Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., D. V. ir L. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė pilna apimtimi.

7. Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, apie jį buvo informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

8. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.5). Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Suinteresuotas asmuo J. S. yra palikėjo A. Š. dukra iš pirmos santuokos. Suinteresuotas asmuo D. V. yra palikėjo A. Š. anūkė, t.y. A. Š. mirusio sūnaus S. Š. dukra.

9. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu A. ir S. Š. nuosavybės teise įgijo namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas teisiškai įregistruotas A. Š. ir S. Š. vardu (b.l.10-12).

10. (Duomenys neskelbtini) A. Š. mirė (mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6). Po A. Š. mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą nesikreipė, tačiau rūpinosi likusiu kilnojamuoju, bei nekilnojamuoju turtu. Ji liko gyventi tame pačiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo ir prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, t.y. disponavo likusiu turtu kaip tikras savininkas. Tą patvirtina 2023 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l.8).

11. Iš 2023 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdiniai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.9).

12. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Suinteresuoti asmenys J. S. ir D. V. pripažino, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

14. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad po palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Š., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

15. Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Š., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja S. Š. 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.