- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-157-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00836-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- M. G.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago, Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš A. K. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. G. ir 167,16 Lt turtinės žalos atlyginimo Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2011 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.07 val., viešoje vietoje, tai yra Panevėžyje, Klaipėdos ir Savitiškio gatvių sankryžoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: tyčia, dėl nereikšmingos dingsties, sudavė ranka nukentėjusiajam M. G. į veidą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį: baudą pakeisti bausme, nesusijusia su pinigų mokėjimu ir laisvės atėmimu, priteistą nukentėjusiajam M. G. 2000 Lt civilinio ieškinio sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt dydžio. Skunde nurodo, jog bylos nagrinėjime jis neturėjo gynėjo ir tokiu būdu jam niekas neišaiškino, kad su nukentėjusiuoju byloje gali susitaikyti. Tokiu atveju byla būtų nutraukta. Taip pat nežinojo, kad byla galėjo būti nutraukta pagal laidavimą. Neturėjimas gynėjo nesuteikė galimybės teisme pripažinti daugiau nusikalstamą veiką lengvinančių aplinkybių ir nutraukti bylą tuo pagrindu. Jei teisme būtų gynęs advokatas, jis būtų žinojęs kokius naujus įrodymus ar dokumentus reikia pateikti teismui, kad šis priimtų teisingesnį sprendimą. Dabar gavo pačią griežčiausią sankciją, kurią tik galėjo gauti, kuri neteisingai skriaudžia jo ir taip varganą egzistenciją ir neleidžia normaliai vystytis šeimos nariams. Prie šio skundo pridedami dokumentai, įrodantys sunkią jo dabartinę materialinę padėtį, patvirtina, kad yra našlys, kad jo žmona, nepilnamečių vaikų motina, tragiškai žuvo 2008 03 05. Antrą kartą nevedė ir neturi sugyventinės, kuri paremtų sunkioje padėtyje. Vienas augina nepilnametę dukrą M. K. , gimusią 1994 06 22, ir nepilnametį sūnų O. K. , gimusį 1997 03 30, prižiūri juos, auklėja, leidžia į mokslą ir visaip kitaip ugdo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius nepilnametei dukrai išlaikyti išmoka našlaičių pensijas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 312,17 Lt ir tokią pat našlaičių pensijos sumą išmoka ir sūnui O. K. . Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus Pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, įrodo, kad šiuo metu jis yra priverstinis bedarbis. Iš pridedamų dokumentų galima spręsti, kad verčiasi tik iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus periodinių kasmėnesinių maždaug 383 Lt dydžio socialinės paramos išmokų ir paramos mokinio reikmenims įsigyti pašalpų. Visos jo trijų asmenų šeimos mėnesinės pajamos tesudaro apie 1000 Lt, dėl ko sumokėti teismo paskirtą baudą ir neturtinės žalos atlyginimą jis neturi galimybės fiziškai. Todėl nuosprendis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų ir nepasieks bausmės paskirties ir jos auklėjamosios funkcijos įgyvendinimo. Įvykdęs paskirtą bausmę ir neturėdamas iš ko pragyventi, ne tik nebūtų paveiktas laikytis įstatymų, kad vėl nenusikalstų, bet priešingai, turėtų vagiliauti ištisus metus ar kitaip nusikalsti, kad tik iš tokios veikos gautų pajamų ir susimokėtų buto mokesčius, prasimaitintų ir vaikams įgytų vieną kitą skanesnį kąsnį, nekalbant apie aprangą ar avalynę. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiam padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks menkas sužalojimas vyrui, kuris elgėsi provokuojamai ir rizikingai prieš apelianto asmeninį turtą, negalėjo sukelti didelio skausmo, dvasinių išgyvenimų, sudėtingų nepatogumų, stiprių dvasinių sukrėtimų ar emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų, bendravimo galimybių sumažėjimų ar ko kitko, ką teismas galėjo įvertinti tokia didele pinigų suma. Kad nukentėjusio patirtas sužalojimas nesukėlė rimtesnių pasekmių įrodo dar ir tai, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė labai nedidelį civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidų patirtai žalai atlyginti. Pats nukentėjęs jokių gydymosi nuostolių nepatyrė ir civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nepareiškė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pats nukentėjęs dirba vyr. buhalteriu ir jo vien kasmėnesinis atlyginimas yra 2500 Lt. Ši suma yra žymiai didesnė už apelianto gaunamas mėnesines išmokas ir vos nesiekia jo visų metinių pajamų sumos. Nebūdamas teisininku girdėjo, kad panašių sužalojimų bylose priteisiama neturtinė žala dažniausiai būna maždaug apie 500 Lt. Panašiose sužalojimų bylose Lietuvos aukščiausio teismo Senatas rekomenduoja neturtinei žalai atlyginti priteisti sumas tūkstančiais litų, kurios atitiktų sankcijoje laisvės atėmimą numatančių metų vidurkį. BK 284 str. 1 d., pagal kurį apeliantas nuteistas, numato ir laisvės atėmimą bet tik iki dviejų metų, todėl pusė to skaičiau yra vienetas. Atsižvelgiant į paminėtas rekomendacijas, priteisiama suma neturtinei žalai nukentėjusiam atlyginti tegalėtų būti tik vienas tūkstantis litų. Atsižvelgiant į našlystę, bedarbystę ir nepilnamečių vaikų priežiūros ir lavinimo poreikius, bei tai, kad pats nukentėjęs elgėsi rizikingai ir provokuojančiai, apeliantas mano, kad ir tokia suma būtų per didelė materialinė našta jo šeimai ir neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų, todėl prašo ir tą sumą sumažinti.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis M. G. atsiliepime į skundą prašė nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog viso proceso metu apeliantas visiškai nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo neatsiprašė, nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti padarytą žalą ir galimai procesą baigti susitaikymu, nors jo kaltė patvirtinta neginčijamais įrodymais yra akivaizdi ir yra visiškai įrodyta. Nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais, demagoginio pobūdžio argumentais. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų bei teisingai išsprendė klausimą dėl civilinių ieškinių. A. K. nusikalto tyčia, pažeisdamas kelių eismo taisykles - įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido pėsčiojo reguliuojamoje sankryžoje, degant žaliam pėsčiojo signalui, be jokio pagrindo, įžūliai iššokęs iš automobilio bei pasivijęs nueinantį nukentėjusįjį, kitų eismo dalyvių akivaizdoje smogė į veidą. Apelianto argumentas, jog nukentėjusysis pats sudarė dingstį, elgdamasis „provokuojamai ir rizikingai", suduodamas smūgį į automobilį, yra absoliučiai nelogiškas ir negali būti vertinamas. Tai patvirtina tiek jo, tiek ir paties nuteistojo parodymai, kad tik jo greito reagavimo dėka, atsistūmus nuo pravažiuojančio automobilio, buvo išvengta didesnio pavojaus ir žymiai skaudesnių įvykio padarinių. Nuteistasis elgėsi pavojingai ir visiškai neatsakingai. Nukentėjusysis teigia, jog apelianto nurodoma 1000 ar net 500 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra neprotinga, negali būti pakankama satisfakcija už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir to sukeltus padarinius. Nuteistasis nuslėpė, kad net keletą metų gavo, ir tikėtina iki šiol gauna, pajamas, versdamasis veikla pagal verslo liudijimą. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys. A. K. to apeliaciniame skunde sąmoningai nenurodo, kaip ir nepaaiškina, kokiu būdu, gaudamas jo nurodomas pajamas ir gyvendamas mieste, geba išlaikyti neekonomišką automobilį, skirti lėšų brangiam kurui, jo eksploatacijai ir remontui, draudimui bei draugių pavėžinimams į prekybos centrus. Pateikiami nauji įrodymai apie nuteistojo turtinę padėtį neturėtų būti teismo priimami ir vertinami, nes jie tėra priedanga atsakomybės naštai mažinti.
Nuteistasis ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistojo teiginiai apie tai, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Iš bylos matyti, jog aplinkybių, numatytų pagal BPK 52 str., kai gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant R. K. bylą nebuvo. Iš bylos taip pat matyti, jog R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo informuotas apie teisę į gynėją, iš teisiamojo posėdžio protoklo matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjo paklaustas, ar jo interesams neatstovaus gynėjas, šia teise nesinaudojo. Pažymėtina, kad R. K. turėjo galimybę realizuoti teisę į gynybą taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuo jis ir pasinaudojo - apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantą gynė advokatas S. L. .
Nuteistojo teiginiai apie galimybę taikytis su nukentėjusiuoju yra deklaratyvūs. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad būtų atlyginęs nukentėjusiajam turtinę žalą ar būtų ėmęsis kokių nors veiksmų su nukentėjusiuoju taikytis. Iš nukentėjusiojo M. G. atsiliepimo matyti, jog pastarasis taikytis nesutinka, žala jam neatlyginta. Todėl nėra visumos sąlygų, numatytų BK 38 str., atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai byla nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Bylą nutraukti pagal laidavimą taip pat nėra visumos sąlygų, numatytų BK 40 str., be to, apliantas net nenurodo asmens, kuris už jį galėtų laiduoti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, išdėstytais paskiriant nuteistajam R. K. bausmę, ir jų nekartoja. Į visas svarbias bausmei skirti aplinkybes teismas atsižvelgė. Pažymėtina, jog bauda yra rūšimi švelniausia įstatymo numatyta bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d. po viešųjų darbų. Pagal BK 46 str. viešieji darbai gali vykdomi tik tuomet, kai nuteistasis sutinka, o iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog R. K. pareiškė dirbti viešuosius darbus nesutiksiąs. Matydamas tokią situaciją teismas neturėjo pagrindo manyti, jog R. K. kada nors apsigalvos. Skirti R. K. švelnesnę rūšimi bausmę nei bauda, nėra jokio pagrindo. Be to, pagal BK 47 str. 3d. 2p. už nesunkų nusikaltimą, kaip šiuo atveju, gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. R. K. paskirtoji 10 MGL dydžio yra artima minimaliai ir labiau ją švelninti taip pat nėra pagrindo.
Nuteistojo argumentai, kuriais jis grindžia, jo nuomone, priteistą per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, yra nepagrįsti, kaip ir nuteistojo skunde dėstoma neturtinės žalos atlyginimo medodika, skaičiuojant žalos dydį pagal sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, priteisiant iš nuteistojo žalos atlyginimą nukentėjusiajam, ir dar kartą jų nekartoja. Byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl nuteistojo R. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. G. patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sudavus į galvos sritį, nukentėjusysis viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje patyrė pažeminimą, stresą. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo nukentėjusiojo prašomos 5000 litų iki priteistos 2000 litų sumos. Teismas atsižvelgė į visumą neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbių aplinkybių, konstatavo ir tai, jog tyčia buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiškinių, jog pats nukentėjusysis davė pretekstą neteisėtiems kaltinamojo veiksmams, suduodamas į jam kelio neužleidusį automobilį, tuo iššaukdamas nereikšmingą dingstį. Dėl kito apelianto nurodyto argumento neturtinės žalos atlyginimo sumai mažinti - nuteistojo turtinės padėties - pasisakytina, jog posėdžio metu apžiūrėtų nuteistojo prie apeliacinio skundo pateiktų iš valstybės institucijų gautų dokumentų turinys atitinka jų citavimą nuteistojo apeliaciniame skunde, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, jog iš esmės esant panašiai situacijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje byloje yra pasisakęs, jog priteistos 5000 litų neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinė byla Nr. 2K-447/2010). Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, taip pat ir nuteistojo turtinę padėtį, konstatuoti, kad priteistas nukentėjusiajam 2000 litų žalos atlyginimas turi būti dar labiau mažinamas, nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.