tai ir L. D. pareiškime pateikta informacija taip pat nelaikytina šmeižtu jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjos skundas susideda iš dviejų prieštaringų dalių – prašoma panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti jos priešpriešinį skundą bei L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
LR BPK 413 str. 5 d. numatyta, kad jei nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokia nutartis nėra skundžiama. Būtent tai šiuo atveju ir yra nurodyta skundžiamoje nutartyje. Galimybę apskųsti teisėjo nutartį privataus kaltinimo bylose įstatymas numato tik tuo atveju, jei atsisakoma pradėti privataus kaltinimo bylų procesą (LR BPK 412¹ str. 4 d.). Todėl pareiškėja E. Š. šiuo atveju turi teisę skusti tik tą nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal jos priešpriešinį skundą. Kartu teismas atkreipia dėmesį į pačios pareiškėjos E. Š. skundo prieštaringumą. Savo skundą ji motyvuoja tuo, kad įstatymas turi būti taikomas vienodai tiek jai tiek V. D. ir, jei priimamas jo skundas dėl šmeižimo, tai turi būti priimtas ir jos priešpriešinis skundas dėl tokių pačių aplinkybių, arba nepriimamas nei vienas. Tačiau rezoliucinėje skundo dalyje jau pati prašo taikyti įstatymą nevienodai – L. D. skundą atmesti, o jos priešpriešinį (neaišku kaip gali būti priešpriešinis skundas, jei nepriimamas pirminis skundas) priimti ir skirti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Remiantis išdėstytu nagrinėjama tik ta E. Š. skundo dalis, kuria prašoma priimti jos priešpriešinį skundą ir nepasisakoma dėl skundo motyvų reikalaujant atmesti L. D. skundą.
LR BPK 410 str. 1 d. numatyta, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. LR BPK 412¹ str. 1 d. numatyta, kad teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju privataus kaltinimo bylos procesą pagal E. Š. priešpriešinį skundą atsisakyta pradėti padarius išvadą, jog jos priešpriešiniame pareiškime nurodyti faktai apie L. D. padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.
Pareiškime nurodyti faktai laikytini akivaizdžiai neteisingais, jei tokių faktų visai nebuvo (nebuvo padaryti veiksmai, kuriais kaltinama, nepasakyti žodžiais, neišsakytos mintys ir t.t.). Šiuo atveju E. Š. teigia, jog ji buvo apšmeižta tuo, jog L. D. savo skunde apkaltino ją šmeižtu bei pateikdamas informaciją atestacinei komisijai ir t.t. Akivaizdu, kad E. Š. priešpriešiniame skunde nurodyti faktai, kuriais ji grindžia savo kaltinimą, yra realiai įvykę ir todėl laikyti juos aiškiai neteisingais negalima.
Skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta ir apie tai, jog LR BPK 408 str. numato asmenims teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir pasinaudojimas tokia teise negali būti vertinamas kaip asmens nusikalstama veika. Su tokiais teiginiais galima sutikti, tačiau pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakyta ne šiuo pagrindu, t.y. ne todėl, kad L. D. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o todėl, kad E. Š. pareiškime išdėstyti faktai yra aiškia neteisingi. Kita vertus, jei laikyti, kad yra LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal E. Š. pareiškimą (kadangi L. D. turi teisę kreiptis į teismą), toks pat sprendimas turėtų būti priimamas ir dėl L. D. skundo, kadangi įstatymai E. Š. taip pat suteikia teisę kreiptis į aukštesnes instancijas su skundais, jei ji mano, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti klausimo dėl L. D. skundo, kadangi teismo nutartis dėl skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje yra neskundžiama. Todėl remiantis išdėstytu ir siekiant užtikrinti abiems proceso pusėms vienodą ir nešališką įstatymo taikymą bei lygias teises, E. Š. priešpriešinis pareiškimas taip pat turi būti perduotas nagrinėjimui teisiamajame posėdyje ir abu kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje.
Tuo pagrindu Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo pradėti privataus kaltinimo procesą dėl E. Š. priešpriešinio pareiškimo L. D. atžvilgiu keistina, priimant toje dalyje naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. teismas,
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo pradėti privataus kaltinimo procesą pagal E. Š. priešpriešinį pareiškimą L. D. atžvilgiu pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
E. Š. priešpriešinį pareiškimą (skundą), kuriame L. D. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str., padarymu, perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir abu kaltinimus nagrinėti vienoje byloje Rokiškio rajono apylinkės teisme.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.