Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-01 · Byla Nr. TS-65-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
TS-65-1078/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-65-1078/2022Teisminio proceso nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-11,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 mėnesiai 14 dienų laisvės atėmimo.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-11 (toliau – ir Nutarimas) nusprendė netaikyti A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

A. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo K. N. pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, jį panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad K. N. yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neišsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

A. Ž. skunde teigia, kad Komisija, priimdama Nutarimą, neteisingai nurodė, jog jis pataisos įstaigoje nedirba, bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinti. Pasak nuteistojo, pagal BVK, už nuteistųjų užimtumą yra atsakinga pataisos įstaiga, todėl pataisos įstaiga privalo pasiūlyti darbą ir darbinę veiklą, kuri kiek galima labiau atitiktų nuteistųjų darbingumą ir turimą specialybę. Taip pat, skunde nurodoma, jog asmens byloje nėra jokių rašytinių įrodymu, kad jis, kaip nuteistasis, būtų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos pasiūlytus kitus darbus. A. Ž. pažymi, kad negali savęs realizuoti darbinėje veikloje dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – Vilniaus pataisos namuose nėra darbo vietų ir sudarytų sąlygų nuteistųjų darbui. Be to, Komisija, priimdama Nutarimą, nenurodė, kokių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių jis nevykdo. Pasak nuteistojo, dėl šios priežasties toks K. N. negali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, kadangi K. N. turi būti pagristas. Taip pat, nuteistasis pažymi, kad Komisija kaip pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui nurodė tai, jog jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipė į specialistus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo. Tačiau nuteistasis nurodo, kad norėtų dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, bet Vilniaus pataisos namuose tokios galimybės nėra, kadangi pataisos namų administracija negali suteikti šių paslaugų dėl psichologų trūkumo. Pasak nuteistojo, visa šių aplinkybių visuma rodo, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo tinkamai ir objektyviai išspręsti klausimai, visapusiškai neįvertinti įstatyme nustatyti kriterijai ir aplinkybių visuma.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes ir ar galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Susipažinus su A. Ž. skundu, įvertinus nuteistojo asmens bylą ir Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. Nutarimą, darytina išvada, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pagrįstai netaikė A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismo vertinimu, K. N. priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, aplinkybes. Įvertinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu Komisijai pristatomas jau antrą kartą, anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus ir nusikaltimus finansų sistemai. Taip pat, A. Ž. teistas ir užsienyje, Danijos Karalystėje, už turtinio pobūdžio nusikaltimą – vagystę. Pažymėtina, kad anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo šiuo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, be kita ko, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą, kas rodo, kad asmuo išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies. Taigi, nuteistasis ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlikinėja ne pirmą kartą, tačiau išvadų nedaro ir savo gyvenimo būdo nekeičia, visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su turtiniais interesais, kas rodo A. Ž. tendenciją finansinės naudos gavimo siekti neteisėtais būdais.

Nors skundo vienas iš pagrindinių argumentų yra tai, kad nuteistasis ateitį sieja su darbine veikla, o atliekant bausmę pataisos namuose nėra sudarytos sąlygos savęs realizavimui darbinėje veikloje, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnę darbinę patirtį, polinkį finansinę gerovę užsitikrinti darant nusikalstamas veikas, teigtina, jog nuteistojo akcentuojami ateities tikslai yra deklaratyvūs, kadangi jų realizavimo tikimybė išlieka minimali. Nors nuteistasis anksčiau buvo oficialiai įsidarbinęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo santykius nutraukė neturėdamas kito darbo pasiūlymo, kas rodo nuteistojo atsainų požiūrį į darbą. Vėliau asmuo pradėjo dirbti neoficialiai, o laisvės atėmimo bausmių atlikimo laikotarpiais nedirbdavo iš viso. Šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis taip pat neįsitraukia į darbinę veiklą. A. Ž. laikosi pozicijos, kad jam nereikia dirbti, stebimos negatyvios nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu. Pažymėtina, kad nuteistasis neneigia, jog siekdamas gauti piniginės naudos, vogdavo, kadangi tai greičiausias būdas gauti pinigų. Taigi, iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, esama sąsajų tarp darbinės veiklos ir nusikalstamumo, bausmės vykdymo metu nedirbo ir nebuvo motyvuotas dirbti (teigė, jog darbą jam turi užtikrinti pataisos namų administracija,asmens byloje nėra duomenų, kad pats nuteistasis būtų kreipęss į pataisos namus dėl darbo, o pataisos namai būtų atsisakę suteikti darbą). Visa tai teismui kelia pagrįstą abejonę, ar A. Ž., būdamas laisvėje, gebės užsitikrinti legalų pajamų šaltinį, o kartu ir abejonių, ar šiuo metu jis yra pakeitęs savo požiūrį į pajamų gavimo būdus.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. duomenimis, nuteistasis yra skolingas 19794,68 eurų, tačiau laisvės atėmimo metu A. Ž. nerodo pastangų finansinių įsipareigojimų mažinimui. Per visą laikotarpį tik vieną kartą padarė savanorišką įmoką. Nuteistasis nėra linkęs savanoriškai spręsti turimų finansinių įsipareigojimų, tokią savo poziciją grindžia tuo, kad nuo jo sąskaitos ir taip nuskaičiuojama dalis skolos automatiškai, todėl nesupranta, kodėl turi savanoriškai mokėti pinigus už tai, kas ir taip yra vykdoma. Esama tiesioginių sąsajų tarp A. Ž. nusikalstamo elgesio ir lėšų įgijimo, tvarkymo, paskirstymo įgūdžių, pastebimas motyvacijos siekti legalaus pragyvenimo šaltinio trūkumas. Taigi, aplinkybės, jog A. Ž. iki šiol turi didelių finansinių įsipareigojimų, o ir pats neneigia, jog būdamas laisvėje siekė pragyvenimo šaltinio nusikalstamu būdu, atlikdamas bausmę nerodo motyvacijos finansinių įsipareigojimų mažinimui, glaudžiai susijusios su nusikalstamo elgesio didėjimo rizika. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, kadangi kelia pagrįstas abejones, jog paleidus A. Ž. lygtinai, jam pavyks užtikrinti nuolatinį darbą ir dėl to jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateiktos rekomendacijos. Tačiau nuteistasis vykdo tik dalį minėtų rekomendacijų, todėl nėra stebima su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamų reikšmingų kriminogeninių poreikių valdymo pokyčių, nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. gegužės 29 d. Marijampolės pataisos namuose atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kuriais nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gruodžio 6 d. ir paskutinio 2022 m. balandžio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad išlieka aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Didžiąją dalį kriminogeninių veiksnių sudaro dinaminiai veiksniai. Pažymėtina, kad dinaminius veiksnius nuteistasis gali koreguoti, taip įrodydamas, jog yra linkęs keistis, vertas teismo pasitikėjimo bei mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau paskutinėje, 2022 m. balandžio 7 d., socialinio tyrimo išvadoje nėra konstatuota, jog pastebimas nuteistojo noras keistis, stengiantis mažinti dinaminius veiksnius. Taigi, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, būtent dėl pačio A. Ž. motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą stokos, nesama reikšmingų rizikos valdymo pokyčių, kurie leistų teigti, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti.

Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą, nustatyta, kad A. Ž. anksčiau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Be to, iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad, nors nuteistasis vieną kartą buvo skatintas už gerą elgesį, tačiau tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. buvo skatintas 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau praėjus gana trumpam laikotarpiui, t. y. 2020 m. kovo 4 d. buvo padarytas pažeidimas, už kurį skirta nuobauda. Po šios nuobaudos paskyrimo, asmuo daugiau skatintas nebuvo ir padarė dar du taisyklių bei režimo pažeidimus.

Bylos duomenimis, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, susiję su darbine patirtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, sunkia finansine padėtimi dėl turimų vykdomųjų dokumentų, asocialumu pasižyminčiu gyvenimo stiliumi, šiuo metu nėra pakankamai valdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, pataisos namuose, A. Ž. negeba išlaikyti nuoseklaus teigiamo elgesio, todėl ne kartą buvo baustas drausmine tvarka. Taip pat, stebimas nuteistojo motyvacijos ir aktyvių veiksmų vykdyti reabilitacijos priemones bei dalyvauti tikslinėse priemonėse, kurios nukreiptos į nusikalstamumo elgesio rizikos valdymą, trūkumas. A. Ž. nededa daug pastangų kriminogeninių veiksnių mažinimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti dėl A. Ž. galimybės tęsti bausmės atlikimą laisvėje, nebūnant izoliuotam nuo visuomenės. Nors A. Ž. skunde kaip pagrindines priežastis, dėl kurių negali įsitraukti į tikslingas intervencines priemones, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą nurodė pataisos namų negebėjimą suteiki resocializacijos paslaugų, tačiau asmens byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pataisos namuose nėra galimybės užtikrinti nuteistųjų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar, kad jas būtų buvę atsisakyta suteikti nuteistajam.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo A. Ž. yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama Nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar A. Ž. gali būti paleistas lygtinai, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus A. Ž. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados, kad paleidus A. Ž. iš pataisos įstaigos lygtinai ir jam būnant laisvėje, jis laikysis įstatymų reikalavimų ir nesielgs teisei priešingu būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-11, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė