Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-08 · Byla Nr. A2.6.-6663-957/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
A2.6.-6663-957/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00209-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
M. K. K.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6663-957/2015Proceso Nr. 4-68-3-00209-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. K. 2015 m. balandžio 14 d., 15.05 val., Širvintų r. sav., Lapelių k., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas, t. y. 0,93 promilės neblaivumo laipsnis. Taip M. K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje M. K. K. savo kaltę pripažino visiškai, tuo metu turėjo daug problemų, išgėrė šiek tiek, nemanė, kad bus promilių, gėrė tą pačią dieną, vartojo keturis buteliukus „Valerijonų lašų“. Važiavo tą dieną pas dukrą, ji kaime gyvena, Širvintų rajone.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). M. K. K. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio M. K. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad su pažeidimu sutinka (b. l. 2-3). 2015 m. birželio 4 d. į bylą pateikė rašytinį paaiškinimą bei susijusius dokumentus. Šiame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog 2015 m. balandžio 8 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios sveikatos ir jam buvo diagnozuotas piktybinis plaučių auglys. Sužinojęs tokią diagnozę jis ėmė vartoti alkoholį, kadangi tuo metu atostogavo, tačiau, žinodamas, kad 2015 m. balandžio 14 d. reikės važiuoti į darbą, visą dieną iki tol alkoholio nevartojo, nuoširdžiai klydo manydamas esąs blaivus. Teismo posėdžio metu M. K. K. savo kaltės dėl pažeidimo padarymo taip pat neneigė, pripažino, jog gėrė tą pačią dieną, tačiau nemanė, kad bus promilių. Be administracinio teisės pažeidimo protokolo bei atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos specialisto Z. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015 m. balandžio 14 d., 15.05 val., Širvintų r. sav., Lapelių k. sustabdžius patikrinti „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nustatytas 0,93+-0,05 promilės neblaivumas (b. l. 3). Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4) bei asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog M. K. K. išties nustatytas 0,93 promilės neblaivumas (b. l. 5). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1658725 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2015 m. gegužės 18 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 5). Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad M. K. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,93 promilės neblaivumo laipsnis, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas M. K. K. nuobaudas, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų eismo saugumui, taip pat ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, jų turtui), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas, nuobaudoms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. K. skirtinos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs.

Teismas šioje byloje nenustatė išskirtinių ar kokių nors kitų ypatingų aplinkybių, kurios leistų M. K. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti M. K. K. papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo ar skirti ją bent pusei sankcijoje nustatyto termino. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje teismas nenustatė jokių išskirtinių, M. K. K. padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pats M. K. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pažeidimą padarė ištiktas sveikatos problemų, kadangi sužinojo, jog jam diagnozuotas piktybinis plaučių auglys, todėl vartojo alkoholį, pateikė susijusius medicininius dokumentus, nurodė, jog jo, kaip ir jo žmonos sveikatos būklė šiuo metu yra bloga, todėl dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas, turėti teisę vairuoti transporto priemones reikalauja ir jo darbo pobūdis, jis iš savo elgesio pasimokė, per 35 metų vairuotojo stažą turi tik menkų pažeidimų, šiuo metu yra išklausęs kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, taip pat pateikė darbdavio charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas visapusiškai teigiamai ir prašė taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vis tik, teismas susipažinęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais bei pateiktais dokumentais, sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo švelninti jo teisinę padėtį. Visų pirma, pažymėtina, jog M. K. K. paaiškinimas, kad automobilį jis vairavo neblaivus dėl to, kad sužinojo sunkios ligos diagnozę, niekaip nepateisina jo poelgio, kuriuo jis sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Kita vertus jo ir parodymai dėl alkoholio vartojimo iš dalies prieštaringi. Prašyme jis nurodė, kad vartojo alkoholį, teisme tvirtino, kad gėrė valerijono lašus. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jam nustatyti mplaučių židiniai, infiltraciniai pakitimai, tačiau nėra duomenų apie beviltišką šio asmens ligą, kaip ir nematyti, jog šiuo metu M. K. K. sveikatos būklė yra itin bloga, be to byloje nėra ir jokių duomenų, pagrindžiančių ir prastą jo žmonos sveikatos būklę ir kitų prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taigi, dėl šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų aplinkybių, kurios byloje iš esmės nepasitvirtino, teismas neturi pagrindo taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tas faktas, kad pažeidimą padariusio asmens darbo funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Priešingai, toks faktas įpareigoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį saugoti savo darbą, kelyje elgtis atsakingai, nepažeisti ne tik kitų eismo dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bet ir savo paties bei artimųjų interesų. Teismo nuomone, prieš vairuodamas automobilį neblaivus, M. K. K. turėjo numatyti neigiamas savo veiksmų pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 126 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. K. pažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teisėjas Marijus Kursevičius