- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2-11290-905/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05192-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8877,60 Lt žalos atlyginimo už apgadintą automobilį. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 10 d. apie 17 val. 30 min. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė į kelią staiga išbėgus briedžiui įvyko eismo įvykis, kurio metu sugadintas ieškovės automobilis. Ieškovė pažymėjo, kad kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, nėra įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“, taip pat nėra apsauginės tvorelės nuo laukinių gyvūnų. Ieškovės nuomone, žala atsirado valstybei nesiėmus reikiamų veiksmų, t. y. neįspėjus apie į važiuojamąją kelio dalį galinčius išbėgti laukinius gyvūnus ir neįrengus apsauginių tvorų. Turto vertintojų apskaičiuota žala (automobilio apgadinimai) – 8877,60 Lt.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų-pagrindų. Anot atsakovo, ieškovė, teigdama apie neteisėtų veiksmų buvimą, pareikalavo iš valstybės neįmanomo ir jokiomis priemonėmis neužtikrinamo dalyko. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytoje vietovėje jau nebuvo galima daugiau medžioti briedžių (pasiekus nustatytą jų medžioklės limitą); be to, nėra duomenų, kad aptariamoje vietovėje būtų gausu laukinių gyvūnų ar jų migracijos takų; eismo įvykio vieta neavaringa ir nereikalingos specialios apsaugos priemonės.
2012 m. lapkričio 10 d. apie 17 val. 30 min. kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 26-ajame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas ieškovės automobilis, susidūręs su į kelią išbėgusiu briedžiu (b. l. 18-21). Eismo įvykis įvyko, kai keletas briedžių staiga iššoko iš dešinėje pakelėje buvusio griovio ir perbėginėjo į kitą kelio pusę; į vieną iš šių briedžių atsitrenkė N. P. vairuotas ieškovės automobilis, siekiant išvengti susidūrimo išvažiavęs į priešingą eismo juostą (b. l. 18; ieškovės paaiškinimai, liudytojų N. P. ir D. K. parodymai). Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl 8877,60 Lt ieškovės patirtos žalos dydžio, kaip tokio (b. l. 26).
Kelio ruožas (atkarpa), kur įvyko eismo įvykis, nepriskiriamas avaringiems (b. l. 74-76). Ieškovė paaiškino, kad kelias, kur įvyko eismo įvykis, jai gerai žinomas, tačiau ji niekada ten nebuvo pastebėjusi laukinių gyvūnų; toje vietoje medžiai ir krūmai auga maždaug už 400-500 metrų nuo kelio (b. l. 81). Atsakovas pateikė įrodymų apie atliktą laukinių gyvūnų, jų migracijos stebėseną kelio Antakalnis-Jieznas-Merkinė teritorijoje (b. l. 87-88). Prienų rajone nustatytas briedžių sumedžiojimo limitas 2012 metais išnaudotas (b. l. 86).
Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos. <...> sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011).
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei teko pareiga įrodyti visas valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašomos priteisti žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir žalą (CK 6.249 straipsnis). Įvertinęs ieškovės išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė šių atsakomybės sąlygų (išskyrus patirtos žalos dydį) neįrodė; ir priešingai, atsakovas įrodė, neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio ir kaltės nebuvimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pati ieškovė nurodė, jog vietovėje, kur įvyko eismo įvykis, ji iki eismo įvykio nebuvo mačiusi laukinių gyvūnų, nors tuo keliu važinėjo(-a) dažnai. Taip pat nurodė, jog iš viso sunku tikėtis, kad toje vietoje gali atsirasti laukinių gyvūnų, juolab briedžių (artimiausi medžiai ar krūmai, anot ieškovės, augo maždaug už 400-500 metrų nuo kelio). Šie ieškovės paaiškinimai iš esmės sutampa su atsakovo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad valstybė atlikinėja(-o) laukinių gyvūnų stebėseną aptariamoje teritorijoje ir kad nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamame kelio ruože (atkarpoje) egzistuoja pakankamai didelė grėsmė-tikimybė, jog į kelią išbėgtų laukinis gyvūnas.
Taigi, teismo vertinimu, byloje liko neįrodyta, kad valstybė turėjo nurodytoje vietovėje pastatyti įspėjamąjį kelio ženklą „Laukiniai žvėrys“ ar juolab kelią atitverti tvora. Šia prasme sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad atitvaras skirtas labiau gyvūnų apsaugai nuo kelių eismo, o ne eismo dalyvių apsaugai nuo gyvūnų. Apibendrintai įvertindamas nustatytas aplinkybes, teismas eismo įvykį vertina kaip kazusą, t. y. kaip nuo abiejų ginčo šalių nepriklausantį atsitiktinį įvykį.
Dėl kitų ginčo šalių pateiktų argumentų ir nurodytų aplinkybių teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų, nes jų patvirtinimas ar paneigimas neturėtų teisinės reikšmės jau padarytai išvadai, kad byloje liko neįrodytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodytų motyvų kontekste teismas, remdamasis ekonomiškumo principu (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis), neįtraukė į šios bylos nagrinėjimą kaip dalyvaujančio byloje asmens automobilį vairavusio N. P. ir nepasisako dėl šio asmens veiksmų, nes jų vienoks ar kitoks teisinis įvertinimas taip pat neteiktų pagrindo patenkinti pareikštus ieškinio reikalavimus.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinys neįrodytas, nepagrįstas ir todėl atmestinas.
Atmetant ieškinį, valstybei iš ieškovės priteistina 23,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,45 Lt (dvidešimt tris litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.