Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-907-227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1440-868/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J. L. R. dėl sutarties modifikavimo ją nutraukiant, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Emu group“ pateikė teismui ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J. L. R., kuriuo prašė modifikuoti nutraukiant 2015-04-27 šalių sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba sutartį sudarė atstovaudama mirusįjį E. R., kurio teisių paveldėtoja pagal 2013-12-05 papildomą paveldėjimo liudijimą nurodyta J. L. R. Sutartis buvo sudaroma, nes paveldėtoja yra užsienio pilietė negalinti paveldėti žemės ūkio paskirties žemės sklypo natūra. Po sutarties sudarymo ieškovė 2015-09-01 sumokėjo 57924,03 Eur įmoką, ją pervedė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri turėjo pervesti pinigus į įpėdinio sąskaitą, tačiau to nepadarė. Atsisakymą perversti pinigus motyvavo tuo, kad yra interesų konfliktas, išreiškė abejones dėl mirusiojo ir įpėdinės santuokos tikrumo, kad jai galimai neteisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovei nevykdant sutarties ieškovė notarinę sutartį pageidauja nutraukti teismine tvarka ir atgauti įmokėtus pinigus. 2017-04-18 teisme gautas ieškovės ieškinio papildymas, kuriame atsakovais nurodomi J. L. R, C. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašoma aukščiau nurodytą sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą tarp sutuoktinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio 1 dalis), veikiant prieš atstovaujamojo interesus ir valią (CK 2.87 straipsnio 1, 5 punktai) bei pažeidžiant interesų konfliktą (CK 2.135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio papildyme nurodoma, kad sandorio sudarymo metu atsakovai J. L. R, C. B. (pirkėjo atstovas) siekė nuslėpti, kad jie yra sutuoktiniai, slėpė, kad galimai atsakovės santuoka su E. R. buvo fiktyvi. C. B. buvo ieškovės akcininkas, turėjo įgaliojimą sudaryti sandorį už jo suderintą kainą. Tokiu būdu jis piktavališkai siekė veikti prieš ieškovę, tyčia su sutuoktine nustatydami nerealiai didelę kainą, tuo pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-5 punktus, padarė įmonei žalą veikdamas kaip įgaliotas asmuo veikė prieš atstovaujamojo interesus, siekė su sutuoktine pasipelnyti iš ieškovės. Atsakovas sudarant sandorį turėjo ir atsakovės įgaliojimą veikti jos interesais, todėl sandorio sudarymo metu buvo akivaizdus interesų konfliktas, nuslėptas nuo Nacionalinės žemės tarnybos siekiant pasipelnyti. Todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškino, kad nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas gali patikslintą ieškinį (2016-08-18 ir 2017-04-18) palikti nenagrinėtą.Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad ieškovė 2016-08-18 patikslintu ieškiniu kėlė reikalavimą, prašydama nutraukti 2015-04-27 sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, o 2017-04-14 ieškinio papildymu ieškovė reiškia reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu minėtą pirkimo pardavimo sutartį, kaip sudarytą tarp sutuoktinių, veikiant prieš atstovaujamojo interesus ir valią bei pažeidžiant interesų konfliktą. Ieškovė ieškinio papildymu reiškia naują reikalavimą atsakovams CK 2.134 straipsnio pagrindu, tačiau neaiškus ieškovės reikalavimas ir jo nagrinėjimo ribos, dėl šių aplinkybių teismo procesas (patikslinto ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas) apskritai negali būti pradėtas. Pažymėjo, kad ieškovė turi pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdu, kadangi šiuo atveju neaišku, ar ieškovė prašo nutraukti žemės pirkimo – pardavimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia, ko padarinys galimai būtų restitucijos klausimo išsprendimas. Nurodė, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Taigi ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi būti įkainotas ir atitinkamai nuo to priklausys mokėtina žyminio mokesčio suma. Be to, nuo ginčo sumos priklauso ir tai, ar bylą nagrinėtų pirmąja instancija apylinkės ar apygardos teismas. Pažymėjo, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas.

III. Atskirojo skundo motyvai

Ieškovė UAB „Emu group“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad ieškinio papildymas su jame nurodytais argumentais ir motyvais ieškinio turinio trūkumų neturi, o ieškinio formos trūkumams pašalinti nustatyti papildomą terminą. Nurodo, kad argumentai dėl ieškinio papildyme pareikšto naujo reikalavimo yra nepagrįsti. Šiuo atveju jau vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui, spręstinas ne ieškinio, o jo papildymo priėmimo klausimas. Ieškovė iki bylos paskyrimo nagrinėti iš esmės gali ieškinį tikslinti, o šiuo atveju reikalinga nustatyti, ar sudarant ginčo sandorį atsakovai J. L. R. ir C. B. nebuvo interesų konflikto būklėje, ar galėjo sandorį sudaryti. Atsakovė posėdžio metu atskleidė, kad ji sandorio sudarymo metu buvo santuokoje su C. B., byloje yra duomenų, kad jos santuoka su E. R. buvo niekinė, fiktyvi, sudaryta jau esant santuokoje, paveldėjimo metu atsakovė buvo santuokoje su atsakovu. Sandorio sudarymo metu melagingai deklaruota, kad su kita sutarties šalimi atsakovė nesusijusi, sąmoningai nuslėptas interesų konfliktas, aplinkybė, kad C. B. negalėjo dalyvauti sandorį sudarant ieškovės vardu. Išaiškėjus faktui, kad pirkėjas ir pardavėjas yra sutuoktiniai, tai sukelia interesų konfliktą, sudaro tiesioginį pagrindą panaikinti ginčo sandorį pripažįstant jį negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento dėl interesų konflikto, todėl ieškovė ir tikslina ieškinį. Nesutinka, kad ieškovė negali naudotis visomis jai žinomomis aplinkybėmis, ginti savo interesus, argumentai dėl reikalavimo nutraukti sutartį, aplinkybės dėl sutarties sudarymo negalimumo ir negaliojimo neprieštarauja vieni kitiems. Prašoma nutraukti teisinius santykius visais žinomais pagrindais, reikalavimai vienas kito nepaneigia. Mano, kad jokio naujo reikalavimo ieškovė nereiškia, tik siekia nutraukti teisinius santykius, nesutinka, kad yra pareikštas naujas turtinis reikalavimas, kuris nagrinėtinas kitame teisme, jokio turto ieškovė priteisti neprašo, restitucijos taikymas būtų teismo prerogatyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria teismas ieškovei nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ieškinio formai ir turiniui, skundžiama nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas, o civilinės bylos teisme iškėlimas yra konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aktas, realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 2 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs ieškovės patikslintą ieškinį, sprendė jo priėmimo klausimą bei nustatė skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje įvardijamus trūkumus, kuriuos ieškovė įpareigota pašalinti teismo nustatytu terminu. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtų pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų, kadangi reiškiami skirtingi reikalavimai: patikslintu pirminiu ieškiniu prašoma nutraukti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o naujai teikiamu patikslintu ieškiniu prašoma šį sandorį pripažinti negaliojančiu. Apeliantės nuomone, ieškovė turi teisę tikslinti ieškinio reikalavimus iki bylos paskyrimo nagrinėti iš esmės bei ginti savo teises visais jai žinomais teisių gynimo būdais, šiuo atveju ieškovė siekia nutraukti teisinius santykius visais žinomais pagrindais, o reikalavimai vienas kito nepaneigia.CK 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Šioje teisės normoje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės naujai pasirinktas teisminės gynybos būdas yra neprieštaraujantis įstatymams, ieškovė turi teisę pasirinkti prašomą teisminės gynybos būdą, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tokie du skirtingi reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje byloje. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės pareiga yra tinkamai suformuluoti reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodyti aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ieškovė turėtų pasirinkti vieną iš pozicijų dėl to, ar sandoris laikytinas galiojančiu ir nutrauktinas, ar negalioja dėl to, kad yra sudarytas tarp sutuoktinių, veikiant prieš atstovaujamojo interesus ir valią bei pažeidžiant interesų konfliktą. Tuo atveju, jeigu ieškovės vienas iš šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje būtų netenkintas, ieškovė turėtų galimybę kitoje civilinėje byloje ginti savo teises pasirinkdama kitą teisių gynimo būdą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis reikalavimas. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, žyminis mokestis bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais skaičiuotinas pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija iki 2017-07-01) mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki 28962 eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip 28962 eurų sumos iki 86886 eurų – 868 eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 28962 eurų; nuo didesnės kaip 86886 eurų sumos – 2027 eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 86886 eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 12555 eurų. Be to, pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą (redakcija iki 2017-07-01) apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43500 eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog turtinio reikalavimo suma lemia tiek ieškinio teismingumą, tiek žyminio mokesčio dydį, byloje turtinio ginčo įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Nutartis patikslintina teismui klaidingai rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog teismas gali patikslintą ieškinį (2016-08-18 ir 2017-04-18) palikti nenagrinėtu, kadangi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl 2017-04-18 pateikto patikslinto ieškinio priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį iš esmės palikti nepakeista patikslinant nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipą, ją išdėstant sekančiai:

“Per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumo, teismas gali patikslintą ieškinį (2017-04-18) palikti nenagrinėtą”.