- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- PK-32-215/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-3-00018-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- Z. K.
- Kaltinamasis
- Z. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, gyv. , Mažeikių m., išsituokęs, neteistas, nedirbantis, nustatytas 35 proc. darbingumas, administracine tvarkas nebaustas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. G. buvo atiduotas teismui už tai, kad 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 14 val., prie Tyliosios g. 6 namo pirmos laiptinės, žodinio konflikto metu, metaliniu ramentu sudavė Z. K. į ranką, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Z. G., apklaustas teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną atėjo pas jį D, pakvietė eiti pas jį ir jie išėjo. Atbėgo pas R. Č., kuris yra namo bendrijos pirmininkas ir gyvena toje pačioje laiptinėje, Z. K.. Č man stovėjo iš dešinės pusės. K stovėjo už Č. Č stovėjo prieš jį. Tarp jo ir Č nebuvo K. Č ir K barėsi dėl namo renovacijos. Jis įsikišo į barnį ir jai pasakė, kad ji supranta kaip balta varna apie renovaciją, tada ji pribėgo prie jo, norėjo pastumti, jis buvo dešine ranka įsikibęs į dujų vamzdį, o kaire ranka laiko ramentą. R. Č. ją atitraukė, D pasakė, kad ,su durne ko kalba,. Jis jai netrenkė. Ji norėjo jį stumti, kad pasakė, kad nesupranta apie renovaciją. Vakare pas jį buvo atėjusi policija ir Z. K.. Policijai pasakė, kad jis nedaužė K. K jam rodė ranką kur buvo mėlynė. Bet jis nežino kaip jai atsirado mėlynė. Prieš įvykį nebuvo vartojęs alkoholio. Po įvykio su D išgėrė alaus. Kai atvažiavo pareigūnas, buvo išgėręs alaus du butelius. Sekančią dieną vėl buvo atėjusi Z. K. ir mergaitė. Jo motina pasakė, kad K imtų 100 litų ir paliktų juos ramybėje. Iki įvykio K nebuvo jo bute. Motina davė 100 litų, kad K daugiau nesirodytų. Motina iš vakaro jam paliko pinigus. Motina davė pinigus K. Tai buvo įvykio dieną, bet K neėmė. Davė 100 litų, kad daugiau nebeateitų. Motina pasakė, kad duoda 100 litų ir pasakė daugiau nebeateiti. Tai girdėjo pareigūnas. Kas matė, tai visi sakė, kad jis netrenkė. Negirdėjo, kas K tai padarė. Po įvykio jokių kalbų negirdėjo. Motinai pasakė, kad jos nemušė. Jam sakė, kad K prieš dieną su skarele buvo pasirišusi ranką. G. D. sakė, kad K buvo pasirišusi ranką. K. K. priėjo prie Č jos ranka nebuvo parišta. Jam sakė, kad matė dieną prieš įvykį K su parišta ranka. Pirmą dieną ranka buvo mėlyna, aprišta nebuvo. Kitą dieną aprišta ranka nebuvo. Nežino, kodėl K yra pagrindas jį kaltinti. Jis jai nedaužė. Pareigūnas girtumo jam netikrino. Atsakydamas į Z. K. klausimą nurodė, kad jis nesakė jai, kad nežino kas jam užėjo ir jai trenkė.
Nukentėjusioji ir privati kaltintoja Z. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad viskas prasidėjo nuo namo renovacijos. Darė susirinkimą namo gyventojų dėl renovacijos. Norėjo renovuoti namą. Tačiau praėjus laikui, niekas apie tai nieko nesakė. Vieną dieną buvo mieste ir užėjo į UAB „Admituras“ ir ten sužinojo, kad namo gyventojai atsisakė namą renovuoti. Ji nustebo. Namo gyventojai beveik visi labai norėjo renovacijos. Namo pirmininkas yra R. Č.. Grįžusi namo nuėjo pas R. Č. paklausti dėl to. Niekas durų neatidarė. Vieną dieną pamatė parvažiuojant dviračiu R. Č.. Ji nuėjo pas jį. Priėjusi prie jo paklausė apie namo renovaciją. Jis pasakė, kad ne jos reikalas. Pamatęs jos rankoje dokumentą, jis įniršo. Jis ją stumtelėjo su dviračiu. Jis pasakė, kad dink iš čia. Paskui jis paėmė jai už kairės rankos. Buvo mėlynė. Jis ją stumtelėjo. Z. G. jai į dešinę ranką trenkė su ramentu. Prieš užtrenkimą G ją išvadino Mažeikių valkata. Ji su G įvykio metu nebendravo, nes jis buvo girtas. Viską išprovokavo R. Č.. Z. G. jai trenkė į dešinę ranką ramentu. Patyrė fizinį skausmą, dvasinį skausmą. Ranka pradėjo tinti. Paskambino policijai. Gydymas truko 33 dienas. Gydėsi pas traumatologą, šeimos gydytoją, stacionare nesigydė. Iki įvykio buvo darbinga. Įvykio dieną nebuvo dirbanti. Tuo metu buvo registruota darbo biržoje. Patyrė 170 litų turtinę žalą, taip pat patyrė pažeminimą, dvasinį skausmą, depresiją. Neturtinę žalą vertina 900 litų.
Taip pat paaiškino, kad jos butas yra vidurinėje laiptinėje trečiame aukšte. Įvykio vieta pro jos langą matosi. D. K. yra jos dukra. Įvykio vietoje be G ir Č dar buvo kaimynas G, J. D.. J. D. buvo už jos nugaros. Atėjo tikslu išsiaiškinti su namo pirmininku dėl renovacijos. Nebuvo pasipiktinusi, buvo nustebusi ką sužinojo. Neturėjo jokio pykčio. Tą dieną nebuvo vartojusi alkoholio. Nebuvo tą dieną pasirišusi ranką. N. G. trenkimo ramentu jai plyšo rankos raumuo, trūko vidinė kraujagyslė. Nežino kaip G laikė ramentą trenkdamas jai, ji tuo metu kalbėjo su R. Č.. Pajuto skausmą ir atsisuko. G stovėjo arčiausiai. Nematė su kuo buvo trenkta. Ji mano, kad su ramentu. Š. A. pažįsta. Jis dirbo prie renovacijos darbų. Iki įvykio Š. A. pažinojo taip pat. Jis matė, kad ji grįžo susiėmusi ranką. Jis atėjo į jos namus. V. R. buvo du kartus atvykęs į jos namus. Nepamena, ar ji jam nurodė, kad Š. A. matė įvykį. Antrą dieną reikėjo važiuoti persitverti žaizdą. Ji su R. P. nuėjo pas G jis atrodė blaivas. Namuose jis buvo vienas. Ji jo paklausė už ką jai trenkė. Jis tylėjo, jos neatsiprašė. Atsistojo ir atnešė 100 litų ir pasakė: „Nusipirk vaistų“. Ji paėmė pinigus. Jei nebūtų kaltas, tai nebūtų davęs pinigų.
L. R. P apklausta teisme parodė, kad rugsėjo 19 dieną apie 11-12 val. atėjo pas D. K.. Kai ji atėjo pas D, namuose buvo D ir jos mama. K ką nors imdavo ranka ir prisilaikydavo kita ranka. Paklausė jos mamos kas buvo rankai. Pasakė, kad G užpuolė, buvo kaip susistumdymas. Nesakė, kaip užpuolė. Ranka buvo sutinusi, apibintuota. Jos paprašė padėti nueiti pas G. Jos nuėjo, užėjo į vidų. K paklausė G, kodėl jis jai trenkė. Jis nieko neatsiprašė ir nepasakė. D. K. 100 litų. Ji nesiklausė, kodėl davė pinigų. K neprašė pinigų. Iš pokalbio nesuprato, kad jis kaltas, tik iš 100 litų padavimo suprato jo kaltę. G buvo blaivas. Jis padavė pinigus. Pokalbio nebuvo. Einant pas G. K. rodė įvykio vietą.
Liudytoja D. K. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra nukentėjusios dukra. Rugsėjo 18 dieną buvo namuose. Jos mama nuėjo pas namo pirmininką. Po kelių minučių išgirdo balsus. Pro langą matė G, namo pirmininką, ant laiptelių buvo mama. Matė, kad mama stovėjo tarp Č ir G. Mama norėjo pirmininkui parodyti dokumentus dėl renovacijos. Pirmininkas mamą stumtelėjo su dviračiu. Paskui ranka stumtelėjo. T. G. mamai trenkė su ramentu į ranką. Matė kaip trenkė į dešinę ranką. Mano, kad G ramentą laikė dešinėje rankoje. Prieš tai buvo pasirėmęs abiem rankomis į ramentą. Mama prieš įvykio dieną nebuvo susižalojusi rankos. Nevaikščiojo pasirišusi rankos. Mama parėjo verkdama. Ranka pradėjo tinti, buvo kraujosrūvos. Mamai pasiūlė kreiptis į medikus. Buvo atėjęs pareigūnas. Mama patyrė nepatogumus.
Atsakydama į klausimus taip pat parodė, kad jų buto virtuvės langas yra trečiame aukšte dešiniau. Laiptinės stogelis netrukdė matyti įvykio. Pirmininkas buvo kairiau, Z - dešiniau, mama priešais duris. Z į ją buvo pasikreipęs, pusiau šonu. Jis buvo pasisukęs link mamos. Laiptinės durys buvo į šoną Z. Vamzdis prie laiptinės sienoje yra. Nepamena kurioje vietoje. Iš jos pusės arčiausiai buvo pirmininkas, į šoną - Z, prieš pirmininką - mama. Arčiausiai laiptinės durų buvo pirmininkas. Z pakėlė ramentą ir trenkė į mamos dešinę ranką. Z paėmė už ramento rankenėlės, pakėlė ir trenkė. Mamai trenkė į dešinę ranką. Mama dešinėje rankoje laikė dokumentus. Vaikų kieme nebuvo. B. G., mama, Z, pirmininkas, prie mašinos buvo kitas kaimynas. Po įvykio pakvietė policiją jos mama ir ji atvažiavo gal po pusantros valandos. Ji pakalbėjo su pareigūnais ir su jais išvažiavo pas medikus. Nepamena, ar tą dieną mama ėjo pas Z. G..
L. Š. A. apklaustas teisme parodė, kad Z. K. yra jos draugės mama. Nurodė, kad tai buvo seniai. Tai įvyko 2014 metais. Matė įvykį nuo Laisvės 224 namo, nes tuo metu ten dirbo. Buvo susibūrimas prie pirmos laiptinės namo. B. K., apkūnus vyras ir vyras su dviračiu. Ten stovėjo kaltinamasis. Ten girdėjosi triukšmas, kalbėjo pakeltais balsais. Paskui pasižiūrėjo, vyras pastūmė K su dviračiu. Žmogus su ramentu trenkė K. Gal atstumas buvo 20 metrų nuo jo iki įvykio, gal daugiau. Įvykio vietos nelabai kas užstoja. Jam viskas matėsi. Sudavimo veiksmas matėsi. Sudavė su ramentu, ramentą laikė dešinėje rankoje. Trenkimas buvo kaip iš šono pakėlus. Tą pačią dieną buvo nuėjęs aplankyti K. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo pas K. Po įvykio atėjo pas K po 17 valandos. Matė ranką, ranka buvo sutinusi, matėsi kraujosruvos. Tai buvo dešinė ranka. Kitą dieną matė vamzdelius įdėtus rankoje. Gal dvi savaites gydėsi ranką. Dieną prieš įvykį buvo pas K. Draugės mama nesiskundė dėl rankos.
L. R. Č. apklaustas teisme parodė, kad jis su anūku dviračiais parvažiavo namo. Pasidėjo dviračius laiptinės rūsyje ir pokalbio metu dviračių nebuvo. S. G., tada atėjo K. Ji atsinešė dokumentus ir pradėjo klausinėti apie namo renovaciją. Ji puolė at jo, ji sakė, kad padirbo gyventojų parašus. Į jų pokalbį įsiterpė Z. Jis pasakė, kad netikslinga daryti renovaciją. Ji sakė, kad jie neišmano apie renovaciją. Prasidėjo įžeidinėjimai. Jis stovėjo prie laiptinės durų į rūsį. Z buvo įsikibęs į vamzdį. K įsižeidė. P. Z.. Jis atitraukė K. Pasakė, ką darote. Pasakė, kad išsiskirstytų. Jis pasikvietė anūką ir nuėjo namo. Jie paliko. Po kelių dienų atvažiavo policija. Jam pasakė, kad jis sužeidė K. Jis pasakė, kad negalėjo suspausti K rankos. Kai ją patraukė, nebuvo jokių nusiskundimų iš jos pusės. Ją atitraukė su plaštakomis iš nugaros pusės.
Atsakydamas į klausimus liudytojas patikslino, kad G įvykio metu buvo su ramentu. G nesudavė. Gal lazda kiek pakilo, kai jis traukėsi atgal. Jis kita ranka buvo įsikibęs į dujų vamzdį. Nematė, kad G mojuotų lazda. Nežino, kodėl K kaltina G. Pareigūnas nesakė konkrečiai į kurią ranką sudavė. Nematė, kad G sudavė ramentu. Nematė kaip K nuėjo namo. Anūkas pribėgo prie manęs jo ir jie nuėjo namo. Jie liko prie laiptinės. Kai atėjo K, nebuvo jai sužalota ranka. Jos ranka tikriausiai buvo sveika. Po įvykio K nematė. Nežino jokių K ir G konfliktų. Konflikto metu toje vietoje daugiau nieko nematė. G. D. kažką girdėjo.
Liudytoja A. D. apklausta teisme parodė, kad tą dieną parvažiavo iš ligoninės. Išgirdo triukšmą. Per langą matė, kad Z. K. šaukė ir Z. G. šaukė. Z. K. puolė ant Z. G.. K. Č. ją patraukė. Ji puolė muštis. Buvo daug keiksmažodžių. Z. K. Z. G. pavadino valkata. Z. G. stovėjo prie durų ir nieko nedarė. Z. K. keikėsi. G stovėjo su G ir dar vienu vyru. Z. G. yra invalidas. Ji gyvena pirmame aukšte ir tai vyko po jos langu. Nebuvo jokių muštynių. Tada muštynių nebuvo, gali prisiekti.
Atsakant į klausimus liudytoja patikslino, kad jos langai kairėje pusėje stovint prieš laiptinę ir pro langą visą laiptinę mato. Girdėjo tik koliones. Z. K. norėjo Z. G. griebti, bet Č jai neleido. Z. G. yra jos kaimynas, o Z. K. gyvena name neseniai. Po įvykio su Z. K. nebendravo. Ji nėra bloga moteris. Z. K. nebuvo sužalota, nes matė įvykį nuo pradžios iki pabaigos. Visi vienu kartu išsiskirstė, kai išsibarė. Z. K. rankoje laikė dokumentus. Č dviratį buvo įvežęs į rūsį. Kai jis išėjo iš rūsio, tada prasidėjo konfliktas.
Liudytojas G. D. apklaustas teisme parodė, kad tą dieną susitiko jis, G ir Č prie laiptinės. Pirma susitiko su G. G. Č. su dviračiu, jis įvarė į rūsį dviratį. Kalbėjosi ir atbėgo kaimynė Z. K. dėl renovacijos pasiaiškinti. K atėjo ir turėjo rankoje lapą ir parkerį. Ji pradėjo bartis. Buvo kolionės iš K pusės, ji G pavadino pijoku, Z. G. pavadino ją balta varna. Z. K. susipyko su Z. G. dėl renovacijos. Z. G. jai pasakė, kad ji nenusimano apie renovaciją. Ji norėjo jam trenkti į veidą, Z. G. užsidengė ranka veidą, bet Č patraukė ją į šalį. Viskas baigėsi ir jis nuėjo į šalį. Buvo iki to momento, kai Z. K. norėjo trenkti. Toliau nebuvo. Konflikto metu kaimynė stovėjo savo bute prie lango. Langas buvo uždarytas.
L. V. R. apklaustas teisme parodė, kad buvo gavęs budėtojo nurodymą nuvykti adresu Tylioji gatvė 6-2. Buvo nurodyta, kad buvo galimai naudotas smurtas prieš Z. K.. Taip buvo nurodžiusi Z. K. savo pranešime. Pranešime buvo nurodyta, kad žodinio konflikto metu trenkė Z. G. Z. K. su lazda. Po konflikto atvyko pas Z. G. parėjus porai valandų. Pabeldė į duris, niekas neatidarė. Nuėjo pas Z. K.. Ji viską paaiškino. Ant jos rankos buvo didelis gumbas mėlynai raudonas. Ji paaiškino, kad gumbas atsirado nuo Z. G. smūgio su lazda. Jis su Z. K. nuėjo pas Z. G.. Jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Bute buvo jo motina. Susidarė įspūdis, kad Z. K. ir Z. G. buvo anksčiau pažįstami. Z. G. glostė Z. K. pečius ir pasakė, kad atsilygins, už vaistus sumokės. G siūlė jai 100 litų. Z. G. motina turėjo 100 litų. Ji bandė įkišti pinigus Z. K.. Ji buvo suinteresuota konfliktą baigti taikiai. Paskui gal tie pinigai buvo pas Z. G. rankoje. Jis pasiūlė nuvežti Z. K. į priimamąjį skyrių ligoninėje. Ten nuvežė ir ją paliko. Kitą savaitę apsiklausė kaimynus. Tą dieną Z. G. pripažino, kad galėjo trenkti lazda per susistumdymą, jis taip suprato. Po kelių dienų Z. G. nebepripažino savo kaltės. Pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nematė. Konfliktas buvo dėl renovacijos. Kaimynai nelabai teigiamai atsiliepė apie Z. K.. Apklausti asmenys nenurodė apie suduotus smūgius.
Liudytoja A. Š. apklausta teisme parodė, kad triukšmas kilo dėl namo renovacijos. Z. K. pradėjo visus žmones terorizuoti, kad jie yra bemoksliai, debilai. Ji juos gąsdino. Ji kiekvieną kaimyną apšaukdavo, kad jie durni, kodėl nenori namo renovacijos. Kartą parėjo iš darbo, kilo triukšmas. Pasižiūrėjo pro langą. Z. G. buvo įsikibęs į vamzdį, o Z. K. puolė ant R. Č.. Žodžių negirdėjo. R. Č. norėjo stumti, bet negalėjo. Tada kažką pasakė Z. Tada norėjo pulti ir Z. G., bet Č ją patraukė. Jokių ten muštynių nematė. Ji visus terorizuoja. Ji pati geria, pas ją triukšmai namuose. Ji jai ne vieną kartą yra kvietusi policiją.
Atsakydama į klausimus liudytoja patikslino, kad jos butas yra , ketvirtas aukštas. Matė, kad K puolė ant Č. K. Z. pasakė, ji puolė ant Z. G.. Ji norėjo jį numesti nuo laiptų. Č ją atitraukė. Kaip žmonės išsiskirstė nematė. Nežino kas pirmas pasišalino iš konflikto. Kai Z. K. kas nors mato, tai ranką laikė prie savęs, kai nemato, tai ranką mosikuoja. Niekas iš kaimynų nekalbėjo apie sudavimą jai. Visi sakė, kad jai niekas nesudavė. Ji sudavimo nematė. Z. K. ją vadino debile, bemoksle. Jai taip sakė žmonės. Tai girdėjo jos klientai, dėl to nedavė jos į teismą, nes nenori su ja aiškintis. Ji parodymus duoda tokius, ką matė, bet neprisigalvojo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VšĮ Mažeikių ligoninės įdėtinio lapo matyti, kad 2014-09-18, 17.10 val., į priėmimo skyrių atvyko Z. K., kuriai buvo nustatytas dešinės rankos dilbio sumušimas, hematoma (6-7 b. l.).
Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo matyti, kad Z. K. gydymas tęsėsi nuo 2014-09-19 iki 2014-10-23 (4 b. l.).
Iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl šio konflikto buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta Z. K. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (9 b. l.).
Iš byloje esančių kvitų matyti, kad buvo pirkti vaistai bei naudotasi transporto paslaugomis, už ką sumokėta iš viso 170,34 Lt (10-11 b. l.).
Iš byloje esančios medžiagos pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal Z. K. pranešimą buvo apklausti kai kurie liudytojai, kaltinamasis, nukentėjusioji bei priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (33-48 b. l.).
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kur vyko konfliktas, kur ir kaip stovėjo konflikto metu Z. G. (53-55 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine (toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam) ir netiesiogine tyčia (kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti).
Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini)292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Teiginius, jog Z. G. dėl šios nusikalstamos veikos yra kaltas, iš esmės tvirtina tik privačios kaltintojos ir nukentėjusios suinteresuoti asmenys, tačiau to nepatvirtina kiti įrodymai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 14 val., prie Tyliosios g. 6 namo pirmos laiptinės, kilo žodinis konfliktas tarp šio namo bendrijos pirmininko R. Č., bei šio namo gyventojų Z. K. ir Z. G. dėl namo renovacijos. Po šio konflikto Z. K. kreipėsi į policiją, kad Z. G. galimai su metaliniu ramentu sudavė jai į dešinę ranką, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo padarytas dešinės rankos dilbio sumušimas, hematoma ir dėl ko ji gydėsi bei patyrės stresą, pažeminimą ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kad Z. G. sudavė metaliniu ramentu Z. K. į dešinę ranką posėdžio metu nurodė liudytojas Š. A., kuris patvirtino, kad pats matė įvykį, nes tuo metu dirbo netoliese prie gretimo gyvenamojo namo, kuris yra apie 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Teismui kyla abejonės, ar liudytojas būdamas nutolęs tokiu atstumu nuo įvykio vietos galėjo matyti Z. G. sudavimo ramentu momentą Z. K. į dešinę ranką, be to jis yra Z. K. dukros D draugas, dažnai būna nukentėjusios namuose, artimai bendrauja, todėl teismas šiais parodymais negali vadovautis. Teismas taip pat negali vadovautis liudytojos D. K. parodymais, kuri yra nukentėjusios dukra, nes jos tvirtinimas, kad įvykį matė pro savo buto langą, esantį kitoje laiptinėje trečiame aukšte, kelia abejonių, be to ji yra suinteresuotas asmuo šios bylos baigtimi. Liudytojos R. P. parodymai, kad apie įvykį ji sužinojo iš pačios Z. K. ir apie tai, kad ji kartu su Z. K. buvo nuėjusios pas Z. G., kuris neatsiprašė nukentėjusios ir davė K 100 litų, iš pokalbio nesuprato, kad jis kaltas, tik iš 100 litų padavimo suprato jo kaltę, o G buvo blaivas, prieštarauja liudytojo V. R. parodymams, kuris nurodė, kad jis su Z. K. nuėjo pas Z. G., kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bute buvo Z. G. motina, Z. G. glostė Z. K. pečius ir pasakė, kad atsilygins, už vaistus sumokės. Z. G. motina turėjo 100 litų, ji bandė įkišti pinigus Z. K., nes buvo suinteresuota konfliktą baigti taikiai. Todėl teismas šiuos parodymus atmeta kaip suinteresuoto liudytojo, nes yra nukentėjusios dukros Danielos draugė ir jos parodymai paruošti. Liudytojo V. R. parodymais teismas taip pat negali vadovautis, nes apie konfliktą jis sužinojo iš pačios nukentėjusios Z. K. žodžių, o jo parodymai, kad tą pačią dieną nuvykus pas Z. G., kuris pripažino, kad galėjo trenkti lazda per susistumdymą, nes jis taip suprato, o po kelių dienų Z. G. jau nebepripažino savo kaltės, pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nematė, kaimynai nelabai teigiamai atsiliepė apie Z. K., apklausti asmenys nenurodė apie suduotus smūgius, tik patvirtina, kad Z. G. nesudavė metaliniu ramentu Z. K. į dešinę ranką. To nepatvirtina ir byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų, kad nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigą, kad jai buvo diagnozuotas sumušimas, nes sužalojimo sunkumo laipsnio nėra nustatyta, nėra teismo medicinos specialisto išvados, kurioje būtų įvardyta sužalojimo priežastis, jo mechanizmas. Liudytojai A. D., A. Š., G. D., R. Č. teigė, kad konfliktas kilo dėl namo renovacijos. Z. K. atėjo aiškintis įpykusi dėl namo renovacijos, neturėdama tikslių duomenų apie surinktus gyventojų parašus dėl renovacijos. Z. K. tvirtino, kad matė kaip R. Č. parvažiavo su dviračiu, kai kalbėjosi su R. Č., jis stovėjo laikydamas dviratį ir ją su dviračiu stumtelėjo, nors visi kiti liudytojai ir R. Č. sakė, kad dviračio nebuvo, kad dviratis buvo pastatytas laiptinės rūsyje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Z. K. nežino kaip G laikė ramentą trenkdamas jai, nes ji tuo metu kalbėjo su R. Č., tik pajuto skausmą ir atsisuko, o G stovėjo arčiausiai, taip pat nematė su kuo buvo trenkta, tik mano, kad su ramentu. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji su R. P. nuėjo pas G, jis atrodė blaivas, namuose buvo vienas, ji jo paklausė, už ką jai trenkė, o ir tylėjo, jos neatsiprašė, tik atsistojo ir atnešė 100 litų ir pasakė: „Nusipirk vaistų“, o ji paėmė pinigus, o jei nebūtų kaltas, tai nebūtų davęs pinigų, tačiau liudytojas V. R. tvirtino, kad būtent jis su Z. K. nuėjo pas Z. G., kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bute buvo ir Z. G. motina, Z. G. glostė Z. K. pečius ir pasakė, kad atsilygins, už vaistus sumokės. Z. G. motina turėjo 100 litų, ji bandė įkišti pinigus Z. K., nes buvo suinteresuota konfliktą baigti taikiai. Teismas laiko, kad nukentėjusioji įvykio aplinkybes aiškina skirtingai, kas jos skundą daro nepagrįstu.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). E. Ž. T. T. taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti); (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007). Šioje byloje teismas daro išvadą, kad privati kaltintoja nepateikė neginčijamų įrodymų, kad būtent Z. G. 2014-09-18 metaliniu ramentu jai sudavė į dešinę ranką, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jokie objektyvūs bylos duomenys, atlikti nukentėjusios, liudytojų, kaltinamojo apklausos, medicininiai dokumentai, nepatvirtina Z. G. kaltės, todėl teismas sprendžia, kad byloje kilusios abejonės vertintinos kaltinamojo Z. G. naudai.
Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis imperatyviai draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusios parodymais, jei jos parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Šiuo atveju Z. G. įtarimai grindžiami tik nukentėjusios parodymais ir suinteresuotų liudytojų parodymais, kurie kategoriškai nepatvirtina, kad būtent tariamai nuo Z. G. smūgio metaliniu ramentu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai Z. K., todėl Z. G. išteisintinas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji Z. K. byloje pareiškė 50,39 Eur (170 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai ir 206,65 Eur (900 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį civilinį ieškinį atmeta, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Z. G. išteisintinas, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant veiką, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punktu, Z. K. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
Z. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
N. Z. K. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.