- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- Ik-250-95/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02937-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K.–Džervienės skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K.-Džervienė kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-09-24 sprendimą Nr. (11.1)I-5573; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimą Nr. 6-26-805; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimą Nr. 6-26-2721; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių vykdyti 2009-08-06 sprendimą Nr. 6-24-17081 ir išmokėti J. K.-Džervienei nuo 2010-01-01 neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, nurodytas 2009-08-06 sprendime Nr. 6-24-17081; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-28).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-42).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė L. M. 2013-06-06 pateikė teismui pareiškėjos ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-06-04 pasirašytą taikos sutartį ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašyme nurodė, kad šalims yra žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo, taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Prašė patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.
Į teismo posėdį pareiškėja, jos atstovė, atsakovo atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos atstovės prašymas tenkintinas. Byla nutrauktina.
Teismų įstatymo 33 str. 4 dalis numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1064/2009, 2010-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-101/2010, 2011-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2825/2011, 2012-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1219/2012, 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1429/2012 ir kt.). Taikos sutartimi proceso šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). CPK 42 str. 1 d. taip pat įtvirtinta proceso šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi. Tokia teise šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d.). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi įsitikinti, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik dėl teismui pareikštų ieškinio reikalavimų ir priešinio ieškinio, taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismą (LAT 2007-02-22 patvirtinti Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai). Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą – teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Taigi, sudarydamos taikos sutartį, proceso šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų ir tokiu būdu nustato bei įgyvendina savo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Be to, ABTĮ 4 str. 6 d. taip pat numato, kad tuo atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Darytina išvada, jog teisingumui įvykdyti administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, aukščiau paminėtos taisyklės taikytinos ir sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą administracinėse bylose.
Iš teismui pateiktos 2013-06-04 taikos sutarties matyti, kad pareiškėja laisva valia atsisakė nuo savo skundo taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, nes atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pervedė į pareiškėjos sąskaitą (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį (duomenys neskelbtini), todėl ginčas šioje dalyje tapo neaktualus. Proceso šalys taikos sutartyje pareiškė, kad žino administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes. Taikos sutartis išreiškia pareiškėjos ir atsakovo valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, šią bylos dalį nutraukti ABTĮ 101 str. 3 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008, A492-1429/2012 ir kt.).
Pareiškėjai išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, 149 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
patvirtinti pareiškėjos J. K.–Džervienės ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-06-04 pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„1. Pareiškėja patvirtina, kad gavo atsakovo į pareiškėjos banko sąskaitą pervestą – (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį (duomenys neskelbtini).
2. Šalys susitaria, kad pareiškėjas atsisako kitų skundo administracinėje byloje reikalavimų atsakovo atžvilgiu.
3. Šalys patvirtina, kad taikos sutartimi visi ginčai tarp šalių administracinėje byloje laikomi išspręstais ir šalys neturi ir neturės viena kitai dėl to jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų.
4. Šalys susitaria, kad kiekvienai jų tenka jų administracinėje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos ir jos neturi bei neturės viena kitai jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų dėl šių išlaidų atlyginimo.
5. Ši taikos sutartis įsigalioja po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šalys prašo taikos sutarties patvirtinimo teisme ir tai laikoma šalies prašymui teismui patvirtinti taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti.
7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 102 straipsnio 3 dalies turinys, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat žinomos šios taikos sutarties sudarymo materialinės ir procesinės pasekmės.
8. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi šalys prašo patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, išskyrus, jeigu administracinę bylą nagrinėjantis teismas pripažins pareiškėjo ir / ar atsakovo dalyvavimą būtinu.
9. Šalys susitaria, kad taikos sutartis pateikiama teismui pareiškėjo arba atsakovo.
10. Ši taikos sutartis yra sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, 1 (vienas) iš kurių yra pateikiamas pareiškėjui, 1 (vienas) – atsakovui ir 1 (vienas) – administracinę bylą nagrinėjančiam teismui.“
Priimti pareiškėjos atsisakymą nuo skundo dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinę bylą Nr. I-250-95/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2010-7) nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.