- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e1-558-671/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33040-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, galutine subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutine sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., 20.00 val., iki 2024 m. rugpjūčio 25 d., 1.00 val., būdamas stovyklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ne mažiau 10 smūgių rankos kumščiais į galvos ir veido sritį savo sugyventinei N. K., taip padarydamas galvos ir kaklo poodines kraujosruvas, kairės ausies pojunginę kraujosruvą, burnos gleivinės ir apatinės lūpos gleivinės kraujosruvas, sukėlė savo šeimos nariui, sugyventinei N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad N. K. yra jo sugyventinė, su ja 1,5 metų kartu gyvena ir veda bendrą buitį. 2024 m. rugpjūčio 24 d. kartu su sugyventine ir dviem draugais, G. ir S. R., išvyko stovyklauti į (duomenys neskelbtini). Visą dieną keturiese gerai leido laiką, nesipyko, maudėsi, žvejojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Moterys gėrė vyną, o jie su G. alų. Per visą dieną su G. išgėrė 24 vienetų skardinėmis po vieną pintą dėžę alaus. Jam buvo, liaudiškai tariant, „koma“, buvo pergėręs alaus. Nepamena, kas vyko vakare, ir tai, kad būtų konfliktavęs ar mušęs savo sugyventinę N. Nepamena, net kaip nuėjo miegoti. Atsimena, kad jį iš miego pažadino policijos pareigūnai ir pasakė, kad turi važiuoti su jais. Jis nesuprato, net už ką buvo sulaikytas. Pamena, kad pareigūnai sakė, kad juos iškvietė N. K.. Tik perskaitęs tyrėjos jam įteiktą pranešimą apie įtarimą sužinojo, kaip pasielgė su savo sugyventine. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nes galėjo būdamas neblaivus taip pasielgti. Jeigu N. K. taip nurodo, vadinasi taip ir buvo. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Nijolės norėtų atsiprašyti ir pažadėti jai, kad tai nepasikartos. Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad sutinka su viskuo, ką nurodo N. K. ir tai kas parašyta pranešime apie įtarimą. Su N. K. yra tarpusavyje susitaikę, ji jam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 110-111; 2 t., b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo M. R. kaltės pripažinimo, jo kaltę įrodo:
Nukentėjusioji N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. R. apie 1 metus 7 mėnesius kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.00 val., kartu su savo sugyventiniu M. R. ir dviem M. draugais, t. y. G. ir S., atvyko stovyklauti prie ežero ar tvenkinio į (duomenys neskelbtini). Visą dieną stovyklavo, jokių konfliktų nebuvo. Vyrai gurkšnojo alų, o ji su S. gėrė vyną. Apie 19.30 val. jiems visiems keturiems sėdint prie stalo jos sugyventinis M. iš niekur nieko ėmė jai tempti už plaukų į vandenį ir ją skandino. Suplėšė maudymuką, ji paliko nuoga. M. pasakė, kad po viso šito ji tikrai su juo nebus kartu. Visą tą laiką M. sakė, kad „atsiimsi už viską dabar“. Ji nesuprato, už ką ji turėjo „atsiimti“. Pasiėmusi savo mobilaus ryšio telefoną apie tą įvykį norėjo pranešti policijai. Sugyventinis pamatęs, kad ji skambina policijai, dar labiau supyko. Tada ji pasakė, kad nori išeiti ir ėmė eiti link kelio. Kai buvo nuo jų buvimo vietos nuėjusi apie 30-50 metrų, prie jos pribėgo sugyventinis M. ir jo draugas G. ir jie abu ją parsitempė atgal į stovyklavietę, atėmė iš jos telefoną, ji nematė, kur jį padėjo. M. vėl nusitempė ją į vandenį ir vėl bandė skandinti ir visaip nardinti. Kai ją M. skandino, ji buvo veidu į vandenį ir jis spausdamas galvą ją skandino. Kažkuriuo metu jai pavyko apsiversti, t. y. veidu į viršų, ir M. ją skandino ir taip. Skandinimo metu ji verkė, savo sugyventinio prašė, kad jis baigtų, šaukėsi pagalbos. Į jos prašymus M. sureagavo po kažkurio tai laiko, ją paleido. Kadangi M. nenorėjo, kad ji pabėgtų ir šauktųsi pagalbos, nes tuo metu iš jos M. buvo atėmęs mobilaus ryšio telefoną, jis ją nusivedė į palapinę. M. liepė miegoti palapinėje, tačiau ji pasakė jam, kad su juo miegoti vienoje palapinėje nenori ir miegos automobilyje. Tai išgirdęs M. ant jos supyko ir jai rankų kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvos ir veido sritį. Suprato, kad geruoju nesibaigs, nusprendė, kad nieko nebesakys M., t. y. jam nebeprieštaraus, kad tik jis nurimtų. Po suduotų smūgių ji palapinėje būdama šaukė, kad kažkas padėtų ir kviestų policiją, nes jos sugyventinis prieš ją smurtauja. M. draugas G., kaip suprato, jau būdamas savo palapinėje, šaukė, kad „M. baik, gal jau gana“. Tačiau suprasdama, kad iš M. neišsilaisvins, bandė miegoti. Jai labai skaudėjo galvą, gulėjo kniūbsčia. Jos sugyventiniui tai nepatiko, jis norėjo ją apsikabinti ir jį labai pykdė tokia jos gulėjimo poza. Tada jis vėl ėmė būti agresyvus, išsitempė iš palapinės ir, kaip suprato, vėl norėjo ją tempti skandinti. Iš palapinės tempė už plaukų link vandens. Kadangi prie vandens buvo pasistatę palapinę atvirais šonais, ji įsikibo į vieną palapinės atramą ir taip priešinosi M. Visą tą laiką prašė, kad jis paleistų ir prieš ją nesmurtautų. Įsikibusi nugriovė pusę palapinės, bandė M. nebesipriešinti. Ir vėl jie grįžo į jų palapinę, atsigulė, laukė, kol M. užmigs. Gal ir pati buvo prisnūdusi. Prasibudusi ir supratusi, kad M. miega, ji tyliai išėjo iš palapinės. Išlipo basa ir užmynė ant telefono, suprato, kad tai jos telefonas, kurį M. iš jos buvo atėmęs. Pasiėmė telefoną ir basa nubėgo prie netoliese jų stovyklavietės esančios (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ir ten pasislėpusi, kad niekas neišgirstų, išsikvietė pagalbą. Skandinimo metu ir tuo metu, kai jai buvo suduoti smūgiai, ji pajuto fizinį skausmą. Fizinis skausmas buvo stiprus, skaudėjo galvą, veidą, skauda iki pat dabar. Skausmą kiek apmalšino medikų suleisti vaistai. Tikrai buvo išsigandusi, jautė didelę baimę, kad gali dar labiau sumušti. Nei ji, nei jos sugyventinis, nei jo draugai nebuvo girti, nes vartojo alkoholį saikingai, tačiau negali pasakyti, kas M. „užėjo“. Pirmą kartą matė jį tokį. Kiek žino, jis yra turėjęs galvos traumų, gal tai turėjo įtakos jo elgesiui. Sugyventinis M. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Jie pasipykdavo, bet niekada smurto nebuvo. Žino, kad anksčiau M. yra smurtavęs prieš savo buvusią žmoną, bet prieš ją niekada nesmurtavo. Dėl minėto įvykio prašo jos sugyventinį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad minėto įvykio metu tarp jų su M. buvo žodinių konfliktų, tačiau jie nebuvo labai agresyvūs. Vandens telkinyje ji maudėsi daug kartų, tačiau M. ją skandino tik tuos du kartus, kuriuos nurodė pirminėje apklausoje. Dėl to, kad M. ją du kartus skandino, jai labiau buvo emocinis išgąstis ir tas skandinimas nebuvo toks, kad ji negalėtų nuo jo išsilaisvinti, tai jai fizinio skausmo nesukėlė. Mano, kad jeigu jis būtų norėjęs, būtų ją paskandinęs. Mano, kad jis taip norėjo ją tik pagąsdinti. Taip pat, kai M. ją tempė už plaukų, negali įvardinti, tai kaip fizinio skausmo, tai irgi buvo labiau išgąstis. Tik po kelių dienų ji prisiminė, kad M. jos visą vakarą klausė, ar ji jam nenori kažko papasakoti. Ji tuomet nesuprato apie ką jis kalba, o vėliau tik prisiminė, kad tas jo draugas, kuris buvo su savo žmona, jai buvo užkišęs ranką už kelnaičių. Mano, kad M. tai matė, todėl jis jai ir uždavinėjo tą klausimą. Ji į tokį M. draugo elgesį nekreipė dėmesio. Pasakė tam M. draugui ramiu tonu, kad jis taip nebesielgtų ir viskas tuo baigėsi. Mano, kad M. tą momentą galėjo pamatyti ir dėl to jos labai pavydėjo, todėl ir tapo vėliau toks agresyvus. M. po šio įvykio buvo pas ją atėjęs į namus, labai nuoširdžiai atsiprašė, neneigė nė kiek, kad blogai su ja pasielgė. M. jai teigė, kad jis tikrai minėto įvykio metu neatsimena tokio agresyvaus savo elgesio. Jis pasakė, kad nori jai kompensuoti padarytą žalą pinigais ir davė 1000 Eur. Ji jo atsiprašymą ir pinigus priėmė. M. jokių pretenzijų nebeturi (1 t., b. l. 32, 158-159).
Liudytojas G. R. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. su vaikystės draugu M. R. ir antromis pusėmis atvyko į stovyklavietę prie tvenkinio, esančius (duomenys neskelbtini). Abu su M. turėjo alaus, t. y. 24 vnt. pakuotę skardinėmis, kurios kiekis 1 skardinėje 1 pinta, o jo žmona S. ir M. sugyventinė N. gėrė vyną. Visą dieną visi buvo draugiški, niekas nė su kuo nesipyko. N. su M. gal apie pietus, nuo kokios 12.00 val. pradėjo žodžiu konfliktuoti, kažką vienas kitam priekaištauti. Jis net neatsimena dėl ko jie pykosi, nes nekreipė dėmesio į jų žodinį konfliktą. Neskaičiavo, kiek alaus jis išgėrė ir kiek išgėrė M. Jis dar dienos metu buvo nuėjęs pamiegoti į palapinę, nes jautėsi apsvaigęs ir pavargęs nuo išgerto alaus. Po kiek tai laiko atsikėlė, dar išgėrė alaus ir vėl buvo nuėjęs miegoti ir vėl atsikėlė. Po kelių kartų atsibudimo jis net neatsimena, kas vyko, nes buvo apsvaigęs nuo alaus. Pamena, kad jau buvo vakaras, tačiau dar nebuvo visiškai sutemę, kai matė, kad N. sėdėjo šlapia, nematė, ar jos veidas buvo sumuštas, ji taip pat niekuo nesiskundė. Jiedu tada su M. sėdėjo apsikabinę, todėl net nepagalvojo, kad jiedu yra susipykę, priešingai, manė, kad tarp jų viskas yra gerai. Kažkuriuo metu dar M. sakė, kad gal jie, vyrai, miega vienoje palapinėje, o moterys tegul miega kitoje palapinėje, tačiau M. sakė, kad viskas gerai yra ir jis miegos su savo sugyventine. Taip pasiūlė M., nes matė, kad jiedu visą vakarą konfliktuoja, kad nesugalvotų susimušti atsigulę į vieną palapinę. Kažkuriuo metu nuėjo miegoti ir po kurio laiko jį pradėjo žadinti žmona, nes pajuto, kad jų stovyklavietėje mirksi švyturėliai. Tada pamatė, kad yra atvažiavusi greitoji ir policija. Tada jis sužinojo, kad M. neva sumušė N. Tikrai negirdėjo, kad N. būtų šaukusis pagalbos. Vienu metu girdėjo miegodamas, kad jiedu pykosi, kad N. lyg ir suklykė, tačiau nieko nematė, tik garsiai sušaukė M., kad baigtų šūkauti. Tas klykimas tuomet neatrodė, kaip pagalbos šauksmas, tiesiog galvojo, kad jiedu ten pykstasi žodžiu ir tiek. Nepamena, kad N. būtų norėjusi išeiti ar buvo išėjusi iš stovyklavietės. Neatsimena, kad jis kartu su M. būtų jos ėjęs parsivesti iš kur nors. Gal taip ir buvo, tačiau dėl savo neblaivumo tuo metu tiesiog neatsimena. Su M. artimai bendravo prieš 20 metų, tuomet jis nebuvo impulsyvus ar agresyvus žmogus, tačiau jis nežino, koks jis yra dabar (1 t., b. l. 128-129).
Liudytoja S. R. parodė, kad ji 2024 m. rugpjūčio 24 d. vyko kartu su vyru G. turistauti į (duomenys neskelbtini). Vyras ją įkalbėjo ten vykti, nes sakė, kad nori susitikti, pabūti su savo vaikystės draugu, kurį yra labai seniai matęs. Ji žinojo, kad jie bus keturiese, t. y. ji su G.ir G. draugas M. su savo sugyventine. Nuo pat ryto nuvyko į stovyklavietę. Iki pietų viskas buvo gerai, niekas nė su kuo nesipyko. Apie pietus, nuo kokios panašiai 12.00 val., M. su savo sugyventine N. žodžiu ėmė konfliktuoti. Vienu metu jie pykosi dėl raktų, o paskui ji jau nebesiklausė jų barnių. Daugiau prie jų buvo G., jie ten gėrė alų, o ji gėrė vyną. Kiek matė, N. taip pat gėrė vyną. Ji labai mažai buvo kompanijoje, nes kai jau išgirdo N. ir M. ginčus, vengė būti kompanijoje, tiesiog vaikščiojo kiek atokiau, labai ilgai kalbėjo telefonu, todėl negirdėjo ir nematė, kas vyksta stovyklavietėje. Su N. taip pat neužmezgė jokio normalaus pokalbio, tiesiog jautė, kad ne jai tokia kompanija. Kai parėjo prie kompanijos, pamatė, kad N. vienu metu sėdėjo šlapia, sakė, kad jai šalta. Ji pasakė jai, kad eitų persirengti. Nematė, kad ji būtų sumušta, matė jos veidą. Abi kartu nuėjo prie jų automobilio ir ji persirengė. N. pasakė, kad M. ją skandino, ji tada jos paklausė „kaip tai skandino, juk jūs abu kartu maudėtės“ ir ji pasakė, kad maudantis jis ją tampė. Ji matė, kad M. ir N.vienu metu kartu maudėsi netoliese esančiame tvenkinyje, tačiau nematė, kaip jie vandenyje elgėsi vienas su kitu. Tuo visas jų pokalbis ir baigėsi, jos grįžo prie stalo. Ji dar kažkiek pabuvo kompanijoje, M. ir N. vis konfliktavo žodžiu. M. ją vis norėjo apkabinti, o ji garsiai šaukė, kad jis nelystų prie jos. Nuo pat pietų iki vakaro ji priprato prie to jųdviejų šūkavimo, todėl nebekreipė dėmesio. Vėliau jos vyras pasiūlė N. miegoti pas ją palapinėje, kad jie kartu nuėję miegoti dar labiau nesukonfliktuotų, tačiau M. pasakė, kad jis miegos kartu su N., o N., kiek pamena, nieko neatsakė. Ji nuėjo pirma miegoti, nepamena, kiek buvo tiksliai valandų, tačiau jau buvo sutemę. Po kiek laiko parėjo ir G. miegoti. Girdėjo, kad M. su N. toliau pykstasi, toliau girdėjo N. balsą, kur ji sakė: „paleisk mane, nelysk prie manęs“ ir panašiai. Negirdėjo, kad N. būtų šaukusi, kad jai reikia pagalbos. Taip pat nematė, kad ji būtų bandžiusi ir iš stovyklavietės išeiti. Jau ir jos vyras buvo parėjęs miegoti į palapinę, kai vis nesiliovė konfliktai tarp N. ir M., tai buvo toks momentas, kai jos vyras iš palapinės sušaukė M., kad baigtų šūkauti. Tada ji dar išėjo iš savo palapinės ir paklausė, kas jiems yra, kiek jie gali keiktis visą dieną ir visą vakarą. Tada M. pasakė, kad N. nenori eiti miegoti į palapinę, tuomet ji griežtai pasakė, kad M. eitų į palapinę miegoti, o N. į mašiną. Ji pati dar palydėjo N. į automobilį, pasodino ją ant galinės sėdynės ir nuėjo į savo palapinę ir užmigo. Kai lydėjo N. į automobilį nematė, kad ji būtų sumušta, tada buvo jau tamsu, taip pat ji pati jai nieko nesakė. Vienu metu pajuto, kad lauke yra šviesos ir išėjus iš palapinės pamatė su vyru, kad yra policija ir greitoji. Tuomet ir sužinojo, kad M. sumušė N. Tikrai ji nematė to fakto, kad M. būtų mušęs N. Kaip ir minėjo, jiedu visą dieną žodžiu konfliktavo. Kai ji paskutinį kartą buvo lauke ir liepė N. su M. eiti miegoti ir kai palydėjo N. į automobilį, stovyklavietė buvo tvarkinga, o jau ryte kai atsikėlė su vyru pamatė, kad viskas suversta (1 t., b. l. 134-135).
2024 m. rugpjūčio 24 d. – 2024 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimo apie padarytą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja N. K. pranešė, jog 2024 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 1.00 val., stovyklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau 10 kartų rankų kumščiais jai sudavė į galvos bei veido sritį, taip pat nusitempęs į vandens telkinį bandė ją skandinti. Dėl M. R. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, baimę ir išgąstį (1 t., b. l. 31-36).
2024 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.00 val., stovyklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,90 prom. girtumas, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau 10 kartų rankų kumščiais sudavė į galvos bei veido sritį, taip pat vandens telkinyje skandino savo neblaivią, kai nustatytas 0,66 prom. girtumas, sugyventinę N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais M. R. savo sugyventinei N. K. sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 6-9).
2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3-5, 41-43).
2024 m. rugpjūčio 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint N. K. nustatyti šie sužalojimai: ant nukentėjusiosios veido įvairiose vietose matomos hematomos, stebimos rusvos spalvos galimai kraujo dėmės ant lūpų (1 t., b. l. 1-2, 74-77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 953/2024(04) nurodyta, kad N. K. padaryti šie sužalojimai: galvos ir kaklo poodinės kraujosruvos, kairės ausies pojunginė kraujosruva, burnos gleivinės ir apatinės lūpos gleivinės kraujosruvos. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 191-193).
Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. R. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei, nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir jos padarymo aplinkybes bei asmenį charakterizuojančią medžiagą. Kaltinamasis M. R. teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės už anksčiau padarytą nusikaltimą, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis gailisi, nukentėjusioji jam atleido ir pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam M. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus ir draudimus (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 4 punktas, 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis M. R. nusikaltimą padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 3 d.).
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis M. R. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo sugyventinę, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-08-25, 01 val. 36 min., iki 2025-08-25, 12 val. 50 min. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo M. R. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Kaltinamasis M. R. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Kaltinamajam M. R. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.