- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- 2YT-6780-1019/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02427-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- Ž. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. G. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Ž. G. pateiktu skundu prašo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti sprendimą dėl nurodymo priverstinai nurašyti lėšas, vadovaujantis suderintu skolos mokėjimu grafiku ir faktu, kad iki šios dienos visos nurodytos įmokos buvo sumokėtos laiku.
Pareiškėja nurodo, kad pagal Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) priteistai 10 000 Eur sumai pareiškėja kreipėsi į institucijas su prašymu leisti skolos sumą sumokėti dalimis. 2023-12-18 prašymas teiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2023-12-22 – Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2023-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad, neturint galimybės sumokėti visos priteistos sumos iš karto, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje. Pareiškėja kreipėsi į antstolę, kad sutinka sumokėti skolą ir su prašymu sudaryti skolos mokėjimo grafiką. Skolos mokėjimo grafikas buvo suderintas telefonu su antstolės padėjėja S. B. Suderintas grafikas ir įsipareigojimas jo laikytis išsiųstas 2024-01-05 elektroniniu laišku, t. y. iki 2024-01-08 ir 2024-01-12 pateiktų raginimų vykdyti sprendimą. Atgalinė informacija, kad grafikas netinkamas ar nepatvirtinimas, nebuvo gauta. Todėl sprendimas dėl nurodymo priverstinai nurašyti lėšas yra perteklinis ir nepagrįstai apsunkinantis skolininko veiksmus – patiriamos išlaidos dėl PLAIS palaikymo mokesčių, negali naudotis kredito kortele vykdydama darbo funkcijas komandiruotėje ir pan. Iki šios dienos nėra patikslinta skolos suma. Pirma skolos įmoka sumokėta 2023-12-18 ir kontorai pateikti įmoką patvirtinantys dokumentai.
Antstolė nurodė, kad pasibaigus raginimo terminui, areštuotos skolininkei priklausančios sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, atsižvelgiant į skolininkės pateiktus dokumentus, taikant apribojimus Ž. G. vardu atidarytoms sąskaitoms, sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkei pervedamas darbo užmokestis, Piniginių lėšų apribojimo sistemoje buvo įregistruota laisvai disponuojama/neišieškoma suma – (duomenys neskelbtini) Eur, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. 2024-01-23 nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta: „Jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka“. Iš skolininkės sąskaitos išrašo matyti, kad gaunamas darbo užmokestis nėra vienintelės skolininkės pajamos, skolininkė gauna lėšų iš trečiųjų asmenų, taip pat atliekami grynųjų pinigų įnešimai į sąskaitą, vykdomi pavedimai tarp savo sąskaitų, atsižvelgiant į esamą įtvirtintą reglamentavimą, tokios kilmės lėšos pilna apimtimi skiriamos skolos dengimui. 2024-01-23 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamas turtas. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė dar nesuėjus raginimo terminui kreipėsi į antstolę, prašydama neinformuoti darbdavio apie vykstantį skolos išieškojimo procesą Ž. G. atžvilgiu, skolininkei buvo padaryta išlyga ir suteikta galimybė atlikti įmokas tiesiogiai į antstolės depozitinę sąskaitą su sąlyga, kad dalinės mėnesio įmokos suma bus didesnė, nei galimos išskaitos dydis iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio. Ž. G. klausimo antstolei dėl apribojimų sąskaitoms netaikymo, pasibaigus raginimo terminui, siųsdama įmokų atlikimo grafiką, nekėlė. Nepaisant to, jog įvertinus individualią skolininkės situaciją priimtas sprendimas netaikyti vienos priverstinio poveikio priemonės – patvarkymo dėl skolos išieškojimo – nereiškia, jog nebus taikomos kitos priverstinio poveikio, šiuo atveju – skolininkės sąskaitų areštas, skolininkės turto areštas. Pagal turimą informaciją, šiai dienai neišieškota skolos ir vykdymo išlaidų suma – 8 396,13 Eur, Piniginių lėšų apribojimo sistemai informacija, patikslinant arešto mastą, perduota.
Atsiliepimas
Pareiškėja pateikė teismui atsiliepimą (Dok-(duomenys neskelbtini)), nurodydama, kad priteista suma yra didelė, pareiškėja turi kitų finansinių įsipareigojimų, todėl neturėjo galimybės visos skolos iškart sumokėti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turo vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminą. 2024-02-07 Patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodo, jog „Ž. G. klausimo antstolei dėl apribojimų sąskaitoms netaikymo, pasibaigus raginimo terminui, siųsdama įmokų atlikimo grafiką, nekėlė“. Pareiškėja tokio klausimo nekėlė, nes buvo įsitikinusi, kad suderintas įmokų atlikimo grafikas rodo, jog yra suinteresuota geranoriškai padengti susidariusį įsiskolinimą ir kad antstolė nesiims kitų priverstinio poveikio priemonių. Kontoros darbuotojai turėjo suteikti informaciją apie galimus tolimesnius antstolės veiksmus, kad būtų jie aptarti, rasti sprendimai, leidžiantys išvengti finansinės situacijos apsunkinimo. Šiuo metu dėl taikomo apribojimo pareiškėja negali naudotis kredito kortele, kuri yra būtina vykdant darbo funkcijas, pateikti prašymo besibaigiančio galiojimo mokėjimo kortelėms, įvykdyti prenumeratos mokėjimų, kurie yra susieti su kredito kortele; sugadinta asmeninė kredito istorija; kaupiasi įsiskolinimai dėl periodinių nuskaitymų (sąskaitos aptarnavimo mokesčiai) sąskaitose, kurios neturi nustatyto disponuojamo likučio; pareiškėja patiria papildomas išlaidas PLAIS sistemos palaikymo mokesčių.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.
Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendyje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš kaltinamosios Ž. G. dalį konfiskuotino turto, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertės – 10 000 Eur. Teismo nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-22 išdavė Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išieškotoja nurodyta valstybė, skolininkė – Ž. G., skolos suma 10 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-29 nutartyje nurodė, kad gautas prašymas dėl baudos sumokėjimo termino atidėjimo iki 2024-12-31; prašyme Ž. G. nurodo, kad jos materialinė padėtis yra sunki, ji turi ir kitų finansinių įsipareigojimų; teismas nusprendė Ž. G. prašymo netenkinti. Be to, 2023-12-29 nutartyje nurodyta, kad Ž. G. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal 2023-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi ne tik į Vilniaus miesto apylinkės teismą, bet ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl 9000 Eur skolos sumokėjimo dalimis. VMI rašte Dėl baudžiamojoje byloje paskirtos baudos išdėstymo nurodė, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje paskirta bauda nėra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka administruojama mokestinė nepriemoka ar bauda už administracinį nusižengimą, todėl ją išdėstyti pagal skolininkės prašymą mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo. Nustatyta, kad 2024-01-05 skolininkė elektroniniu paštu kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, jog geranoriškai sutinka sumokėti priteistą sumą, bet neturi galimybės sumokėti iškart, todėl pasiūlė mokėti po 1700 Eur (2024-01-31, 2024-02-28, 2024-03-31, 2024-04-30, 2024-05-31) ir 1586 Eur – 2024-06-30. 2024-01-08 priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-01-08 antstolės padėjėja pareiškėjos elektroniniu paštu prašė pateikti pilną banko sąskaitos išrašą su gaunamomis pajamomis už 3 mėn. laikotarpį. 2024-01-08 antstolės padėjėja elektroniniu paštu prašė pareiškėją informuoti, ar jos atlikta įmoka yra pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą. 2024-01-12 priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-01-23 antstolės padėjėja siuntė elektroniniu paštu skolininkei laišką, nurodydama, kad dar nėra gavę informacijos iš VMI apie pirmą jos atliktą 1000 Eur mokėjimą, taip pat teirautasi, kada skolininkė atliks į antstolės depozitinę sąskaitą pirmą mokėjimą. 2024-01-23 antstolė priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuodama 1096,13 Eur vykdymo išlaidų. 2024-01-23 antstolė priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkei nurodyta priverstinai nurašomų lėšų suma yra 11 096,13 Eur; taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) Eur lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. 2024-01-23 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo skolininkės nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini); turto arešto mastas 11 089,57 Eur. 2024-01-23 antstolės padėjėja pakartotinai el. paštu kreipėsi į skolininkę, kad nėra gavę atsakymo į 2024-01-08 paklausimą (ar skolininkės atlikta įmoka buvo atlikta pagal antstolei pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą). 2024-01-23 skolininkė el. paštu antstolės padėjėjai atsakė, kad kreipėsi į VMI su raginimu atsakyti į užklausą dėl 1000 Eur mokėjimo, taip pat informavo, kad padarytas pavedimas 1700 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje yra 2024-01-26 VMI atstovės laiškas, kad skolininkė į VMI sąskaitą 2023-12-18 sumokėjo 1000 Eur. 2024-02-07 antstolė priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nauja priverstinai nurašomų lėšų suma 7908,40 Eur; nurodyta (duomenys neskelbtini) Eur lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.
Vykdomojoje byloje kilo ginčas dėl antstolės 2024-01-23 Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja mano, kad tai yra perteklinis veiksmas ir nepagrįstai apsunkinantis skolininkės veiksmus, nes pareiškėja, neturėdama galimybės iškart sumokėti visos skolos sumos, geranoriškai pasiūlė ir siuntė antstolei skolos mokėjimo grafiką, siūlydama sumokėti skolą dalimis per 6 mėnesius. Pareiškėja manė, kad suderinus įmokų atlikimo grafiką, antstolė nesiims kitų priverstinio poveikio priemonių; nurodo, kad antstolės padėjėja taip pat neinformavo apie vykdymo proceso eigą po skolos mokėjimo grafiko pateikimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų raštu išreiškusi pritarimą ar nepritarimą, ar kokią nors nuomonę dėl pareiškėjos pasiūlyto skolos mokėjimo grafiko. Nors pareiškėja nurodo, kad atgalinė informacija, kad grafikas netinkamas ar nepatvirtinimas nebuvo gauta, bet byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja rodė iniciatyvą išsiaiškinti, ar jos pasiūlytam grafikui pritarta. Vykdomojoje byloje taip pat nėra patvarkymo, kuriuo būtų nustatytas patvirtintas skolos dalimis mokėjimo grafikas. Byloje ginčo nėra, kad antstolė gavo pareiškėjos siųstą skolos mokėjimo dalimis grafiką. Antstolė nurodo, kad pareiškėja, siųsdama įmokų mokėjimo grafiką, kitų prašymų (dėl apribojimų sąskaitomis netaikymo, pasibaigus raginimo terminui) antstolei neteikė. Antstolė paaiškino, kad, įvertinusi skolininkės situaciją, priėmė sprendimą netaikyti vienos priverstinio poveikio priemonės – patvarkymo dėl skolos išieškojimo, tačiau taikė kitas priverstinio poveikio priemones – skolininkės sąskaitų areštą, skolininkės turto areštą. 2024-02-07 dienai neišieškota skolos ir vykdymo išlaidų suma yra 8396,13 Eur.
Priverstinio vykdymo priemonės nurodytos CPK 624 straipsnyje. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalis). Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės CPK 624 straipsnio 3 dalis).
Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). 2024-01-12 Raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės (bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas). Taip pat nurodyta, kad jį pradėjus bus papildomai išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, atlygis antstoliui (CPK 611 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 122 punktas). Nors antstolė, įvertinusi individualią skolininkės situaciją, priėmė sprendimą netaikyti vienos priverstinio poveikio priemonės – patvarkymo dėl skolos išieškojimo, tačiau dėl kitų priverstinių vykdymo priemonių netaikymo pareiškėja į antstolę su prašymu nesikreipė. Todėl antstolė, vadovaudamasi teisės aktais, pagrįstai 2024-01-23 priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). 2024-01-23 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka. Antstolė patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad iš skolininkės sąskaitos išrašo matyti, kad skolininkė gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir lėšų iš trečiųjų asmenų, vykdomi pavedimai tarp savo sąskaitų, tokios kilmės lėšos pilna apimtimi skiriamos skolos dengimui. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės 2024-01-23 Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nėra perteklinis, jis užtikrina išieškotojo interesus, kartu nepažeidžia ir skolininkės teisių ir teisėtų interesų, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2024-01-23 Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos prašymas jį panaikinti netenkintinas.
Dėl kitų skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo antstolės patvarkymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės A. S. veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.