- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- AN2-408-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02570-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- D. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. C. (D. C.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. C. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistės 2019 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-1051-2019 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 28 d., 16.11 val. Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, būdamas pradedantysis vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 80 km/h greitį važiuodamas 135 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), t.y. leistiną greitį viršijo 53 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą. Jam paskirta 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistės 2019 m. balandžio 28 d. nutarimu paskirta nuobauda, D. C. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas ją sušvelninti, neskirti už padarytą nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti specialiąją teisę trumpesniam nei įstatymo numatytam minimaliam terminui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi apelianto D. C. skundą atmetė. Teismo manymu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam nusižengimui, paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nei skunde, nei teismo posėdyje nurodytos papildomos aplinkybės nesudaro pagrindo pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar jį skirti trumpesniam, nei minimaliam laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu D. C. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir už jo padarytą nusižengimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį skirti trumpesniam laikotarpiui, taip pat skirti mažesnę piniginę baudą, nei numatyta minimali ANK 416 straipsnio 6 dalyje.
4.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 5 dalyje, švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu vertino formaliai bei atsietai vieną nuo kitos, nevertino jų visumos, neatsižvelgė ir neįvertino paskirtos administracinio poveikio priemonės keliamų neigiamų pasekmių įtakos ir tokių pasekmių proporcingumo nusižengimo pobūdžiui bei pavojingumui. Nurodo nuoširdžiai gailintis dėl savo padaryto nusižengimo ir stipriai išgyvenantis, todėl tai nėra deklaratyvus gailestis. Tai, kad pakeitė savo požiūrį į įstatymų saugomas vertybes, pasak apelianto, rodo faktas, jog po nagrinėjamo pažeidimo jis nepadarė jokio naujo KET ar kito teisės pažeidimo. Teigia, kad teismas, įvertinęs ankstesnius pažeidimus, paviršutiniškai vertino apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, nevertino pateiktų teigiamų duomenų visumos, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Nurodo nemenkinantis ankstesnių savo padarytų pažeidimų, juos vertinantis kaip netinkamus jauno žmogaus poelgius, tačiau šiuo metu yra subrendęs atsakingam vairavimui.
4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas yra išlaikomas motinos, skolinasi pinigus mokslams apmokėti. Apeliantas teigia, kad turėdamas teisę vairuoti, jis galės dirbti vairuotojo darbą, kas sąlygos pajamas pragyvenimui, geresnes socialines garantijas ir pasitikėjimą savimi. Teigia, kad teismas ignoravo tas aplinkybes, kad jis rūpinasi 89 metų prosenele, kuriai būtina kito žmogaus pagalba, tai pat seneliu, turinčiu sveikatos problemų. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad apeliantas neteistas, neįtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nuolatinis kraujo donoras, nuolat sportuoja, yra pelnęs įvairių apdovanojimų, nuobaudos, paskirtos už padarytus KET, sumokėtos laiku, studijuoja, todėl teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų derinti darbą su studijomis.
4.3. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino, kad pastarasis itin nežymiai viršijo minimo straipsnio nustatytą minimalią ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nevertino to, kad realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat nurodo ir cituoja bylas, kuriose teismai uždraudžia vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei nustatyta atitinkamame įstatyme ir teigia, kad pastarojo per griežtas nubaudimas iškreipia ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuoja neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Pasak apelianto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas suponuoja būtent teisingo teismo sprendimo priėmimą, taip pat būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Nurodo sutinkantis su tuo, kad vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdienei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą, tačiau teigia, kad kiekvienu atveju pasekmės turi būti įvertintos individualiai, ko apylinkės teismas nepadarė, todėl nepagrįstai šiuo atveju netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apelianto nuomone, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, už jo padarytą nusižengimą nėra teisinga ir proporcinga paskirti itin didelę 500 eurų piniginę baudą ir dar atimti teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė, atliekanti Tarnybos viršininko funkcijas L. S. (toliau – Institucija) siūlo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. priimtą nutartį palikti galioti ir D. C. skundo netenkinti. Nurodo, kad D. C. 5 metų laikotarpyje padarė ne vieną KET pažeidimą, kas, pasak Institucijos, rodo, kad pastarasis yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, o anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo elgesiui neturėjo. Institucijos teigimu, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teigia manantys, kad skyrus administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taip pat, Institucijos teigimu, realiai patirdamas nepatogumus dėl paskirtos nuobaudos, D. C. ateityje nedarys pažeidimų, kas ir yra administracinės nuobaudos tikslu. Nurodo, kad pažeidimas, už kurį D. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarytas sąmoningai, be to svarbesniais laikytini visuomenės, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeniniai ar šeimos interesai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto ir pažeidėjo kaltės nustatymo apeliantas neginčija, tačiau apeliaciniame skunde prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei paskirtam 12 mėnesių terminui arba visai neskirti administracinio poveikio priemonės, taip pat nesutinka su jam paskirta 500 eurų bauda.
7. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Byloje esant vienai D. C. atsakomybę lengvinančiai bei vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jam paskirta piniginė nuobauda lygi sankcijoje numatytam vidurkiui ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad D. C. paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė. Apeliantas neteisus, teigdamas, jog teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą nevertino pateiktų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, savo sprendimą jų netaikyti išsamiai motyvavo, šiam sprendimui, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Akivaizdu, kad apelianto padarytas pažeidimas, priešingai nei jis teigia skunde, yra šiurkštus ir kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Skiriant nuobaudą įvertinamas kiekvienos padarytos veikos pavojingumas, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, konkrečias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Kaip matyti, apeliantas yra pradedantysis vairuotojas, jo padarytas nusižengimas užfiksuotas miesto ribose, dienos metu, kai eismas yra intensyvus. Nors apeliantas skunde teigia, kad teismas netaikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, nepagrįstai nevertino to, kad pastarasis itin nežymiai viršijo ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą greičio ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal šį straipsnį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis, kaip pradedantysis vairuotojas, leistiną greitį viršijo net 53 km/h ir mieto ribose važiavo 135 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), niekaip negali būti vertinama kaip itin nežymus pažeidimas. Tokiu būdu teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad toks poelgis, kai asmuo savanoriškai padaro itin šiurkštų pažeidimą, rodo apelianto atsainų požiūrį į eismo saugumą, teisės aktų keliamus reikalavimus eismo dalyviams. Teismas kritiškai vertina apelianto teiginį, kad pastarasis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kadangi vien tik apelianto teigimas leistiną greitį viršijus nežymiai, rodo, kad jis nevertina savo poelgio kritiškai. Juo labiau, kad apeliantas praeityje dešimt kartų buvo baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir šiurkščius – viršijo leistiną greitį, vairavo transporto priemonę apskritai neturint tam teisės, sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Šios aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui abejoti, jog nagrinėjamas nusižengimas buvo atsitiktinis (reikėjo skubėti pas močiutę), ir niekaip neatspindintis paties vairuotojo nuostatų negerbti visuomenėje priimtų reikalavimų asmens elgesiui. Tuo pačiu pastebėtina, kad apeliantas leistiną greitį viršijo puikiai suvokdamas ir keliamą pavojų, ir galimas savo elgesio pasekmes. Apeliantas skunde nurodo, jog teisė vairuoti automobilį jam reikalinga, kad galėtų dirbti, o taip pat rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, tačiau akcentuotina, kad įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Tai, jog, kaip nurodo apeliantas, eismas mieste sekmadienį jo sustabdymo metu (16.11 val.) nebuvo intensyvus, nepaneigia jo padaryto pažeidimo pavojingumo.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos tikslai, negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų, ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei mažesnę nei vidurkis piniginę nuobaudą, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą.
12. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl darbinės veiklos, šeimos nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima dar labiau sutrumpinti teismo paskirtą tik minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą bei vidurkiui lygią baudą. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai paliko galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistės 2019 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-1051-2019 D. C. paskirtą nuobaudą. Pažeidėjui paskirta vidurkį atitinkanti nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas absoliučiai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl švelninti administracinio poveikio priemonę bei baudą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.