Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-01 · Administracinė byla Nr. A-556-982-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-01
Bylos Nr.
A-556-982-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės administracijos, Utenos rajono savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
Utenos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 – 982/2006Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjai D. G.,pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės tarybai ir Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. G. su skundu ( b. l. 3 – 6), kurį vėliau patikslino (b. l. 19), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T-86 ,,Dėl visuomenės poreikiams reikalingų ir valstybės išperkamų žemės sklypų Utenos mieste” l punktą dalyje dėl 0,942 ha žemės pripažinimo reikalinga visuomenės poreikiams; įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos šalia (duomenys neskelbtini) suformuoti jai natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Utenos miesto žemėtvarkos skyriui; iš atsakovų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja D. G. nurodė, kad minėto sprendimo 1 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo pažeistos sprendimo priėmimo procedūros, t. y. ji nebuvo informuota apie tai, kad 2005 m. balandžio 28 d. vykusiame Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas žemės sklypo, į kurį ji pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinimo reikalingu visuomenės poreikiams klausimas. Pareiškėjos manymu, pripažįstant minėtą teritoriją esant reikalingą visuomenės poreikiams nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad šis žemės sklypas yra nenaudojamas, teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta jokia veikla šioje teritorijoje, ji yra išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Utenos rajono savivaldybės taryba nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių visuomenės poreikį šiai teritorijai, o esami faktiniai įrodymai byloja priešingai, neaišku kokiam bendram naudojimui reikalinga ši teritorija, koks yra realus poreikis visuomenės reikmėms. Pagal patvirtintą Utenos miesto detalųjį planą nėra apspręsta konkreti ginčo žemės sklypo tikslinė paskirtis, konkretaus visuomenės poreikio šiam sklypui taip pat nėra įvardinta. Todėl toks deklaratyvus žemės nusavinimas, nepateikiant jokių įrodymų, jog žemė užstatyta ar jai yra konkretus, realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, aiškiai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimui, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsakovai Utenos rajono savivaldybės administracija ir Utenos rajono savivaldybės taryba atsiliepimais į pareiškėjos skundą (b. l. 22-23, 28-29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėjos prašymas pagal procedūrą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose nebuvo nagrinėjamas, nes Utenos rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimas pripažino šią teritoriją reikalinga visuomenės poreikiams. Skundo reikalavimas įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo atlikti sklypo matavimo darbus yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes šio klausimo sprendimui nebuvo taikytos teisės aktų nustatytos procedūros ir nėra pagrindo teigti, kad jos pažeistos, neįvykdytos ar nebus įvykdytos per nustatytą terminą. Pareiškėja pati buvo atlikusi kadastrinius sklypo matavimus ir bylą pateikusi savivaldybei, tačiau iškilus klausimui dėl sklypo reikalingumo visuomenės poreikiams kadastrinių matavimų bylos derinimas buvo sustabdytas. Nors ir nėra detaliųjų planų, tačiau dalis ginčijamos teritorijos yra reikalinga eksploatuojant šalia esančią polikliniką (bus statomi garažai), o dalis sklypo pagal Utenos miesto želdinių schemą yra priskirta želdynams (žaliajai zonai). Nors žemės sklypas jau ir buvo suformuotas, tačiau savivaldybės taryba nusprendė, kad teritorija yra reikalinga žmonėms naudotis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 48-49) nurodė, kad su skundu sutinka, jo patenkinimui neprieštarauja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš 12,9096 ha J. G. valdytos žemės, esančios Utenos mieste, pretendentams nuosavybės teisės buvo atkurtos į 11,8338 ha. Nuosavybės teisės į l,0758 ha žemės S. R. G., kuris mirė 1992 m. sausio 30 d. (paveldėtoja - pareiškėja D. G.), neatkurtos. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2002 m. spalio 10 d., 2004 m. kovo 4 d. raštais kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją, prašydami suformuoti žemės sklypų ribas bei atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų grąžinimui natūra, tačiau atsakymo dėl pareiškėjos prašomo grąžinti sklypo negavo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 93-96) pareiškėjos skundą patenkino - panaikino Utenos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-86 „Dėl visuomenės poreikiams reikalingų ir valstybės išperkamų žemės sklypų Utenos mieste” l punktą dalyje dėl 0,9240 ha žemės pripažinimo reikalinga visuomenės poreikiams; įpareigojo Utenos rajono savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) suformuoti D. G. natūra grąžinamą žemės sklypą. Atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Utenos miesto žemėtvarkos skyriui; priteisė iš Utenos rajono savivaldybės administracijos D. G. 1 600 Lt teismo išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčo sprendimas iš esmės yra susijęs su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių žemės priskyrimą valstybės išperkamo nekilnojamojo turto kategorijai, aiškinimu. Minėto įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš pretendentų atgauti nuosavybės teises išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka tvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, poilsio, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta taryba, eksploatacijai ir bendroms gyventojų reikmėms.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. yra išaiškinęs, kaip turi būti suprantamos ir taikomos praktikoje teisės normos, leidžiančios paimti iš savininko nuosavybę visuomenės poreikių tenkinimui.

Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog 0,9240 ha teritorija, minima skundžiamo sprendimo 1 punkte, yra reikalinga bendram naudojimui. Minėtai teritorijai detalusis planas neparuoštas, ginčo sklypas nepriskirtas nei prie vieno gyvenamojo namo, nei prie Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro. Ginčo sklype yra žalia veja, auga keli medžiai, praminti takai. Vietinės valdžios siekimas plėsti Utenos mieste žaliąsias zonas atitinka visuomenės poreikius, tačiau, vadovaujantis teisėtumo ir teisingumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju šis klausimas turi būti sprendžiamas siekiant suderinti bendruomenės ir atskirų jos narių interesus. Teismas padarė išvadą, kad visam sklypui nėra apspręsta konkreti sklypo tikslinė paskirtis, konkretaus visuomenės poreikio šiam sklypui taip pat nėra įvardinta. Utenos rajono savivaldybės taryba, minėtą teritoriją pripažindama reikalingą bendram naudojimui, nenurodė konkretaus jos poreikio ir be pagrindo nesvarstė, ar tokiame plote negalima suformuoti grąžintino sklypo natūra.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog Utenos rajono savivaldybės taryba pažeidė 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo procedūras, nepagrįstas. Apie tai, kad bus svarstomas klausimas dėl visuomenės poreikiams reikalingų ir valstybės išperkamų žemės sklypų Utenos mieste, buvo paskelbta 2005 m. balandžio 23 d. laikraščiuose „Utenos diena" ir „Utenos apskrities žinios".

Teismas nenustatęs aplinkybių, kliudančių ginčytinoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) planuoti žemės sklypą, kurį būtų galima grąžinti natūra, įpareigojo atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir parengti reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus.

Šalies argumentai

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 99-100) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 106 punktas nustato piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose nagrinėjimo procedūrą. Nustatyta tvarka prašymas dėl ginčo teritorijų nebuvo nagrinėjamas ir savivaldybės administracijos privalomi atlikti veiksmai nebuvo atliekami, nes Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-86 pripažino šias teritorijas reikalingas bendram naudojimui. Atsakovo manymu, administracinis ginčas kilo pareiškėjui siekiant pašalinti, jo manymu, įstatymo nepagrįstas kliūtis atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra. Teismo sprendimu teisinė kliūtis yra pašalinta, nes ginčijami savivaldybės tarybos sprendimo punktai panaikinti. Tokiu atveju panaikinta teisinė kliūtis ir savivaldybės administracijai atlikti sklypo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106 punkto reikalavimus per nustatytą terminą.

Atsakovo manymu, teismo įpareigojimas Utenos rajono savivaldybės administracijai per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo nėra pakankamai pagrįstas, nes šio klausimo sprendimui nebuvo taikytos teisės aktų nustatytos procedūros ir nėra pagrindo teigti, kad jos yra pažeistos, neįvykdytos ar nebus įvykdytos per nustatytą terminą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33, 90 straipsniai nustato, kad neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Atsakovas pažymi, kad teismas nepakankamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. 1999 m. kovo 2 d. 27-ojo posėdžio Utenos rajono tarybos sprendimu ,,Dėl specialiojo plano-Utenos želdinių schemos patvirtinimo” buvo patvirtinta Utenos želdynų schema. Pagal šį teritorijų planavimo dokumentą teritorija, esanti už Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro ir Utenos apskrities ligoninės, priskirta želdynams. Apsisprendimas dėl šios teritorijos paskirties yra pakankamai aiškus ir pagrįstas. Teritorijos paskirtis bendram viešam naudojimui ir miesto apželdinimui bei rekreacijai numatyta 1999 m. Pagal Utenos miesto generalinį (bendrąjį) planą, patvirtintą 1993 m. liepos 20 d. Utenos rajono valdybos potvarkiu Nr. 562v, teritorija, esanti tarp poliklinikos ir ligoninės taip pat priskirta miško parko teritorijai ir ligoninės bei poliklinikos plėtrai. Todėl teismo išvada, kad nėra aiškaus apsisprendimo dėl šios teritorijos poreikio ir paskirties, nėra pagrįsta.

Atsiliepimas

Pareiškėja D. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 105-108) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja pažymi, kad Utenos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimu administracinėje byloje buvo pašalintos teisinės kliūtys apeliantui atlikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus, nes apeliantas skundžia teismo sprendimą ir dalyje dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T-86, l punkto panaikinimo. Be to, tokia apelianto pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-875-04, 2004 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-801-04, 2004 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-778/2004, 2005 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 352/2005.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto akto dalį, kuria užkirstas kelias atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 106 punkte.

Utenos rajono savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T-86 1 punktu, teritoriją šalia (duomenys neskelbtini) pripažino kaip reikalingą visuomenės poreikiams tenkinti. Būtent į šį žemės sklypą ir pretenduojama atkurti nuosavybės teises (b.l. 7).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas suponuoja išvadą, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas tik esant organiškai tarp savęs susijusioms kelėtai sąlygų: 1) visuomet ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; 2) paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; 3) už paimtą nuosavybę turi būti teisingai atlyginta; 4) paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; 5) tai turi būti individualus, įstatymų nustatyta tvarka, priimtas sprendimas. Nesant vienos iš šių sąlygų nuosavybės paėmimas laikytinas neteisėtu. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad ginčo teritorija būtina visuomenės poreikiams, o jos nepaėmus visuomenės poreikiai objektyviai nebus patenkinti. Skundžiama teisės akto dalis yra abstrakti. Iš jos nėra aišku, kokiam konkrečiam tikslui ginčo žemės sklypas paimamas ir kokia bus jo paskirtis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip antai Utenos rajono valdybos 1993 m. liepos 20 d. potvarkis Nr. 562v ir prie jo pridėtas Utenos miesto generalinio (bendrojo) plano pagrindinio brėžinio Aukštakalnio gatvės fragmentas, Utenos rajono tarybos 1999 m. kovo 2 sprendimas „ Dėl specialiojo plano – Utenos želdinių schemos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Utenos želdynų schema, nepagrindžia ginčo sklypo priskirtinumo visuomenės poreikiams (b.l. 30-36). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo aptariamą reikalavimą ir pagrįstai konstatavo, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo 1 punktas dėl 0,9240 ha žemės yra niekuo neparemtas bei naikintinas, nes neįrodytas konkretus ir pakankamai svarbus visuomenės poreikis minėtam ginčo žemės sklypui.

Teismo sprendimo paskirtis –išspręsti konkretų šalių ginčą. Teismas turi nustatyti, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-801-04).

Antruoju skundo reikalavimu prašoma viešojo administravimo subjektą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 106 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su apeliacinio skundo argumentu, kad panaikinus skundžiamo teisės akto 1 punktą teisinė kliūtis savivaldybės administracijai įgyvendinti Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106 punkto reikalavimus pašalinta. Utenos rajono savivaldybė, palikus galioti sprendimo dalį dėl 2005 m. balandžio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-86 pirmo punkto panaikinimo, šiuo metu neatsisako atlikti teisės aktais apibrėžtus veiksmus, siekiant išspręsti nuosavybės teisių D. G. atkūrimą. Taigi šioje dalyje ginčo nėra, su kuo sutiko ir pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pripažindama reikalavimą esant pertekliniu. Akivaizdu, jog jis (reikalavimas) nukreiptas į ateitį ir nepriskirtinas administracinių teismų nagrinėjamoms byloms, kurių sąrašas išsamus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir reikalavimas dėl įpareigojimo Utenos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti: D. G. skundo reikalavimą dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) suformuoti D. G. natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Utenos miesto žemėtvarkos skyriui atmesti.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė