Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Ryčio Krasausko,

dalyvaujant pareiškėjui L. R., atsakovių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovei Rūtai Slidžiauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundą grindė procedūriniais Konkurso pažeidimais dėl netinkamai suformuluotų ir pateiktų klausimų, balų skaičiavimo. Abejojo konkursą laimėjusios D. M. atsakymų vertinimu ir teigė, kad ji su Komisijos nariais buvo susijusi giminystės ir politiniais ryšiais. Nurodė, kad D. M. galėjo iš anksto žinoti klausimus. Be to, akcentavo, kad Komisijos pirmininkas S. J. darė tiesioginę įtaką Komisijos nariams, išsakydamas neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Teigė, kad Komisijos vertinimas buvo šališkas. Pažymėjo, kad pretendentas, kuris buvo pripažintas antru pagal surinktų balų dydį, nepasibaigus Konkursui, į vertinimo procedūrą atsivedė du mažamečius vaikus, kurie buvo Komisijos vertinimo procedūroje.

Atsakovė pabrėžė, kad pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, visi į pokalbį pakviesti ir Konkurse dalyvavę pretendentai pagal pateiktus dokumentus atitiko Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika). Metodikos reikalavimų nesilaikymas nepagrįstai apribotų asmenų teises dalyvauti konkurse Tarnybos direktoriaus pareigoms eiti. 3 metų vadovavimo patirties specialusis reikalavimas vertintinas remiantis bendrine lingvistine prasme ir teisės doktrinos nuostatomis – kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą. Pretendento atitiktis Pareigybės aprašymo 6.7 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu vertinama pagal tokio asmens gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Tik tuomet, jeigu pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją nėra aišku apie pretendento atitikimą kuriam nors pareigybės aprašymo nustatytam reikalavimui, pagal Aprašo 28 punktą per Valstybės tarnybos informacinę sistemą prašoma pateikti dokumentą, įrodantį atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Reikalavimas pretendentams pateikti dokumentus, įrodančius mokėjimą dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, būtų papildoma ir nereikalinga administracinė našta pretendentams.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovių atstovė – atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad nors pareiškėjas dvasinius išgyvenimus sieja su 2016-04-07 konkursu, tačiau šie išgyvenimai jam nesutrukdė 2017-11-16 dar kartą dalyvauti konkurse Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, nei įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju vien tik pareiškėjo teiginių apie tariamai patirtą neturtinę žalą nepakanka, teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais, o įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą šiuo atveju yra pareiškėjo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Konkurso į valstybės tarnautojo – Tarnybos direktoriaus - pareigas procedūros teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Ministerijoje 2016-04-07 vyko konkursas karjeros valstybės tarnautojo Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti – pokalbis su pretendentais žodžiu, kurį sudarė pretendentų prisistatymas ir atsakymai į komisijos narių užduodamus klausimus. Konkurse dalyvavo septyni pretendentai, jį laimėjo D. M., surinkusi 7,25 balo, antrąją vietą užėmė D. K. – surinkęs 7 balus, tuo tarpu pareiškėjas liko trečias, gavęs bendrą 6,12 balų įvertinimą. Vėliau D. M. atsisakė užimti pareigas, todėl jos buvo pasiūlytos D. K., ir jam sutikus, jis nuo 2016-06-30 buvo paskirtas Tarnybos direktoriumi. Žemės ūkio ministro 2017-08-03 įsakymu Nr. 3P-77 D. K. buvo atleistas iš Tarnybos direktoriaus pareigų. 2017-11-16 įvyko naujas konkursas į Tarnybos direktoriaus pareigas, kurį, be kitų pretendentų, dalyvaujant ir pareiškėjui laimėjo L. Č..

Pareiškėjas mano, kad kiti pretendentai į pareigas buvo proteguojami Komisijos narių, teigia esant pažeistą jo teisę lygiomis galimybėmis stoti į valstybės tarnybą. Be to, jo manymu, Konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – iki Konkurso nebuvo patikrintas pretendentų atitikimas specialiesiems reikalavimams, nurodytiems pareigybės, į kurią rengtas Konkursas, aprašyme, pretendentams pateikiami klausimai buvo nekorektiškai suformuluoti, Konkurso metu dalyvavo vieno iš pretendentų mažamečiai vaikai, kurie galėjo daryti emocinę įtaką komisijos nariams, pretendentai buvo vertinami jau po Konkurso.

Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimus).

Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Pagal VTĮ 11 straipsnį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ar be konkurso. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tvarkos aprašas Šio aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013-06-08) 3 punkte įtvirtinta, kad priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūra apima: bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; konkurso paskelbimą; dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimą; konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; konkursą; valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą.

Teismas akcentuoja, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti vykdė žemės ūkio ministro 2016-03-23 įsakymu Nr. 3P-46 sudaryta Komisija, kurią sudarė septyni nariai: Teisės departamento direktorius, Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus Vadovavimų gebėjimų tikrinimo grupės ekspertė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus vedėjas, Teisės departamento Personalo skyriaus vedėja, Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento vedėja. Dar viena Personalo skyriaus patarėja buvo paskirta Komisijos sekretore. Tokia komisijos sudėtis atitiko aktualios nagrinėjamam atvejui redakcijos Aprašo 46 ir 52 punktų reikalavimus komisijos nariams jų skaičiaus ir kompetencijos prasme. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Konkursą organizavusi Komisija buvo sudaryta teisėtai, tinkamos sudėties ir kompetentinga vertinti pretendentus.

Aprašo 51 punktas numatė, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

Patikimų duomenų, kad Komisijos nariai buvo šališki kurių nors pretendentų atžvilgiu, byloje nėra surinkta. Pareiškėjo teiginiai apie Komisijos išankstinį nusistatymą ir Komisijos narių ryšius su kitais pretendentais laikytini tik jo subjektyvia nuomone.

Teismas pažymi, kad Komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti Komisijos narių šališkumu. Visais atvejais abejonės dėl Komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, faktiniais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors Komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų pagrįstas abejones kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas teismui nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad žemės ūkio ministrė su D. M. tėvais buvo ar yra susijusi darbo ar politinėmis pažiūromis, nėra pakankamas pagrindas kilti interesų konfliktui. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Ministerijai pateiktose rekomendacijose dėl sprendimų priimamų D. M. atžvilgiu. Be to pažymėtina, kad žemės ūkio ministrė nebuvo įtraukta į Komisijos sudėtį.

Pasisakydamas dėl subjektyvaus asmenų nešališkumo, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikoma, jog asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo vertinimu, verčia jį abejoti atskirų Komisijos narių nešališkumu, teismo nuomone, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje.

Pareiškėjo skunde keliamas ir Komisijos narių atlikto pretendentų vertinimo pagrįstumo klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012; 2012-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012;).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, taip pat yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Įvertinęs konkurse pretendentams užduotus klausimus ir jų pateiktus atsakymus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad Komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, klausimai atitiko valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas ir buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimą atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesinius įgūdžius ir asmenines dalykines savybes. Nors kiekvienas iš komisijos narių subjektyviai ir nevienodai įvertino pretendentus, tačiau šių vertinimų aritmetinis vidurkis atspindi objektyvų Komisijos požiūrį į pretendentus, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas buvo kaip nors diskriminuojamas kito pretendento atžvilgiu.

Pareiškėjo nesutikimas su vieno iš komisijos narių įvertinimu grindžiamas tik jo paties subjektyviu pateikto atsakymo vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti šio Komisijos nario objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus ir pareiškėjo teigimu, viešai išsakiusiam neigiamą požiūrį į jį, kaip pretendentą, duodamas suprasti, kad jis netinkamas šioms pareigoms ir jis vertins mažesniais balais, neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, kad Komisijos narys piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ir tokiu būdu darė tiesioginę įtaką į Komisijos narių nuomonės objektyvumą.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad konkurso stebėtojas L. D. išsakė abejones dėl konkurso laimėtojos D. M. pokalbio vertinimo objektyvumo, pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės konkurso stebėtojo teisėmis dalyvaujantiems asmenims vertinti pretendentų tinkamumo eiti pareigas. Pažymėtina, kad stebėtojo vaidmuo yra užtikrinti konkurso procedūrų vykdymo skaidrumą. Byloje pateiktas L. D. 2016-04-07 pasižadėjimas, kuriuo jis pasižadėjo neatskleisti asmens duomenų paslapties ir per konkursą gautos informacijos, kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo teiginių apie L. D. paskleistą informaciją.

Aprašo 61 punkto nuostatos numato, kad konkurso metu pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis, be to, Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Pateikti klausimai, praktinė užduotis ir atsakymai į juos neviešinami. Aprašo 62 punktas taip pat nustato, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 63 punktas reglamentuoja, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, o geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, Komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Pagal Aprašo 64 punktą kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo (Aprašo 65 p.).

Taigi pareiškėjo argumentai, kad Konkurso procedūra buvo pažeista, kadangi pretendentai buvo vertinami jau po konkurso, atmestini. Taip pat atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad antrojo pagal konkurso rezultatus pretendento mažamečiai vaikai, dalyvavę skaičiuojant Komisijos narių balsus, sukėlė tam tikrą emocinį pretendento palaikymą, atmestini. Teismo vertinimu, paskelbiant rezultatus antrojo pretendento vaikų dalyvavimas, skaičiuojant Konkurso rezultatus, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos konkurso rezultatams ir yra prielaidų pobūdžio.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog Konkurso metu vyko pokalbis, kurio metu patikrinami pretendentų gebėjimas atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimas. Aplinkybių, kad Konkurso metu pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos negu kitiems pretendentams nenustatyta. Byloje duomenų, kad pirmą ir antrą vietas užėmę pretendentai iš anksto žinojo, kokie klausimai bus užduodami Konkurso metu, nėra. Vertindami pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, kiekvienas Konkurso komisijos narys užpildė konkurso individualaus vertinimo lentelę, kaip to reikalauja Aprašo nuostatos. Taigi, administracinėje byloje nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios abejoti Konkurso komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog Konkurso komisija vertino tik pretendentų atsakymus į klausimus, tačiau nevertino pretendentų atitikimo specialiesiems reikalavimams, laikytinas nepagrįstu, kadangi Aprašo 25.2 punktas reglamentuoja, kad asmuo, norėdamas dalyvauti konkurse, konkursą organizuojančiai įstaigai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą privalo pateikti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje nurodytos formos gyvenimo aprašymą. Taigi, Konkurso komisija Konkurso metu neabejotinai buvo susipažinusi su pretendentų pateiktais dokumentais, iš kurių matyti pretendentų darbinė patirtis ir kiti duomenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konkurso sąlygose nebuvo numatytas ECDL sertifikato pateikimas.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog Ministerija, rengdama ir vykdydama Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigybei užimti, pažeidė Konkurso organizavimo tvarką, galėjusią nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 2016-04-07 Ministerijos Konkurso komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, taip pat nepasydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės (savivaldybės) civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios (savivaldybės) institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinė atsakomybė atsiranda esant būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltei (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovės netinkamai bei pažeidžiant įstatymus organizuotu konkursu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų organizuojant Konkursą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.